Šiame straipsnyje nagrinėsime vaidmenų žaidimus per psichologijos prizmę, ypač Eric Berne sukurtą transakcinės analizės teoriją. Aptarsime, kaip šie žaidimai atspindi mūsų kasdienį bendravimą, ego būsenas ir vidinius scenarijus, kuriuos atkuriame.
Įvadas
Kartais, bendraudami, ypač su artimaisiais, mes tarsi žaidžiame tam tikrus žaidimus. Tai gali būti pasikartojantys elgesio modeliai, kuriuos sunku nutraukti. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje psichoanalitikai iškėlė teoriją, kad bendravimo žaidimo metu mes užimame vienokią ar kitokią poziciją, jas galima suskirstyti į tris esmines „ego-būsenas“: Suaugusiojo, Tėvo ir Vaiko. Ši teorija, vadinama transakcine analize, padeda suprasti bendravimo problemų priežastis ir rasti būdus efektyvesniam bendravimui.
Transakcinė Analizė ir Ego Būsenos
Transakcinė analizė - tai asmenybės ir psichoterapijos teorija, kuri gali būti naudojama ne tik individų sąveikai tirti, tačiau naudinga ir organizacijose, klinikiniame darbe su psichiniais ligoniais ar pedagogikoje. Pagrindinė transakcinės analizės idėja yra ta, kad bendravimo problemos kyla dėl bendraujančiųjų vidinių nuostatų. Tam tikra nuostata bendraujant vadinama „ego-būsena“ - minčių, jausmų ir elgesio rinkiniu, kurį naudojame tam tikrose situacijose.
- Tėvo ego-būsena: Mes esame Tėvo ego-būsenoje, kai elgiamės ir mąstome taip, kaip mūsų pačių tėvai mąstydavo. Tai gali būti kritikuojantis, kontroliuojantis arba globojantis elgesys.
- Suaugusiojo ego-būsena: Kai mąstome realistiškai ir objektyviai, esame Suaugusiojo ego-būsenoje. Ši būsena apima faktų analizę, problemų sprendimą ir racionalų mąstymą.
- Vaiko ego-būsena: O kai mąstome taip lyg vėl būtume vaikais, esame Vaiko ego-būsenoje. Tai gali būti spontaniškas, žaismingas, maištaujantis arba prisitaikantis elgesys.
Mes galime keisti būsenas transakcijų metu. Pavyzdžiui, mergina dar vaikystėje išmoko, kad jos tėvai labiausiai ją giria tada, kai ji nuolankiai pildo jų nurodymus ir nepaiso savo interesų, norų ir svajonių, neatsikalbinėja. Savo vaikystėje mes išmokstame tam tikrų elgesio strategijų ir atkartojame jas suaugę, net jeigu jos mums yra žalingos. Ši mergina greičiausiai atkartos vaikystėje išmoktą elgesį jau pati būdama suaugusi. Merginos vidinis Vaikas išsirinks tokį vyrą, kuris būtų kontroliuojantis, tuo tarpu vyras dėl savo vaikystės modelių išsirinks moterį, kuri būtų lengvai kontroliuojama. Taigi pora žais Vaiko ir Tėvo vaidmenų žaidimą: užsidegusi moteris sakys „aš noriu laikyti teises automobiliui“, tėviškai rimtu tonu vyras atsakys „negalima, tai per daug kainuoja“ . Tada moteris atsikalbinės - „tu mane nuolatos riboji“, o vyras liks kaltas, tačiau niekas nepasikeis. Nors šis žaidimas patogus abiems pusėms, nustoti žaisti galima visada.
Žaidimų Analizė
Turime pripažinti, kad neretai, ypač bendraudami su artimais žmonėmis, žaidžiame vienokį ar kitokį žaidimą. Kartais rietenos įkarštyje galime išgirsti vieną iš partnerių sakant: „baigiam žaist žaidimus - sakyk tiesiai!“. Minėtame pavyzdyje vienam iš žaidėjų derėtų įsisąmoninti, kad tarpusavio rietenos abejoms poros pusėms yra ne tik labai svarbios, tačiau ir savotiškai malonios. Šis malonumas yra ribojantis santykius ir individo asmeninį vystymąsi, o pamačius save iš šalies gali pasidaryti net truputį juokinga. Norėdami bendrauti kaip suaugę žmonės, tiek vyras, tiek moteris turėtų sugriauti nusistovėjusias žaidimo taisykles. Pavyzdžiui, vyrui derėtų išeiti iš Tėvo ego-būsenos, pereiti į Suaugusiojo ir tarti: „tu esi laisva, daryk ką tik nori“.
