Įvadas
Socialinių darbuotojų profesija yra neatsiejama nuo nuolatinio streso, kylančio dėl darbo su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, sudėtingų situacijų ir didelės atsakomybės. Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinių darbuotojų patirtys, patiriamas stresas darbe, jo priežastys, pasekmės ir įveikos būdai, siekiant atkreipti dėmesį į šios profesijos iššūkius ir būtinybę užtikrinti tinkamą darbuotojų palaikymą.
Socialinių Darbuotojų Darbo Specifika ir Iššūkiai
Socialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje, daugialypėje aplinkoje ir susiduria su įvairiais klientais. Konfliktai socialiniame darbe yra neišvengiami, nes socialinis darbuotojas tiesiogiai dirba su klientu, su kuriuo santykis gali būti įvairus: nuo geranoriško bendravimo, bendradarbiavimo iki sudėtingų, probleminių situacijų. Socialiniai darbuotojai teikia klientams paslaugas probleminėse situacijose, kurios taip pat gali daryti įtaką konfliktų atsiradimui.
Socialiniai darbuotojai yra pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai, jie padeda asmenims, susiduriantiems su problemomis, kurių patys negali išspręsti. Socialiniai darbuotojai sprendžia problemas bendradarbiaudami su kitų profesijų specialistais. Socialinis darbuotojas - tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su visuomene, padėti jam integruotis į ją ir skatinti pilnavertį žmogaus socialinį funkcionavimą, padėti atstatyti arba sukurti kliento ryšius su jo artimaisiais.
Socialinio darbuotojo darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis yra labai svarbus, sugebantis pagerinti kliento emocinę būklę, padedantis integruotis į visuomenės gyvenimą. Siekdami šio tikslo socialiniai darbuotojai taiko įvairius būdus bei priemones.
Socialiniai darbuotojai dirba nuolat kintančioje daugialypėje aplinkoje ir susiduria su įvairiais klientais. Todėl ir konfliktai socialiniame darbe yra neišvengiami, nes socialinis darbuotojas tiesiogiai dirba su klientu, su kuriuo santykis gali būti įvairus: nuo geranoriško bendravimo, bendradarbiavimo iki sudėtingų, probleminių situacijų. Socialiniai darbuotojai teikia klientams paslaugas probleminėse situacijose, kurios taip pat gali daryti įtaką konfliktų atsiradimui.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Konfliktų Priežastys ir Valdymas
Konfliktai su klientais kyla dėl skirtingo požiūrio, reikalavimų nevykdymo, klientų priešiškumo, socialinių įgūdžių stokos, klientų priklausomybių (alkoholiui, vaistams), klientų nenoro keistis, problemų nepripažinimo, agresyvaus elgesio. Į konfliktines situacijas socialinį darbuotoją įtraukia klientų agresyvus elgesys, priklausomybės, emocinio intelekto stoka bei problemų nepripažinimas. Klientą į konfliktines situacijas įtraukia socialinio darbuotojo griežtas tonas ar rėkimas, vadovaujantis elgesys, pagarbos klientui trūkumas, kontroliuojantis elgesys bei kliento jautimasis ignoruojamu.
Atsidūrę konfliktinėse situacijose, socialiniai darbuotojai stengiasi prisitaikyti prie kliento bei situacijos, elgtis profesionaliai bei lanksčiai, keisti savo atliekamus vaidmenis, nes klientams nelabai patinka, kai socialinis darbuotojas vienu metu atlieka kelis dažniausiai prieštaraujančius vaidmenis ir todėl reiškia nepasitenkinimą. Socialiniai darbuotojai stengiasi kontroliuoti save, išlikti emociškai stabilūs bei pakeisti temą ir taip nuraminti klientą.
Streso Samprata ir Priežastys Socialiniame Darbe
Stresas darbe - emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Ši būsena apibūdinama kaip stiprus susijaudinimas ir didelis nepasitenkinimas, taip pat dažnai kaip jausmas, kad per daug reikalaujama.
Mokslinį streso sąvokos pagrindimą pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Hansas Selje, kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika.
Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Socialiniame darbe stresą gali sukelti:
- Agresyvus paslaugų gavėjų elgesys.
- Neapibrėžtumo jausmas darbe.
- Perteklinė atsakomybė už paslaugų gavėjų patiriamus sunkumus.
- Neaiškios pareigybės ribos.
- Emocinė perkrova.
- Įtampa.
- Nerimas.
- Išsekimas.
Streso Pasekmės
Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Atskiro žmogaus elgesys nelabai pastebimas visos organizacijos fone, tačiau dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis.
Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą.
Nuolatinis stresas veda prie išsekimo, organizmo nualinimo ir daug rimtesnių problemų nei momentinis nepatogumas. Iš tiesų nuolatinis stresas yra pavojingas - jis gali privesti net iki priešlaikinės mirties, t. y. nuo streso sukeltos fizinės žalos jūs galite mirti.
Apklausos duomenys parodė, kad socialinio darbo specialistams stresas labiausiai asocijuojasi su emocine perkrova (23 proc.), įtampa (22 proc.), nerimu (14 proc.) ir išsekimu (9 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių pažymėjo, jog mano, kad dėl patiriamo streso susiduria su sveikatos problemomis ir dar tiek pat (32 proc.) pažymėjo, kad su tuo susidūrė anksčiau.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata.
Streso Įveikos Būdai
Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką. Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius.
Streso valdymo būdai yra labai įvairūs. Teigiamai mūsų emocinę sveikatą veikia dėkingumas, meilė, rūpestis, pagalba kitiems. Svarbiausia būti pozityviems. Tie, kas geba valdyti stresą žino, kad svarbiausia į kiekvieną situaciją žiūrėti ramiai ir ieškoti geriausio sprendimo būdo.
Efektyvūs streso įveikos būdai:
- Aplinkos pakeitimas.
- Poilsis neskaičiuojant laiko.
- Mėgstama veikla - hobis.
- Žalingų įpročių atsisakymas.
- Pratimai atsipalaidavimui (joga).
- Fizinis aktyvumas - sportas.
- Artimi santykiai - draugystė.
- Supervizijos.
- Komandinis darbas ir bendradarbiavimas su kolegomis.
- Orientavimasis į problemų sprendimą.
- Reguliarios pertraukėlės darbe, laikas poilsiui namuose.
- Dienotvarkės, poilsio režimo laikymasis.
- Gyvenimo balansas.
- Laikas sau ir buvimas su savimi.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Supervizijos, Kaip Priemonė Mažinti Stresą
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Gyvenimo Balansas
Psichologai vis garsiau kalba apie esminį mums visiems elementą - gyvenimo balansą ir akcentuoja, kaip svarbu žmogui yra asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pakankamumą: pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais, mėgautis ramybe.
Vienuma, Kaip Būdas Atsipalaiduoti ir Susigrąžinti Harmoniją
Vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką. Vienuma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra būtina vystymuisi ir natūraliai biologijai. Mūsų psichikai to reikia, kad galėtų perdirbti informaciją ir išspręsti problemas.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vienumos poreikis kiekvienam yra individualus - jį lemia charakterio savybės, temperamentas, auklėjimas, amžius, net darbo pobūdis. Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi.