Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, formas ir mechanizmus. Esminis psichologijos objektas yra žmogaus psichika ir elgesys. Viena iš psichologijos sričių - asmenybės psichologija, apimanti teorijas, kurios nagrinėja žmogų kaip visumą, skirtingai nei kitos sritys, kurios koncentruojasi į atskirus psichikos ar elgesio aspektus.
Kognityvinė Psichologija: Informacijos Apdorojimo Perspektyva
Kognityvinė psichologija (KP) yra psichologijos kryptis, nagrinėjanti pažinimo procesus specifiniu aspektu. Pažinimo procesai traktuojami kaip informaciniai procesai, kuriuose galima išskirti kelis etapus: suvokimą, užkodavimą, perkėlimą į atmintį ir išvadų darymą. Šioje srityje nuolat kuriami modeliai, pabrėžiama scenarijų ir suvokimo reikšmė. KP skverbiasi į kitas disciplinas, pavyzdžiui, socialinę psichologiją.
Kognityvinės Psichologijos Kritika ir Nagrinėjamos Sritys
KP kaip kryptis kartais kritikuojama dėl eklektiškumo, teigiant, kad ji neturi nieko unikalaus. Vis dėlto, KP iškilo kaip atsvara biheviorizmui, nagrinėdama vaizduotę, dėmesį, suvokimą, intelektą, mąstymą, kalbą, vystymąsi ir dirbtinį intelektą. Didelė reikšmė priskiriama reprezentacijoms - informacijos atvaizdavimui smegenyse, naudojant semantinius, vizualinius ir akustinius kodus. Reprezentacija yra tam tikras problemos traktavimas, lemiantis jos sprendimą.
Pažinimo Paradigma pagal Hegelį
Pagal Hėgelį, pažinimas vyksta per triadą: tezė (pvz., Galtonas teigė, kad žmogaus sugebėjimai yra įgimti), antitezė (pvz., Watsonas teigė, kad žmogaus sugebėjimai priklauso tik nuo aplinkos) ir sintezė (pvz., Sternas teigė, kad žmogaus sugebėjimai priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo genų).
Tyrimo Metodai Kognityvinėje Psichologijoje
Kognityvinėje psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, įskaitant laboratorinius eksperimentus, psichobiologinius tyrimus, atvejo studijas, natūralų stebėjimą ir kompiuterinį modeliavimą. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, susijusių su manipuliavimo galimybėmis, imties dydžiu, išoriniu validumu ir individualių skirtumų įvertinimu.
Taip pat skaitykite: Vaizdo įrašas: Mes Visi Skirtingi – Autizmas
Intelektinės Veiklos Modeliavimas
Intelektinės veiklos modeliavimas apima kompiuterinių programų kūrimą, kurios imituoja žmogaus sprendimus. Jei programos klaidos atitinka žmogaus klaidas, modelis laikomas tinkamu. Dirbtinių sistemų kūrimas svarbus psichologijai, nes leidžia modeliuoti įvairias veiklas. Teorija, kurios negalima modeliuoti, laikoma nepakankama. Tačiau ne viską galima sumodeliuoti dėl duomenų apimties, sunkumų formalizuojant žinias ir sąmonės modeliavimo apribojimų.
Suvokimo ir Jutimo Samprata
Suvokimas ir jutimas yra dinamiški pažinimo procesai. Jutimas ir suvokimas - du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Gibsonas teigia, kad suvokimas yra sensorikos pagrindas, o jutimas - atskiras atvejis, kai pateikiami stimulai. Procesai - jutimas ir suvokimas, rezultatai - pojūtis, suvokinys. Tačiau tuo abejojama remiantis Uznadzės tyrimais, kur pojūčiai staigiai pasikeisdavo, kai žmogus atpažindavo daiktą. Suvokimas yra atpažinimo pagrindas, interpretacija, kurią veikia nuostatos ir patirtis. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties. Suvokimui apibūdinti netinka žodis „atspindėjimas“, nes suvokime yra subjektyvumo.
