Kiekvienas dirbantis žmogus tam tikru momentu yra pajutęs stresą susijusį su darbu. Ivleva, Pajarskienė (2018) teigia, kad „darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių ir labiausiai keliančių susirūpinimą sveikatos problemų Europoje. Trumpai besitęsiantis nedidelio lygio stresas būdingas daugeliui žmonių ir yra natūralus bei naudingas dėl organizmą mobilizuojančių savybių, tačiau itin stiprus ar ilgai užsitęsęs stresas siejamas su neigiamu poveikiu asmens savijautai ir sveikatai“. Todėl stresą valdyti būtina.
Streso samprata ir apibrėžimas
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių neretai patiria stresą, todėl daug kas tvirtina, kad stresas yra neatskiriama, natūrali kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Stresas yra aktuali problema visose gyvenimo srityse. Biologijoje ir medicinoje stresas suprantamas kaip bendra adaptacinio proceso schema organizme, išsivystanti veikiant įvairiems dirgikliams. Kitaip sakant, tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kuria sukelia įvairūs aplinkos veiksniai - stresoriai. Stresas negali būti labai objektyviai apibrėžtas: tik pagal tai, kaip mes jį priimame ir suvokiame, nustatomas streso stiprumas.
VDU profesorius dr. A. Perminas teigia, kad stresą sukelia bet kokios naujos situacijos. Organizmas prisitaikymui prie pokyčių mobilizuoja savo resursus, tad biologine prasme stresas yra žmogui naudingas. Kuo ilgiau trunkančio prisitaikymo reikalauja gyvenimo pokytis, tuo patiriamas stresas yra didesnis. Jei ši nauja situacija tampa įprastine, į ją taip audringai nebereaguojama, jos stresogeniškumas mažėja. Svarbi ne tik pati situacija, bet ir tai, ar žmogus jaučiasi galintis ją kontroliuoti. Kartais mes savo situaciją suvokiame, kaip beviltišką ir toks jos suvokimas, o ne pati situacija didina stresą.
Dr. D. Serapinas atkreipia dėmesį, jog stresas, nesvarbu, socialinis, psichologinis ar fizinis, žmogui padeda įveikti iššūkius - taip organizmas mus paruošia juos įveikti. Vis tik, jei stresas tęsiasi per ilgai arba yra per stiprus, jis tampa distresu ir pradeda neigiamai veikti žmogaus nuotaiką, savijautą, kraujotaką bei kitus procesus.
Streso rūšys
Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Stresoriai gali būti:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat išskiriami:
- Ūmus stresas. Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
- Lėtinis stresas. Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Streso darbe priežastys
Stresas darbe - tai darbuotojo reakcija į nepalankios darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir santykių su darbdaviu (vadovu) psichosocialinius veiksnius. Stresas ištinka, kai situacija įvertinama kaip galingesnė už asmens adaptacinius išteklius. Tai labai svarbus dalykas, kuris leidžia suvokti, kodėl mes visi labai skirtingai reaguojame į tą patį įvykį.
Darbe dažniausiai praleidžiame trečdalį paros, tad ir galimybių kilti stresui tokioje aplinkoje egzistuoja daugiau nei pakankamai. Stresą darbe sukelia psichologinės, socialinės, somatinės ir darbo organizavimo priežastys.
- Psichologinės priežastys: Emocinė įtampa, baimė nesusidoroti su užduotimis, baimė pasirodyti nevykėliu, baimė netekti darbo. Taip pat, ambicingumas, perfekcionizmas.
- Socialinės priežastys: Konfliktai su kolegomis, neaiškios pareigos, nesaugumas darbe, organizacinės paramos stoka, kontaktas su nepatenkintais pacientais (ypač aktualu medikams).
- Somatinės priežastys: Bloga savijauta, sveikatos sutrikimai, ligos.
- Darbo organizavimo priežastys: Netinkamai organizuotas darbas, darbuotojų perkrovimas darbu ar nepakankamas krūvis, didelis darbo krūvis, spaudimas, daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, lytis, darbo valandos, darbo kontrolė.
Pagrindinės priežastys, sukeliančios medikų nepasitenkinimą darbu ir stresą: daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, lytis, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais.
Stresą darbe lemia taip pat darbo sąlygos: mikroklimatas (karštis, šaltis, drėgmė), triukšmas, dulkės, ryški šviesa, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Organizmas į bet kokį stresą reaguoja vienodai: į kraują išsiskiria didelis adrenalino kiekis, mobilizuojamos cukraus atsargos, suaktyvinami galvos smegenų centrai, atsakingi už raumenų judesius, įvairių organų veiklą bei gyvybines funkcijas (medžiagų apykaitą, kvėpavimą, dauginimąsi).
Lyčių skirtumai patiriant stresą darbe
Moksliniuose tyrimuose (Petkevičiūtė, Saudargaitė, 2006, Alexander - Stamatios Antoniou, 2009) nustatyti vyrų ir moterų patiriamos įtampos skirtumai rodo, kad moterys jaučia didesnę nei vyrai įtampą dėl galimo atleidimo pavojaus, neaiškios karjeros perspektyvos, turimo išsilavinimo ir darbo pobūdžio neatitikimo, didelės atsakomybės, konfliktų darbe, nuolatinio varžymosi su kolegomis, paslėptos diskriminacijos ir favoritizmo, nepakankamo įvertinimo bei galimybės augti, tobulėti nebuvimo. Stresas neatsiejamas įmonės vadovo profesinės veiklos komponentas. Gana dažnai pabrėžiama, kad sėkmingiausi vadovai yra vyrai, kurie dažniausiai yra ryžtingi ir turi didžiausią valdžios troškimą. Iš moterų yra laukiama, kad jos siektų nuo vyrų priklausančio vaidmens. Tai gana dažnai mažina jų pasitikėjimą savimi ir daro jas lengviau pažeidžiamas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys patiria stresą darbe dažniau nei vyrai, be to, moterims sunkiau su juo susidoroti.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 118 verslo organizacijų vadybininkų, parodė, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Taip pat, vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju. Nustatyta, kad emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu, darbiniu stresu (bendru) ir neigiamai su pasitenkinimu darbu (bendru). Moterų grupėje pastebėta, kad emocinė iškrova dar teigiamai susijusi su socialine parama bei neigiamai su problemų sprendimu.