Taip pat skaitykite: Mafija: pramoga ir savęs pažinimas
Visų pirma, reikia sau pripažinti, kad neretai mąstome ir elgiamės visai ne taip kaip suaugęs žmogus, pasitaiko, jog tampame penkių metų berniuku ar mergaite arba savo tėvu ar motina. Pastebėkite, kaip gerai iš tiesų mokate šiuos vaidmenis, kaip tiksliai juos atliekate kasdieniame bendravime su sutuoktiniais, draugais ar kolegomis. Nors tapimas vaiku ar savo tėvų elgesio pakartojimas skamba tikrai gąsdinančiai ir niekas nenori pripažinti, kad patys taip elgiasi, visos trys ego būsenos gali būti konstruktyvios ir naudingos. Ego-būsenos yra dvipoliškos.
- Pvyzdžiui, būdamas vaikiškas aš galiu nuspręsti spausti greičio pedalą iki dugno lėkdamas greitkeliu ir taip tiek sau, tiek aplinkiniams sukelti labai didelį pavojų, kita vertus tik vaikiškai laisvas ir žaismigas aš nusprendžiu nutapyti paveikslą, parašyti knygą ar kaip kitaip produktyviai atskleisti savo jausmus.
- Lygiai taip pat tėviškai ar motiniškai rūpestingas elgesys su savo partneriu, kolegomis ar mokiniais gali padėti šiems žmonėms iškęsti sunkiausias gyvenimo problemas ir atrasti daugiau jėgų. Tuo tarpu, vidinis Suaugusysis neturi dvejų pusių, mat ši ego-būsena iš esmės yra objektyvi, padeda suvokti pasaulį tokį, koks jis yra čia ir dabar.
Atrodytų, kad viskas yra aišku - jei būname vaikiški tai geriausia, kad jaustumėmės laisvi, jei būname tėviški, tai geriausia, jei rūpinamės kitu asmeniu, o ne jį kontroliuojame. Užvis geriausia nuolatos būti suaugusiojo ego-būsenoje. Deja, nėra taip paprasta. Tėviška kontrolė gali būti pernelyg didelė, tačiau retkarčiais mes tiesiog privalome imtis kontrolės, kuri padeda suvaldyti situaciją. Lygiai taip pat jei perdėtai rūpinamės kitu individu, mes neleidžiame jam pačiam prisiimti atsakomybės ir taip žlugdome jo augimą. Be to, išsilaisvinęs nuo suvaržymų vaikas be abejo gali būti labai kūrybingas, tačiau griaunantis, o adaptyvus ir nusileidžiantis vaikas gali puikiai prisitaikyti prie aplinkos. Pavyzdžiui, visai dažnai nutinka taip, kad atėję į naują darbą turime dar daug ko išmokti. Tokiu atveju mums paskiria kolegą, kuris greičiausiai užims kontroliuojančią, tačiau ne spaudžiančią Tėvo ego-būseną, o jūs elgsitės taip lyg būtumėt susidomėjęs, tačiau ne pašėlęs Vaikas - mažas mokslininkas.
Kita vertus, viskas tampa daug sudėtingiau, jei transakcija nėra stabili, pavyzdžiui, du draugai geria arbatą ir šnekučiuojasi, tačiau iš esmės per visą pokalbį vienas draugas teištaria vos kelis žodžius, nes yra Vaiko ego-būsenoje ir nenori kalbėti, nes jaučiasi menkesniu. Viso pokalbio metu kalbantysis draugas manė, kad bendrauja su suaugusiojo ego-būsenoje esančiu tylesniu draugu. Galiausiai tylenis gali atsistoti ir apkaltinti šnekujį draugą esant egocentriku, taip gaudamas pasitenkinimą iš šios transakcijos, pastatydamas save į viršesnę poziciją. Pastebėkite, kad šioje transakcijoje vaidmenys staiga pasikeitė.
Galiausiai, suprantant transakcinę analizę reikia atskleisti, kas motyvuoja žmones žaisti žaidimus. Tai gali būti abipusė nauda, kaip kad aprašytame žmonos ir vyro bendravime, taip pat motyvuoti gali dėmesio paieška kaip kad pavyzdyje su draugais geriančiais arbatą. Vis dėlto bene dažniausiai mus motyvuoja kažkoks vidinis siekis, kurio mes patys nesuvokiame pilnai. Transakcinės analizės teorija remiasi prielaida, kad dar būdami vaikais, visai mažyčiai ir nemokėdami kalbėti, mes susikuriame tam tikrą savo pačių gyvenimo strategiją, kuri tuo metu mums padeda išgyventi ir patenkinti savo poreikius. Vėliau suaugę nė nepastebėdami stengiamės atkartoti jau pasenusius scenarijus. Kai tik iškyla pavojus, jog scenarijus nebus išpildytas, mes imamės veiksmų šiai problemai spręsti. Kartais mes netgi iškraipome savo realybės suvokimą vien tam, kad realybė sutaptų su tuo kaip dar vaikystėje save supratome.
Ryšys su Elgesio-Kognityvine Teorija
Nors transakcinės analizės teorija yra unikali pateikdama idėją apie tris ego-būsenas, didelė dalis kitų šios teorijos aspektų yra glaudžiai susiję su šiuo metu bene populiariausia elgesio-kognityvine teorija. Abi šios psichologijos teorijos teigia, kad žmonės gyvena pagal tam tikrus dar vaikystėje išmoktus modelius ir atkartoja juos suaugę. Kaip minėta, transakcinėje analizėje jie vadinti gyvenimo scenarijais. Psichoanalitikų aprašyti scenarijai, kurie kognityvinėje-ekgesio teorijoje dabar vadinami schemomis - tai proto sukurti pasaulio atspindžiai, kuriais vadovaudamiesi žmonės daro sprendimus, interpretuoja savo aplinką. Kaip minėta, schemas mes formuojame dar ankstyvoje vaikystėje. Šie nuo ankstyvos vaikystės išlikę tikrovės suvokimo būdai dažnai žmonėms pridaro daug problemų, mat dėl schemų žmonės yra linkę iškraipyti realybę. Pavyzdžiui, jei mažam berniukui nuolatos sakoma, kad jis nesugeba iki galo užbaigti darbų ir yra nevykėlis, greičiausiai suaugęs ir būdamas vyru, jis save matys kaip nemokšą, dažnai jausis kaltas, liūdnas.
Taip pat skaitykite: „Įsipareigojusi tiesai“ ir „Agricola“ analizė
Vaidmenų Žaidimai Vaikų Ugdyme
Žaidimai yra neatsiejama kiekvieno vaiko dienos veikla. Įvairūs žaislai vaikams leidžia ne tik smagiai leisti laiką, bet ir dalyvauja jų ugdyme. Vieni iš paprasčiausių, bet ir vertingiausių - vaidmenų žaidimai. Jie leidžia vaikams įsikūnyti į skirtingus vaidmenis, įsivaizduoti naujus pasaulius ir skatina bendravimą. Nesvarbu, ar jie tampa gydytojais, virėjais, superherojais ar net gyvūnais, vaidmenų žaidimai ugdo svarbius socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Socialiniai įgūdžiai yra pagrindinis elementas, kuriantis ryšius tarp žmonių. Nuo mokymosi dalintis ir bendradarbiauti iki konfliktų sprendimo, šie gebėjimai yra labai svarbūs asmeniniam augimui ir santykių kūrimui. Vaidmenų žaidimai - tai įtraukiantis būdas vaikams praktikuoti socialinį elgesį žaidimo būdu.