Pojūčių Savybės
Pojūčių savybės apima modalumą (pojūčių rūšį), intensyvumą (pojūčių stiprumą), latentinį laiką (laiką nuo dirgiklio pateikimo iki pojūčio atsiradimo), povaizdžius (pojūčius, kurie išlieka po dirgiklio pašalinimo) ir pojūčių sąveiką (kai vieno modalumo poveikis padidina kito modalumo jautrumą).
- Modalumas: Sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės).
- Intensyvumas: Pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis- kuriam esant mes dar jaučiam dirgiklį.
- Latentinis laikas: Laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti/ laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
- Povaizdžiai: Kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos).
- Pojūčių sąveika: Per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija-tiriant regą papildomai duodami garso signalai). Sinestezija- veikiant tam tikros rūšies dirgikiui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomipojūčiai (“spalvota klausa”). Antriniai garsiniai vaizdai- fonizmai. Antriniai vizualiniai vaizdai- fotizmai.
Veberio-Fechnerio Dėsnis ir Stivenso Dėsnis
Veberio-Fechnerio dėsnis teigia, kad pojūčio pokytis yra proporcingas dirgiklio intensyvumui. Stivenso dėsnis teigia, kad tarp pojūčio intensyvumo ir dirgiklio intensyvumo yra laipsninė priklausomybė.
Suvokimo Savybės
Suvokiniai skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė - daiktiškumas - suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams, egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje, yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui.
Taip pat skaitykite: Skirtingi požiūriai į motyvaciją
Suvokimo Savybės: Daiktiškumas, Visybiškumas, Visumos Įtaka
Suvokimo savybės apima daiktiškumą (suvokiamo turinio priskyrimą daiktams), visybiškumą (daigtų suvokimą kaip visumą, o ne kaip dalių sumą) ir visumos įtaką dalių suvokimui (kai tas pats elementas skirtingose struktūrose suvokiamas skirtingai).
Geštalto Dėsniai
Geštalto dėsniai apibrėžia, kaip elementai jungiami į visumą: artumo (artimi elementai jungiasi), panašumo (panašūs elementai jungiasi), bendro likimo (kartu kintantys elementai jungiasi), uždarumo (linkstama suvokti uždaras figūras), gero tęsinio (tolydinės grupės jungiasi), įėjimo be liekanos (apimami visi elementai) ir principo išlaikymo (stengiamasi išlaikyti suvokinį keičiant elementus).
- Artumas: Artimi elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Panašumas: Panašūs elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Bendro likimo faktorius: Visi tie elemtai, kurie kinta kartu turi tendenciją jungtis į visumą.
- Uždarumas: Mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
- Gero tesinio faktoriu: Į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
- Įėjimo be liekanos faktorius: Tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
- Jei žmogus pripažįsta jungimąsi pagal tam tikrą principą, tai suvokinį stengiamsi išlaikyti ir keičiant elementus.
Konstantiškumas
Konstantiškumas - suvokimas, kuris tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų. Konstantiškumo dydį galima įvertinti pagal formules, kurios atsižvelgia į fiziologinius, psichologinius ir fizinius dydžius.
Sensoriniai Percepciniai Procesai ir Asmenybė
Jančas skyrė žmones į 2 tipus: S ir Y. S-suvokiniai nestabilūs, neturi reguliarumo. Y-stabilūs, nuolat pasikartojantys. Witkin asmenybės tipai pagal percepcinius uždavinius: 1)priklauso nuo lauko, 2)nepriklauso nuo lauko.
Atstumo Suvokimas
Atstumo suvokimas remiasi vaizduojamaisiais, kinetiniais ir fiziologiniais požymiais.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Vaizduojamieji Požymiai
Vaizduojamieji požymiai apima žinomą dydį, santykinį tinklainės vaizdų dydį, tiesinę perspektyvą, tekstūros gradientą, oro perspektyvą, santykinį aukštį, regimąjį skaistį, šešėlį ir perdengimą.