Streso poveikis organizacijai
Stresas darbe padidina organizacijos sąnaudas: nukenčia darbo ir sprendimų kokybė, pervertinamas vykstančių pokyčių greitis, todėl nuolat skubama, atsisakoma ilgalaikių perspektyvų analizės, pasitenkinant trumpalaikiais sprendimais, nukenčia bendradarbiavimas sprendžiant organizacijoje kylančias problemas, trūksta originalių sprendimo būdų.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Streso valdymas
Streso būsena išsivysto tada, kai darbuotojas susidurdamas su psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, nėra užtikrintas ar sugebės jas valdyti bei įveikti. Žmogus pradeda jausti baimę, todėl aplinkybes suvokia, kaip grėsmingas, tuo metu streso būsenos paveiktam darbuotojui neigiamos pasekmės atsiliepia savijautai, darbo motyvacijai, užduočių atlikimo rezultatams, elgesiui bei santykiams su kolegomis ar šeimos nariais.
Tamašauskaitė, Pilipavičienė, Markevičė (2015) teigia, kad „streso darbe valdymo priemonės turėtų būti tokios, kaip darbo užduočių atlikimo ir organizacijos vertybių sistemos gerinimas, socialinių gebėjimų ir lyderystės mokymai, psichosocialinės darbo aplinkos gerinimo mokymai, bendravimo įgūdžių tobulinimas, įvairūs streso įveikos mokymai, išgyvenamo streso ir perdegimo mažinimas, darbo vaidmenų aiškumo didinimas“.
Streso įveikimo būdai
- A. Streso dienynas: Vos kilus stresinei situacijai reikia užsirašyti, ką jautei, kaip keitėsi emocijos, stebėti pasekmes. Vakare galima įvertinti dienos streso lygį 10 balų sistemoje. Taip pat reikia užrašyti, kas sukėlė didžiausią stresą. Analizuojant streso dienyną žmogus gali susimastyti, kuo visos stresą sukeliančios situacijos yra panašios ir ką jis galėtų padaryti, kad šios situacijos pasikeistų, taptų ne tokios stresogeniškos.
- Stresą sukeliančių situacijų vengimas: Kai kurių stresą sukeliančių situacijų patartina vengti. Dažniausiai tai nelabai svarbūs iššūkiai ar erzinančios smulkmenos, kurioms įveikti mes naudojame per daug energijos. Kartais paprasčiau išvengti, nei švaistyti save įveikimui.
- Emocinių reakcijų valdymas: Analizuojant streso dienyną lengva pastebėti, kad mintys streso metu nėra racionalios. Emocinių reakcijų valdyme gali pasitarnauti relaksacijos technikos. Pavyzdžiui, progresuojanti raumenų relaksacija ar autogeninė treniruotė.
- Fizinis aktyvumas: Pradėjus judėti, simpatinė sistema gauna darbą ir energiją naudoja pozityviai. Fizinė veikla leis sumažinti stresą per kraujospūdžio reguliaciją, gliukozės ir cholesterolio sumažėjimą kraujyje. Sportas taip pat gali būti naudingas žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Nervų sistemos stiprinimas: Saulės šviesa teigiamai veikia vitamino D ir nuotaiką gerinančių molekulių - endorfinų - gamybą. Vėsus vanduo (apsiplovus veidą ir ausis) akimirksniu sumažės, nes bus slopinama simpatinė streso sistema. Taip pat nusiraminti padės kvėpavimo pratimai ar raumenų relaksacija.
- Vaistažolės: Greitai nusiraminti padės ir vaistažolių (melisos, sukatžolės, gudobelės, mėtos, valerijono, pasifloros) arbatos puodelis. Širdies lašai taip pat padės saugiai nuimti nerimą bei įtampą.
- Socialinis gyvenimas: Socialinis gyvenimas žmogui yra kaip amortizuojančios pagalvės, kurios, važiuojant per gyvenimo duobes, pradeda taip stipriai nesikratyti ir lengviau jas pergyventi. Mums būtinas bendravimas ir palaikymas sunkiais momentais, tad neužsidarykite tik su savo mintimis ir vėdinkite jas įvairiais potyriais. Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo atskyrimas: Paprasčiausias patarimas - nesinešti darbo problemų namo, o šeimos problemų nespręsti darbe. Svarbu, kad nors vienoje srityje žmogus jaustųsi saugiai, gautų palaikymą, galėtų pasidalinti savo problemomis, t. y. jaustųsi kontroliuojantis situaciją.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
Streso užkrečiamumas
„InMedica“ klinikos genetikas pastebi, jog stresas yra užkrečiamas, mat grupėje esančių žmonių smegenų darbas pradeda veikti panašiai. Jeigu esame šalia stresą ar įtampą patiriančio žmogaus, reikia daug pastangų, kad neperimtume jos sau. Svarbu tai atpažinti. Kitu atveju pradėsite jausti tokią pat įtampą, kaip ir žmogus, šalia kurio esate. Kiekvieno žmogaus gerovė priklauso nuo bendros gerovės.