Vaidmenų žaidimo metu vaikai ne tik žaidžia, bet ir repetuoja įvairias gyvenimo situacijas. Jie derasi dėl vaidmenų, bendradarbiauja, siekdami bendrų tikslų, ir netgi ginčijasi ar siekia kompromiso. Pavyzdžiui, tokie žaislai vaikams, kaip LEGO konstruktorius ar lėlių namelis, padeda jiems kurti aplinką ir personažus, kurie atgaivina socialinius scenarijus. Šios sąveikos leidžia vaikams praktikuoti pagrindinius socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, problemų sprendimą, bendradarbiavimą, derybas ir aktyvų klausymąsi. Vaidindami pagal scenarijų, vaikai gali išmokti efektyviai bendrauti, reikšti savo emocijas ir suprasti kitų nuomonę.
Empatija arba gebėjimas suprasti ir įsijausti į kitų jausmus yra vienas iš svarbiausių emocinių įgūdžių, kuriuos vaikas gali išsiugdyti. Empatiški vaikai labiau linkę palaikyti teigiamus santykius su bendraamžiais, parodyti gerumą ir lengviau įveikti socialinius iššūkius. Vaidmenų žaidimai suteikia vaikams galimybę perkeltine ir tiesiogine prasme įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną. Vaikus domina išbandyti save suaugusiųjų ar net gyvūnų vaidmenyje. Šios patirtys leidžia pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų, gilina supratimą apie kitų emocijas ir leidžia patirti skirtingus jausmus. Pavyzdžiui, žaislai, kurie leidžia vaikams įsikūnyti į tėvų vaidmenį, padeda jiems suvokti tėvų pareigas. Žaisdami vaidmenimis, vaikai išmoksta empatiškai bendrauti. Tai pratina vaikus reaguoti į tokias emocijas kaip liūdesys, nusivylimas ir džiaugsmas, o tai - padeda jiems geriau prisitaikyti prie kitų jausmų realiame gyvenime. Šis padidėjęs emocinis sąmoningumas skatina gerumą, kantrybę ir gebėjimą padėti kitiems - bruožus, kurie yra būtini, norint užmegzti sveikus santykius ir ugdyti stiprų empatijos jausmą.
Bendravimas yra labai svarbus bet kokiai socialinei sąveikai, o vaidmenų žaidimai yra puikus būdas ugdyti šiuos esminius įgūdžius. Kai vaikai renkasi skirtingus vaidmenis, kuria įvairius objektus iš LEGO kaladėlių, jie mokosi klausytis ir komunikuoti tarpusavyje. Tai padeda jiems tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Žaisdami vaidmenimis, vaikai dažnai susiduria su scenarijais, kuriuose jie turi aiškiai išreikšti savo mintis ir jausmus. Šis metodas ypač naudingas stiprinti pasitikėjimą, nes vaikai gali eksperimentuoti su savo elgesiu. Be to, tai skatina greitą mąstymą ir gebėjimą prisitaikyti, nes mažieji reaguoja į dinamiškas ir kartais netikėtas situacijas. Ši patirtis moko vaikus veiksmingo bendravimo svarbos, kad jie suprastų savo mintis ir suprastų kitus. Tokie žaislai vaikams kaip lėlių namai, moko kurti šeimos ir draugų vaidmenis, jų pavyzdžių vaikai semiasi iš gyvenimo. Tad vaidmenų žaidimai užpildo atotrūkį tarp teorinių žinių ir praktinio pritaikymo, todėl tai yra universali bendravimo įgūdžių tobulinimo priemonė.
Vaidmenų žaidimai ne tik ugdo socialinius ir emocinius įgūdžius, bet ir skatina kritinį mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus. Šio žaidimo metu vaikai dažnai susiduria su iššūkiais. Įveikdami juos, vaikai išmoksta priimti sprendimus ir spręsti problemas. Ši patirtis yra vertinga ne tik dėl tiesioginės socialinės sąveikos, bet ir dėl jų akademinio bei asmeninio tobulėjimo. Mokymasis valdyti konfliktus, prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų ir siekti bendrų tikslų - tai įgūdžiai, kuriuos vaikai įgauna augdami. Žaislai vaikams, pavyzdžiui, veiksmo figūrėlės, lėlių namai ir LEGO konstruktoriai, yra neįkainojami skatinant vaikų vaizduotę ir emocinį vystymąsi. Šie žaislai suteikia vaikams galimybę kurti savo istorijas, personažus ir scenarijus, suteikdami jiems laisvę saugiai ir kūrybiškai tyrinėti įvairias socialines situacijas.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo testas
Kiti Vaidmenų Žaidimai: "Mafija" ir LARP
Be tradicinių vaidmenų žaidimų, egzistuoja ir sudėtingesni žaidimai, tokie kaip "Mafija" ir LARP (Life Action Role Play).
