Sporto motyvacija yra svarbus sporto mokslo tyrimų objektas, todėl būtina taikyti patikimas tyrimo priemones šiai motyvacijai tirti. Viena iš tokių priemonių yra Sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995). Šiame straipsnyje apžvelgiama Sporto motyvacijos skalės adaptacija ir psichometrinis įvertinimas Lietuvos kontekste, atkreipiant dėmesį į jaunųjų sportininkų motyvacijos ypatumus ir skalės tinkamumą matuoti šią motyvaciją, remiantis apsisprendimo teorija.
Įvadas
Sporto motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis sportininkų pasiekimus, atsidavimą ir pasitenkinimą sportine veikla. Norint veiksmingai tirti ir suprasti sportininkų motyvaciją, reikalingi patikimi ir validūs matavimo įrankiai. Sporto motyvacijos skalė (SMS), sukurta Pelletier ir kt. (1995), yra plačiai naudojamas instrumentas, skirtas įvertinti skirtingus motyvacijos tipus sporte, remiantis savideterminacijos teorija. Lietuvoje ši skalė taip pat buvo taikoma įvairiuose tyrimuose, tačiau iki šiol nebuvo atliktas išsamus jos psichometrinis įvertinimas.
Sporto Motyvacijos Skalės Taikymas Lietuvoje
Sporto motyvacijos skalė Lietuvos kontekste buvo taikyta disertaciniame tyrime, siekiant įvertinti orientavimosi sporto ir sportinio turizmo būrelius lankančių paauglių motyvaciją sportui. Vėliau ši skalės versija buvo naudojama ir kituose tyrimuose Lietuvoje. Vis dėlto, pažymėtina, kad dauguma tyrimų apsiribojo vienos ar dviejų sporto šakų jaunaisiais sportininkais, o imtys dažnai buvo nedidelės. Dėl šios priežasties kilo poreikis išsamiau ištirti Sporto motyvacijos skalės psichometrines savybes Lietuvos populiacijoje.
Tyrimo Tikslas ir Metodologija
Atsižvelgiant į motyvacijos sportui tyrimo priemonės poreikį ir nepakankamą Sporto motyvacijos skalės psichometrinį ištirtumą, buvo iškeltas tyrimo tikslas - psichometriškai įvertinti lietuvišką Sporto motyvacijos skalės versiją.
Tyrime dalyvavo 688 jaunieji sportininkai (463 vaikinai ir 225 merginos) iš įvairių Lietuvos sporto mokyklų ar kitų neformaliojo švietimo įstaigų. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 14 iki 18 metų, o vidutinis amžius buvo 15,61 ± 1,97 metų. Vidutinė sporto būrelių lankymo trukmė buvo 4,74 ± 2,88 metų.
Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos praktinis pritaikymas
Sporto motyvacijos skalės vertimo į lietuvių kalbą ir tikslinimo procesas apėmė kelis etapus, siekiant užtikrinti vertimo adekvatumą ir turinio validumą.
Poskalių patikimumas ir vidinė darna buvo nustatyti remiantis Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientu, teiginio koreliacijos su poskale koeficientu ITC (angl. Item-total Correlation) ir Kronbacho alfa koeficientu, eliminavus teiginį (α e.t.). Tiesiniai statistiniai ryšiai tarp kintamųjų buvo nustatyti taikant Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientą.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad Kronbacho alfa koeficiento reikšmės varijavo nuo 0,65 iki 0,80, o vidurkis buvo 0,72. Atskirų teiginių koreliacijos su poskalėmis koeficiento minimali reikšmė varijavo nuo 0,36 iki 0,57, o maksimali - nuo 0,52 iki 0,66. Kronbacho alfa, eliminavus teiginį, testas parodė, kad eliminavus bet kurį teiginį iš poskalės, Kronbacho alfa koeficiento reikšmės nepadidėtų.
Šie rezultatai rodo, kad lietuviška Sporto motyvacijos skalės versija pasižymi pakankamu vidiniu patikimumu ir darna. Be to, Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sporto motyvacijos skalės versijai, kurioje Kronbacho alfa koeficientas varijavo nuo 0,63 iki 0,80, o vidurkis sudarė 0,75 (Pelletier et al., 1995).
