Įvadas
Vis dažniau švietimo įstaigose susiduriama su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų. Ši problema kelia iššūkių pedagogams, kuriems tenka ieškoti veiksmingų būdų, kaip padėti tokiems vaikams integruotis į ugdymo procesą, valdyti savo emocijas ir elgesį, bei siekti akademinių rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pedagogų nuomonės ir patirtis, dirbant su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, pateikiami sėkmingos integracijos pavyzdžiai ir aptariami sunkumai, su kuriais susiduriama.
Elgesio ir emocijų sutrikimų samprata ir priežastys
Emocinio sutrikimo definicija yra neaiški ir paini tiek mokslininkams, tiek mokytojams, tiek ugdytinio tėvams. Tačiau dauguma mokslininkų teigia, jog tai sutrikimas, kuris pasižymi nestabiliais tarpasmeniniais santykiais, impulsyvumu, paveiktu savivaizdžiu; būdinga nestabilios nuotaikos, tarpasmeniniai santykiai, nestabili savivoka ir elgsena. Šis nestabilumas dažnai trukdo šeimos ir darbo gyvenimui, ilgalaikiams planavimams ir vaiko jausmų tapatybei. Dažnai vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai siejami su socialine vaiko situacija. Nesugebėjimas mokytis, nesilaikymas apibrėžtų aplinkos taisyklių - tai tik keli iš daugelio požymių.
Pasak specialistų, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Žmogus, turintis tam tikras ligas, greičiausiai gali turėti ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nerimo sutrikimus.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje: Ugdymo įstaiga iš esmės gali įtakoti bei stiprinti vaikų akademinius ir socialinius nusivylimus (frustracijas) dėl organizacijoje taikomų disciplinų. Žinoma, taip, kaip gali daryti neigiamą įtaką, lygiai taip pat gali daryti ir teigiamą. Ugdymo įstaiga vaikui yra ta vieta, kur jis gali nuolat lavinti savo intelektą, išreikšti savo gebėjimus, ugdyti valią, įgyti žinių bei įgūdžių, susidaryti vertybių sistemą.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie mamos arba tėčio, jeigu vaikas nesijaučia pakankamai mylimas arba jam nėra skiriama dėmesio, jeigu jis mato netinkamus santykius šeimoje, galbūt jis mato smurtą tarp mamos ir tėčio, gali būti, kad smurtas yra nukreiptas ir į patį vaiką. Gal jis jaučiasi nereikalingas, nes šeimoje yra keli vaikai.
Pedagogų požiūris į vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimų
Pedagogų nuomonės dėl darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, skiriasi. Kai kurie pedagogai vadovaujasi MVA (mažai varžanti aplinka) nuostata, kuri, anot jų, yra svarbus emocijų ir elgesio sutrikimų sprendimo būdas klasėje ir/ar aplinkoje, kurioje vaikas yra. Kiti mano, jog klasėje ir/ar aplinkoje turi būti tam tikra struktūra kaip teisinga strategija vaiko emociniams ir elgesio sutrikimams spręsti. Tačiau iš esmės svarbiausia, kad aplinka būtų palanki jo vystymuisi, kad būtų taisyklės, kurių visi laikytųsi. Iš to išplaukia faktas, kad svarbu identifikuoti vaiko individualybę kaip asmenybę: kokie sprendimo būdai emociniams ir elgesio sutrikimams šalinti vaikui yra efektyviausi ir kokybiškiausi (atsižvelgti į skirtingų vaikų poreikius ir numatyti atitinkamus mokymo metodus).
Svarbu suprasti, kad vaikams, turintiems emocinių ir elgesio sutrikimų, geriausia tuomet, kai egzistuoja tam tikra struktūra (pvz., dienos ritmo struktūra). Ji yra išties veiksminga dėl to, kad vaikas gali mokytis save kontroliuoti, siekti savo tikslų, kurie nebūtų netinkami kitų asmenų atžvilgiu. Nereikia pamiršti fakto, kad vaikai, turintys emocinius ir elgesio sutrikimus, turi teisę į ugdymą, vystymąsi, savęs tobulinimą. „Sunkių“ vaikų ugdymo sėkmę lemia tai, kad jie gauna kuo daugiau individualaus dėmesio (one-on-one ar fokusuotas dėmesys), nes jie įprastai jautresni, nei kiti, ir skaudžiau reaguoja į nesėkmes. Taigi, šie vaikai yra nusipelnę pastovaus pozityvaus emocijų ir elgesio mokymo(si), kuris gali būti grįstas akademinių žinių pažanga ir socialinių įgūdžių tobulinimu.
Taip pat skaitykite: Tyrimų analizė apie mokymosi motyvaciją
Sėkmingos integracijos pavyzdžiai
Dovilų mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė pasakoja apie berniuką, kuris turėjo elgesio ir emocijų sutrikimų: „Iš pradžių jis klasėje išbūdavo 1-2 minutes ir toliau būdavo pas mus, palaukdavom kol nusiramins, paskui per pertrauką išleisdavom, vėl prisidirba ir vėl atgal. Ir taip 4 metus“. Specialistė teigia, kad tik po 4 metų darbas davė rezultatų ir jis nusiramino - išsėdėdavo pamokose, mažiau reaguodavo į dirgiklius. S.Venckienė pabrėžia, kad tik išugdžius socialinius įgūdžius, galima pradėti kalbėti apie akademinius pasiekimus.