"Mafija"
Vienas tokių žaidimų - psichologinis vaidmenų žaidimas “Mafija”. Žaidimo autoriumi laikomas Dmitrij Davydov, gimęs 1965 m. Baigęs vidurinę mokyklą stojo studijuoti psichologijos į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą. Žaidimą jis sukūrė 1988 m. pavasarį. Tai buvo susiję su kursinio darbo ruošimu. Žaidimas greitai išpopuliarėjo. Jau greitai jis buvo žaidžiamas universiteto bendrabučiuose per vakarėlius ir kitus studentiškus susibėgimus. Vasarą studentai išvažinėjo po įvairias stovyklas - taip žaidimas paplito tarp daugelio Tarybų sąjungos aukštųjų mokyklų. Baigęs studijas Dmitrij Davydov pradėjo dėstyti ten pat Maskvos universitete Rytų Europos šalių studentams. Nenuostabu, kad per keletą metų žaidimas išplito ir Rytų Europoje. Devyniasdešimtųjų metų pradžioje Dmitrij Davydov persikėlė gyventi į JAV. Dabar jis gyvena Bostone, dėsto Harvardo universitete. Taip žaidimas paplito ir po visą pasaulį.
1998 metais Kaliningrado aukštoji mokykla, ruošianti pareigūnus Rusijos vidaus reikalų sistemai, įtraukė šį žaidimą į psichologinio pasirengimo programą. Kinijoje žaidimas „Mafija“ taikomas gydant nuo priklausomybės azartiniams lošimams. Japonijoje jis yra įtrauktas į prisiekusiųjų parengimo programą. „Mafija“ pelnytai priskiriama prie 50 geriausių visų laikų žaidimų. Didelis žaidimo privalumas yra tai, kad jame puikiai dera pramoga, azartas ir galimybė lavinti efektyviai komunikacijai būtinas kompetencijas. Žaidimą gali žaisti du žmonės. Didžiausias žaidėjų skaičius gali siekti dvidešimt ir daugiau asmenų. Viena žaidimo sesija, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir patirties, gali trukti nuo 0,5 iki 2 val.
Žaidimo pradžioje visiems dalyviams išdalinamos kortelės, kuriose nurodomas dalyvio vaidmuo. Vaidmenys iki tam tikro laiko nėra žinomi kitiems žaidėjams. Yra išskiriami šie vaidmenys: „Geriečiai“ (Paprasti miestelio gyventojai, Komisaras, Gydytojas). „Blogiečiai“ (Mafijos klano atstovai, Mafijos bosas) Miestelyje vyksta žūtbūtinė kova tarp „geriečių“ ir „blogiečių“. Auka gestais parodoma vedančiajam.
Žaidimo metu spontaniškai iškylančios situacijos yra puiki dirva ne tik pasireikšti įvairiems dalyvių komunikaciniams gebėjimams. Tai - proga įvertinti savo stipriąsias ir tobulintinas puses. Kadangi žaidimų sesijos ciklas per pratybas pasikartoja keletą kartų, atsiranda puiki galimybė „padirbėti“ su savo tobulintinomis kompetencijomis. Stebint kolegų veiksmus galima atrasti sektinų elgesio strategijų pavyzdžių ir tinkamiausius komponentus pamėginti prisitaikyti sau. Aptarimo metu dalinamasi įžvalgomis, analizuojamos įvairios elgesio strategijos, išsakomos asmeninės patirtys, daromos išvados ir apibendrinimai. Aptariama, kaip efektyviau pratybose įgyta patirtis galėtų būti perkeliama į kasdieninį gyvenimą ir profesinę veiklą.