Sportininkų Motyvacijos Ypatumai
Tyrimai atskleidė, kad skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacija sportuoti skiriasi. Pavyzdžiui, nustatyta, kad mažiau pažengę sportininkai labiau nei rinktinės nariai pasiduoda tiesioginiam išoriniam reguliavimui ir jiems būdingas aukštesnis vidinės motyvacijos sužinoti pasireiškimo lygis. Tuo tarpu amotyvacija labiau pasižymi Lietuvos rinktinės nariai, palyginti su mažiau pažengusiais sportininkais. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad rinktinės nariai kelia sau ambicingesnius ir sunkiau pasiekiamus tikslus, todėl patirdami nesėkmes gali pradėti abejoti savo gebėjimais ir tolimesnės sportinės veiklos prasmingumu.
Taip pat skaitykite: Tautinio atgimimo sportininkai
Taip pat nustatyta, kad vaikinams daugiau negu merginoms būdinga išorinė motyvacija, o rinktinės narėms merginoms būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis nei rinktinės nariams vaikinams.
Socialinės Emocinės Sveikatos ir Sporto Motyvacijos Sąsajos
Tyrimai parodė, kad paauglių socialinė emocinė sveikata turi statistiškai reikšmingų sąsajų su sveikatos kontrolės lokusu sportuojančių paauglių tarpe. Tačiau socialinė emocinė sveikata paauglių amžiaus grupėje nesiskiria. Sporto motyvacija parodo reikšmingus skirtumus lyties aspektu: berniukų vidinės ir išorinės motyvacijos rodikliai aukštesni nei mergaičių.
Sporto Motyvacijos Skalės Validumas Neįgaliųjų Sporte
Tyrimai parodė, kad SMS psichometriniai parametrai demonstruoja gerą vidinį skalių suderinamumą. Patvirtinamosios faktorinės analizės metu buvo nustatytas 4 faktorių modelis, tinkamas duomenų analizei (CFI - 0.881; TLI - 0.863; RMSEA - 0.0710; χ2 / df 1.439), kuris apėmė 20 SMS teiginių.
Tyrimo Privalumai ir Aktualumas
Pagrindinis šio tyrimo privalumas yra tas, kad buvo sukurta ir psichometriškai įvertinta lietuviška Sporto motyvacijos skalė. Šis tyrimas Lietuvos sporto mokslo kontekstui ypač aktualus tuo, kad tai pirmasis sporto motyvacijos klausimynas, grindžiamas apsisprendimo teorija. Lietuviškos Sporto motyvacijos skalės psichometriniai parametrai yra pakankamai geri, todėl skalė tinkama matuoti ir vertinti jaunųjų (14-18 metų) sportininkų motyvacijos raišką apsisprendimo teorijos kontekste.
Išvados
Apibendrinant, tyrimas patvirtino, kad lietuviška Sporto motyvacijos skalės versija yra patikima ir validi priemonė jaunųjų sportininkų motyvacijai matuoti. Skalė gali būti naudojama moksliniuose tyrimuose ir praktinėje veikloje, siekiant geriau suprasti sportininkų motyvacijos ypatumus ir optimizuoti treniravimo procesą.
Taip pat skaitykite: Psichologija ir asmeniniai tikslai
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingo meistriškumo sportininkų motyvacija skiriasi, o vaikinams ir merginoms būdingi skirtingi motyvacijos profiliai. Šios žinios gali būti panaudotos kuriant individualizuotas motyvavimo strategijas, atsižvelgiant į sportininkų amžių, lytį ir meistriškumo lygį.
Ateities tyrimai galėtų būti skirti Sporto motyvacijos skalės validavimui kitose sportininkų grupėse (pvz., suaugusiųjų, neįgaliųjų) ir skalės taikymui įvairiose sporto šakose. Taip pat būtų vertinga ištirti Sporto motyvacijos skalės sąsajas su kitais svarbiais sporto psichologijos konstruktais, tokiais kaip pasitikėjimas savimi, nerimas ir atsidavimas sportui.
tags: #sporto #motyvacijos #skale