Pedagogai pateikia būsimo antroko, kurį pavyko sėkmingai integruoti, pavyzdį. „Jis mušėsi, stumdė suolus, keikėsi, draskė daiktus, mėtė knygas ir daiktus į mokytojus bei vaikus. Visada buvo padidėjusio streso būklėj“, - vos atėjusį berniuką prisimena spec. pedagogė S.Venckienė. Mokyklos bendruomenė pastebėjusi, kad ignoravimas šiuo atveju nepadeda, suskaičiavo, kad per pamoką jis ramiai gali išbūti 22 minutes su 4 pertraukomis ir sudarė planą, siekdami, kad mokinys norėtų būti klasėje. Mokytojai ir specialistai susitarė sudaryti jam tokį tvarkaraštį, kad klasėje būtų tik vieną pamoką per dieną, o kitas pamokas praleistų su specialistais.
Siekiant, kad berniukas pradėtų pasitikėti suaugusiais žmonėmis, buvo nuspręsta padaryti laimės valandą, kai pildomi visi vaiko norai. „Nori išeiti iš mokyklos? Prašom! Nori filmą žiūrėti? Prašom! Nori spardyt kamuolį? Prašom! Visi norai pildosi, bet reikia neprisidirbti. Jeigu jis sugriauna tą dalyką, tada su mokytoju padėjėju vėl nieko nedaro, - sako specialistė, - kadangi greitai perkando tą sistemą, jis labai stengėsi vieną pamoką išbūti geras, nors ir labai sunku.“ Pasak S.Venckienės, dabar berniukas nebemuša kitų mokinių, tik retkarčiais ką nors užkliudo, nebesikeikia, nebestumdo suolo, nebemėto daiktų, nebeguli ant grindų.
Sunkumai ir iššūkiai
Ne visada integracija pavyksta sėkmingai. Dovilų mokyklos vadovas ir spec. pedagogė prisimena ir nesėkmingą mokinio, perėjusio iš kitos mokyklos, integracijos atvejį: „Mes nežinojom tikros situacijos, nepažinom vaiko. Mama nebendradarbiavo, - prisimena S.Venckienė, - jis su agresyviu elgesiu, autizmu, matėm, kad kiekvieną dieną vis blogėja. Teikėm pasiūlymus mamai, ji vis prieštaravo ir labai buvo linkusi į akademinius dalykus. Mes matėm, kad su akademiniais dalykais nieko neišeina, o su elgesiu tuo labiau. Tada sukilo klasės tėvai, buvo susirinkimai, savivaldybės raštai, budėjimai, stebėjimai, saugojimai ir visa kita.“ Galiausiai antrokui buvo skirtas namų mokymas, dėl ko, pasak pedagogės, jis prarado socialinius įgūdžius.
Pasak spec. pedagogės, kai kurie metodai iš šalies žiūrint atrodo drastiški. Ji pasakoja, kad kartais vaikus tenka išnešti ar ant jų atsigulti, nors pagal įstatymą prie vaikų negalima prisiliesti: „taip ir prasilenkia realybė su mūsų išleistais įstatymais, bet norint gerovės visiems, taikai dalykus, kurie yra reikalingi“. Be to, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų mokiniai neretai užkliudo kitus vaikus. Dėl vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais Dovilų mokyklai dažnai tenka bendrauti su policija, savivaldybe, ne kartą buvo nuskambėjusi ir žiniasklaidoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad į turinčius tokių sutrikimų visi žiūri pro padidinamąjį stiklą.
Taip pat skaitykite: Sprendimo būdai pedagogams
Pasak mokyklos vadovo, dauguma tėvų palaiko tai, kad mokykloje mokosi vaikai su negalia ar turintys sutrikimų, o priešiškai nusiteikusių buvo vos keletas. A.Grimalis teigia, kad svarbu tėvams viską paaiškinti. Pedagogai sako, kad visi mokyklos mokytojai skirtingi - vieni domisi šiais vaikais, kiti - nekreipia dėmesio. „O jei nekreipia dėmesio, reiškia, esi niekas, tai galiu neduodi užduočių, nežiūrėti ir pan. - jo tiesiog nėra“, - sako S.Venckienė. Pasak jos, vaikas negavęs dėmesio pradeda blogai elgtis: „Jei dėmesio negauni, jo gali gauti lengviausiu būdu - blogai besielgdamas (rėkdamas šaukdamas, keikdamasis). Tai tą jie ir daro.“ Pasak specialistų, labiausiai yra prisitaikę patys vaikai. „Jie dažnai ateina iš vienos grupės darželyje ir viskas vyksta natūraliai - jie užaugo kartu, į darželį kartu, į klasę kartu. Tai mes čia stresą patiriam, o tie vaikai nemato didelių problemų“, - sako spec. pedagogė.
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams
- Individualus požiūris: Atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir sudaryti individualų ugdymo planą.
- Struktūra ir taisyklės: Užtikrinti aiškią struktūrą ir taisykles klasėje bei aplinkoje, kurioje vaikas yra.
- Pozityvus pastiprinimas: Skatinti ir girti už gerą elgesį ir pasiekimus, o ne bausti už blogą elgesį.
- Emocijų valdymas: Mokyti vaikus atpažinti ir valdyti savo emocijas.
- Bendradarbiavimas: Bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, specialistais ir kitais pedagogais.
- Profesinis tobulėjimas: Nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvauti seminaruose ir mokymuose.
- Meilė ir supratimas: Svarbiausia - mylėti ir suprasti vaiką, parodyti jam, kad jis yra svarbus ir reikalingas.
Taip pat skaitykite: Asmenybės svarba ugdymo procese