- Žinomas dydis: Nėra efektyvus kai galima vadovautis kitais požymiais.
- Santykinis tinklainės vaizdų dydis: Vertinamas atstumas iki panašių daiktų. Atstumas iki didesnio objekto atrodo mažesnis.
- Tiesinė perspektyva: Lygiagrečios linijos tolumoje kertasi. Paveiksluose gerai perteikia trimatiškumą.
- Tekstūros gradientas: Tai kas skiriasi. Gradientas-tekstūros kitimas (kas toliau atrodo mažesnis).
- Oro perspektyva: Susiję su chromatinės asperacijos reiškiniu, t.y. akies lęšiukas nevienodai laužia spalvų spindulius.
- Santykinis aukštis: Tolimi objektai regėjimo lauke atrodo aukščiau žemės paviršiaus. Gali veikti tekstūros gradientas.
- Regimasis skaistis: Nesikeičiant apšvietimui ir daiktų atstumui iki stebėtojo, nuotolio suvokimas priklauso nuo regimojo skaisčio.
- Šešėlis: Padeda įvertinti tarpusavio daiktų padėtį. Sukelia trimatiškumo įspūdį.
- Perdengimas: Nepermatomas objektas gali dalinai arba visiškai uždengti objektą. Uždengtas objektas atrodo toliau.
Kinetiniai Požymiai
Kinetiniai požymiai apima judėjimo paralaksą ir kinetinį tūrio efektą.
- Judėjimo paralaksas: Vaizdas kinta nevienodu greičiu priklausomai nuo atstumo.
- Kinetinis tūrio efektas: Objektui judant atsiranda vaizdo transformacijos.
Fiziologiniai Požymiai
Fiziologiniai požymiai apima akomodaciją, konvergenciją ir binokulinį paralaksą.
- Akomodacija: Tai lęšiuko formos kitimas keičiantis atstumui.
- Konvergencija: Didėjant atstumui keičiasi kampas tarp akių ašių.
- Binokulinis paralaksas: Koresponduojantys arba identiški taškai-taškai, kurie sutaptų jei vieną tinklainę nepasukę uždėtume ant kitos.
Dydžio Suvokimas
Dydis suvokiamas konstantiškai. Jei nezinom atstumo negalim konstantiškai suvokti dydzio. Dirbtinis vyzdis apriboja regėjimo lauka.
Formos Suvokimas
Vaizdo formavimosi pagrindiniai dėsningumai: 1)nustatoma daikto padėtis ir įvertinamos bendros proporcijos. Daznai matomi trukiai. 2)formos mirgėjimas. Atrodo, kad formos suvokimas keičiasi, 3)zymių konturų kreivumo išskyrimas. Kuo radusas mazesnis, tuo kreivumas didesnis, 4)globaliniai adekvačios formos suvokimas. Smulkios detalės nėra suvokiamos tiksliai bet suvokiamas bendras vaizdas. 5)optimalus suvokimas. Forma suvokiama su visomis detalėmis. Stroop efektas-tyrimas su rašalo spalva. Nutrinamasis stimulas-atsitiktinai išsidėsčiusių tiesių aibė.
Spalvų Psichologija: Emocinis ir Elgesio Poveikis
Spalvos mus traukia, kelia emocijas, formuoja pirmąjį įspūdį ir veikia sprendimus. Spalvų psichologija tiria, kaip spalvos veikia mūsų jausmus, nuotaiką, mąstymą ir elgesį. Ji siekia atsakyti į klausimus, kodėl vieni žmonės renkasi šiltas, kiti - vėsias spalvas, kaip spalvos gali sustiprinti ar susilpninti emocinę reakciją, ir kaip spalvų deriniai keičia mūsų sprendimų priėmimą.
Spalvų Skirstymas ir Emocinis Poveikis
Remiantis spalvų teorija, spalvos dažnai skirstomos į dvi pagrindines emocines kategorijas: vėsias ir šiltas. Vėsios spalvos (mėlyna, žalia, violetinė) siejamos su ramybe, stabilumu ir susikaupimu. Šiltos spalvos (raudona, oranžinė, geltona) siejamos su energija, džiaugsmu ir aistra.
Atskirų Spalvų Reikšmės Psichologijoje
Kiekviena spalva turi bazines reikšmes, kurios skirtinguose kontekstuose gali būti interpretuojamos vis šiek tiek kitaip.
- Žalia: Siejama su nauja pradžia, gamta, augimu ir stabilumu.
- Violetinė: Asocijuojasi su kūrybiškumu, intuicija, prabanga ir dvasinėmis paieškomis.
- Geltona: Siejama su džiaugsmu, optimizmu ir žaismingumu.
- Raudona: Susijusi su meile, aistra, pavojumi ir skubumu.
- Mėlyna: Asocijuojasi su atsipalaidavimu, ramybe, patikimumu ir profesionalumu.
- Juoda: Siejama su galia, elegancija, minimalizmu ir paslaptimi.
Spalvų Psichologija Marketinge ir Prekių Ženklodaroje
Marketingo specialistai naudoja spalvas, kad paveiktų vartotojų emocijas ir sprendimus. Spalvų deriniai gali paskatinti mus sustoti ir atkreipti dėmesį, labiau pasitikėti prekės ženklu, patirti alkį, žaismę, ramybę ar skubumą. Prekybininkai ir prekių ženklai derina spalvas taip, kad jos sukeltų asociacijas su gyvybingumu, augimu, džiaugsmu, gaivumu, švara, ramybe ar jaukia šiluma. Pavyzdžiui, ekologiškiems produktams dažnai pasirenkama žalia, greito maisto tinkluose dominuoja raudona ir geltona, technologijų branduose dažnai naudojama mėlyna.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinis intelektas (arba emocinė branda) - gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas.
Emocijų Valdymo Strategijos
- Emocinių ir fizinių būsenų stebėjimas: Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega.
- Emocijų priežasčių įvardijimas: Pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia.
- Reagavimo būdo keitimas: Sąmoningas emocijos ir ją lemiančių veiksnių įvardijimas jau pats savaime padeda keisti reagavimo būdą.
- Pozityvus savęs vertinimas: Kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus.
Suvokimo Ypatumai Esant Trumpalaikei Fiksacijai
Atlikti tyrimai parodė, kad ryškiausias suvokimo pokytis atsirado tarp 0,02 ir 0,05 sek. trukmės fiksacijų. Nuo 0,15 sek. ekspozicijos laiko ilginimas suvokimo tikslumui didesnio poveikio nedarė. Lengviausiai buvo suvokiamos tiesios ir lanko formos linijos, o daugiausia klaidų atsirado, atgaminant išlenktas figūrų dalis.
Suvokimas be Jutimų: Ar Įmanoma?
Filosofai ginčijosi ir suvokimo kilmės klausimu. Ar tai biologinės brandos ar patirties padarinys? Dabar jau aišku, kad skirtingi suvokimo aspektai daugiau ar mažiau priklauso ir nuo įgimtų gabumų, ir nuo patirties, kuri padeda įprasminti jutimus.
Iliuzijos Kaip Suvokimo Mechanizmų Raktas
Iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos mūsų sisteminio ir įprasminimo būdus. Iliuzijų supratimas padeda suprasti kasdienio suvokimo mechanizmus.