LARP (Life Action Role Play)
Andrius Ūdra - matematikos mokytojas, LARP žaidimų Lietuvoje pionierius ir kūrėjas stengiasi, kad ši pramoga, turinti ir gydomąjį ar bent savęs pažinimo aspektą, įsitvirtintų ir kuo plačiau pasklistų mūsų šalyje. Dažniausiai jie vyksta mieste, kokioje nors erdvėje. Mes nelakstome su kardais po miškus, o koncentruojamės į žmogaus psichologiją ir asmeninį patyrimą. Žaidimuose beveik nėra dekoracijų, tik pats būtiniausias rekvizitas, kad būtų kuo stipresnis psichologinis patyrimas. Visi LARP‘ai susideda iš trijų dalių: pasiruošimo, žaidimo ir aptarimo. Visos šios dalys yra svarbios. Pasiruošimas skirtas apšilti, atsipalaiduoti, pradėti bendrauti, drąsiau judėti ir įsijausti į personažus, nes beveik visada LARP‘uose turime naujų žmonių, kurie nelabai žino ko tikėtis. Toliau yra pasaulio ir legendos pažinimas: tai gali būti kelionė į Marsą, lobio dalybos, romantinė istorija. Kiekvienas žaidimas turi skirtingas taisykles, mechanikas.
Žaidimo legenda yra apie kelionę į Marsą. Tai - pirmoji ekspedicija su tikslu įsikurti Marse. Personažai turi tam tikras atsakomybes ir santykius. Kiekvienas žmogus turi vaidmenį, pavyzdžiui, inžinierius, biologas, komandos lyderis. Šalia vaidmenų visi turi tarpusavio santykius, pavyzdžiui, vienu personažu nepasitikiu dėl jo elgesio. Šis požiūris žaidžiant gali keistis. Gavus pradinius požiūrius, vaidmenį komandoje, charakterį jau galime pradėti žaisti. Žaidime yra keli lygiai, jeigu kalbame apie skrydį į Marsą, bus techninių užduočių, atsiras problemos, iššūkiai, net tragedijos, kurias reikės kartu įveikti. Nes kitaip galima netekti komandos nario ir klausimas, kaip tada reaguosime.
Žmonės žaidžia LARP‘us, nes vieni nori ką nors naujo patirti, kiti pagyventi kaip seriale arba filme. Taip pat svarbus ir savęs pažinimas. Mes atsiduriame situacijose, kuriose paprastai nebūname, jose galime atrasti tą savo dalį, kurios paprastai nematome. Tačiau, kad ir pagal kokį scenarijų žaisime, vis tiek tai bus apie mus pačius. Ar tai būtų nuotykis, ar meilės patyrimas, kiekvieno žmogaus patirtis bus unikali.
Tikriems šiaurietiškiems LARP‘ams užtenka juodų sienų, kamerinės aplinkos kaip teatre, vos kelių rekvizitų ir kuo mažiau dekoracijų. Dar yra apšvietimas ir muzika. Tai - tobula erdvė LARP‘ui. Joje lengviau valdyti emocijas. Bet, kai kurie žaidimai reikalauja specifinės aplinkos, kaip žaidime su Varnomis.
Vaidmenų Žaidimai Konsultavime
Spalio 22 d. Šilutės r. psichologai dalinosi kolegialiąja psichologinio konsultavimo patirtimi nuotoliniu būdu. Šilutės r. Psichologė pristatė žaidimų pagrįstumą konsultavime, jų naudą vaiko kognityviniams, emociniams, tarpasmeniniams procesams. Žaidimas - vaiko simbolinė kalba, atskleidžianti vaiko patirtį, reakcijas į patirtį, išgyventus jausmus, vaiko norus, troškimus, poreikius, vaiko savęs suvokimą. Žaidimo pagalba psichologas gali perdirbti skausmingas ir nemalonias vaiko patirtis, pagerinti elgesio ir emocijų reguliaciją, lavinti socialinius įgūdžius. Lektorė dalinosi savo patirtimi, pristatė naudojamus žaidimus pagal konsultavimo tikslą: žaidimus susipažinimui, kontakto užmezgimui, emocijų atpažinimui ir reguliacijai, nusiraminimui, savireguliacijai, pažintinių procesų, sensorikos lavinimui.
tags: #vaidmenu #zaidimas #psichologas