Geštaltinė Psichologija: Visumos Svarba
Geštaltinės psichologijos šalininkai teigė, kad suvokiama visuma gali skirtis nuo savo dalių sumos. Taigi mūsų smegenys ne tik registruoja informaciją apie pasaulį - jos geba daug daugiau. Suvokti - tai ne vien atverti „langines“ ir leisti vaizdui palikti pėdsaką skegenyse. Mes visada perfiltruojame juntamąją informaciją ir ją paverčiame prasmingais suvokiniais.
Figūra ir Fonas
Pirmiausia ši sistema turėtų mokėti išskirti adresus ir veidus iš jų fono. Suvokiant taip pat pirmoji užduotis yra išskirti bet kurį objektą, vadinamą figūra, iš ją supančios aplinkos, vadinamos fonu.
Grupavimas
Išskyrę figūra iš fono, mes (ir mūsų vaizdo-kompiuterinės sistemos) turime ją paversti prasminga fforma. Kai kuriuos pagrindinius požymius, pavyzdžiui, spalvą, judėjimą, tamsos ir šviesos kontrastus, mes apdorojame akimirksniu ir automatiškai. Siedamas ir įformindamas šiuos pagrindinius jutimus, mūsų protas vadovaujasi tam tikromis dirgiklių grupavimo taisyklėmis.
Gylio Suvokimas
Dvimačius atvaizdus tiklainėse mes kažkaip pertvarkome į trimačius suvokinius. Trimačių objektų matymas, vadinamas gylio suvokimus, leidžia įvertinti jų nuotolį nuo mūsų.
Suvokimo Pastovumas
Dėl suvokimo pastovumo galima suvokti objektą kaip nekintantį, nors dirgikliai ir kinta, t. Y. Galima nustatyti objekto tapatumą nepaisant žiūros kampo, atstumo ir apšvietimo.
Asmenybės Teorijos: Įvairūs Požiūriai
Asmenybės teorijos nagrinėja žmogų kaip visumą, bandydamos paaiškinti psichikos ir elgesio fenomenus. Tačiau asmenybės apibrėžimas priklauso nuo konkrečios teorijos, kuri iškelia tam tikras problemas ir siūlo atsakymus į jas.
Asmenybę Lemiančios Kontroversijos
Asmenybės psichologija susiduria su kontroversijomis, įskaitant klausimus apie prigimties ir aplinkos, vidinių ir išorinių veiksnių, stabilumo ir kaitos svarbą. Taip pat svarbūs klausimai apie determinizmą ir teleologiją, įsisąmonintų ir neįsisąmonintų veiksnių įtaką, subjektyvų savęs ir aplinkinio pasaulio supratimą, žmogaus unikalumą ir tipiškumą.
Asmenybės Struktūra, Procesas ir Vystymasis
Asmenybę aiškinančiai teorijai reikia išnarplioti gana daug problemų, kurių daugelis jau pačios savaime yra gana sudėtingos. ,Asmenybės struktūra’ - stabilios asmenybės charakteristikos, - į šią kategoriją patektų tokios sąvokos kaip ‘reagavimo būdas’, ‘įprotis’, ‘bruožas’, ‘tipas’ ir pan. - visi šie terminai naudojami aprašyti žmonėms. Įvairios asmenybės teorijos gali naudoti įvairius struktūrinius aprašymus, kitokius nei ‘bruožas’ ar ‘tipas’. Teorijos skiriasi tuo, kaip jos aprašo struktūras ir kokias bei kiek sąvokų jos naudoja. Taip pat skirtumai tarp teorijų egzistuoja tame, kaip jos aprašo struktūrinių vienetų organizaciją. Vienos teorijos naudoja sudėtingą struktūrinę sistemą, kurioje daugelis sudedamųjų dalių yra susiję tarpusavyje daugeliu įvairių būdų. ‘Procesas’ - dinaminis, motyvacinis asmenybės aspektas, nusakantis kaip gali būti susiję tarpusavyje struktūriniai vienetai ir kaip yra įtakojamas žmogaus elgesys. ‘Vystymasis’ - struktūros ir procesų pokyčiai bei augimas.