Švietimo srityje nuolat ieškoma būdų, kaip pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, skatinti jų motyvaciją ir užtikrinti gerovę. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos šiems tikslams, yra tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymo procesą. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokinių motyvacijos svarba, tėvų bendradarbiavimo su mokykla nauda ir įvairių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šios sąveikos poveikį.
Tėvų Įsitraukimo Svarba Vaikų Ugdymo Sistemoje
Tėvų (globėjų) įsitraukimas į vaikų ugdymo sistemą yra visapusiška nauda siekiant vaiko gerovės. Šis įsitraukimas atneša didelę naudą vaikų ugdymo sistemai. Mokslinė literatūra ir įvairūs tyrimai patvirtina tėvų (globėjų) įsitraukimo naudą į vaikų ugdymo sistemą. Gaunama nauda įvairiais aspektais. Svarbu sukurti stiprią ugdymo įstaigos bendruomenę, kurios aktyvia dalimi būtų ir mokiniai su tėvais (globėjais). Taip pat nagrinėjamos bei analizuojamos įvairios problemos, su kuriomis susiduriama integruojant tėvus (globėjus) į vaikų ugdymo sistemą. Analizuojama tiek per tėvų (globėjų), tiek ugdymo įstaigos prizmę.
Mokymosi Motyvacijos Veiksniai Jaunesniame Mokykliniame Amžiuje
Straipsnyje nagrinėjama jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių aukštesniųjų gebėjimų mokymosi motyvacijos situacija. Siekiant išsiaiškinti mokinių mokymosi motyvaciją, jos veiksnius, atlikta nemažai tyrimų, tačiau ši problema aktuali ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokiniams. Tyrimo tikslas - atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokinių mokymosi motyvacijos veiksnius ugdymo veikėjų - trečiųjų - ketvirtųjų klasių mokinių požiūriu. Atliktas tyrimas parodė, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje mokymosi motyvacija priklauso nuo plataus spektro veiksnių - vidinių ir išorinių, lemia vidiniai ir išoriniai siekiai. Tyrimas atskleidė, jog jaunesniojo mokyklinio amžiaus trečiųjų - ketvirtųjų klasių aukštesniųjų gebėjimų mokiniams labiausiai nesiseka pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos bei matematikos pamokos. Pagrindinės priežastys - sunkios užduotys, sudėtinga įsiminti informaciją, nuovargis, retas mokinių drąsinimas, stokojama pagyrimų, tačiau mokymosi sėkmės veiksniais išskiria suprantamas užduotis, mokytojo gebėjimą paaiškinti, jog „nieko tokio,“ kad prastas įvertinimas, tinkamas poilsis pertraukų metu, laisvalaikio svarba. Mokymosi motyvacijos veiksniai - kūrybiškos, įdomios užduotys, tėvų palaikymas, tikėtina gera ateitis, apdovanojimai už gerą mokymąsi, noras būti geriausiu.
Tyrimas apie Mokinių Motyvaciją Muzikos Mokykloje
Mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai atliko tyrimą, kurio anoniminis aketavimas atliktas mokykloje. Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų variantais. Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti mokyklos 5-8 klasių mokiniai. Anketinė apklausa įgyvendinta lapkričio 25 - gruodžio 15 dienomis. Dauguma tyrimo dalyvių savo mokymosi rezultatais muzikos mokykloje yra patenkinti (56%) arba patenkinti iš dalies (43 %). Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga. Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Įtraukusis Ugdymas ir Mokyklos Kultūra
Keturiolikoje projekto „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” mokyklų jungtinė Šiaulių universiteto tyrėjų grupė (L. Miltenienė, S. Balčiūnas, J. Valuckienė, M. Damkuvienė) analizavo įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo(si) požymius ir procesus, tyrinėdami kiekvienos jų kultūrą, politiką ir praktiką. Atliktas tyrimas naujas ir vertingas ne tik savo apimtimi, bet ir tuo, kad reiškinys buvo analizuojamas sistemiškai, remiamasi visų svarbiausių ugdymo proceso dalyvių - mokinių, tėvų ir pedagogų nuomone. Gavusios tyrimo ataskaitą, projekto mokyklos planuos reikalingus pokyčius, keis savo politiką bei praktiką, bendruomenėse kurs įtraukiojo ugdymo kultūrą. Tyrimas atskleidė, kad kiekviena mokykla yra labai skirtingame kelionės inkliuzinės (įtraukios) mokyklos link etape. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar tikrai yra kur augti ir tobulėti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimui, bendruomeniškumo skatinimui, patyčių mažinimui. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai. Teoriškai mokytojai deklaruoja, kad jiems svarbus kiekvienas mokinys, tačiau mokinių ir tėvų atsakymų į atvirus klausimus analizė parodė, kad mokyklose reikia daugiau dėmesio kiekvieno mokinio pripažinimui ir lygių galimybių užtikrinimui, o ne elitizmo skatinimo, kuris tik didina konkurenciją ir atskirtį tarp mokinių. Deja, bet mokyklų vidinė politika dažnai naudojama kaip įrankis mokinių rūšiavimui ir vidinei mokinių segregacijai. To pasekmė gali būti tai, kad bendruomenėse vis dar yra mokinių ir tėvų reiškiančių nepakantumą įvairovei ir segregacines bei diskriminacines nuostatas į „normalumo“ standartų neatitinkančius mokinius. Ugdymo praktikoje vis dar pernelyg retai taikomi aktyvaus mokymosi metodai, inovatyvios ir netradicinės priemonės. Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių kritinio mąstymo ir metakognityvinių gebėjimų ugdymuisi.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
Formalaus Tradicinio Mokymo Poveikis
Visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas. Kitas užfiksuotas svarbus momentas - personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susijęs su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu, t.y. noru nesėkmes ar sunkumus pateisinti išoriniais veiksniais. Mokytojai, kurie pažymi, kad mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra, rečiau nurodo, kad vaiko sunkumus lemia nepalanki šeimos aplinka, kad trūksta laiko bendradarbiavimui. Taip pat įdomu tai, kad išryškėjo kelios besimokančiųjų grupės, kurios dėl ugdymosi procese atsirandančių kliūčių gali būti diskriminuojamos, nes organizuojant ugdymą jiems nėra užtikrinamos vienodos ugdymosi galimybės ir veiksmingas ugdymasis. Tokioje situacijoje atsiduria patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir berniukai. Patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai retai patiria mokymosi sėkmę, gerokai dažniau nei kiti nespėja atlikti užduočių klasėje, nesupranta, kaip jas atlikti namuose. Žemesnių pasiekimų mokiniai turi mažesnes galimybes sulaukti pagalbos, nes nustatytajog aukštesnių pasiekimų mokiniai , gauna daugiau mokytojo dėmesio ir pagalbos. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mažiau įsitraukia į ugdymo(si) procesą, patiria mažesnę mokymosi sėkmę.
Mokyklos ir Tėvų Ryšys
Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai. Jų nuomone, tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas tik atskirais atvejais yra rezultatyvus, gerinantis vaiko pažangą. Kritiškesnį požiūrį išreiškę tėvai mano, kad komunikavimui su tėvais mokykla turėtų naudoti inovatyvesnes priemones (socialinius tinklus, kitas elektronines priemones). Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus. Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams. Tėvai norėtų dar geriau pažinti savo vaiką, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, padėti savo vaikui atrasti interesų sritis.
Vaikų Pageidaujami Pokyčiai Mokykloje
Apie tai, kas gerai, kas blogai mokykloje ir kokių pokyčių reikia visada reikia pirmiausiai klausti tų, kurie mokydamiesi tiesiogiai ir kasdien dalyvauja ugdymosi procese ir turi realią mokymosi ir gyvenimo mokykloje patirtį. Be jokios abejonės - tai mokiniai. Santykiai su mokytojais buvo viena iš skaudžiausių mokinių paliestų temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais, kurio dažniausia priežastis - nepagarbus bendravimas su mokiniais, psichologinis smurtas (rėkimas, keiksmai, žeminimas). Kiti mokinių pageidaujami pokyčiai mokykloje labiausiai yra susiję su mokymosi procesu (efektyvus mokymasis, mažesnės namų darbų apimtys), aplinka ir laisvalaikiu mokykloje, mokyklos politika ir ugdymo organizavimu. Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti nemažai ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Planuojant įvairias veiklas mokiniai norėtų būti išklausyti ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus. Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas, jų manymu, turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos. Mokinių manymu, mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio jų mokymosi ir poilsio rėžimo, užtikrinančio geresnį darbingumą ir kokybišką poilsį, sureguliavimui. Mokinių nuomone, efektyviau turėtų būti sprendžiamos mokinių elgesio problemos, daugiau dėmesio skiriama patyčių mažinimui, vengiama mokinių diskriminavimo ir atskirties skatinimo. Mokiniai nori saugios, priimančios, malonios emocinės aplinkos, dėmesio mokinių savijautai mokykloje. Kurti tokias mokymosi aplinkas, kuriose būtų gera būti tiek fizine, tiek ir emocine prasme. Mokykla - tai ne tik pamokos ir akademinės žinios. Daugiau dėmesio reikėtų skirti bendruomenės narių tarpusavio santykiams, kurie turėtų būti grindžiami bendryste, įtraukiojo ugdymo vertybėmis, pagarba ir pagalba vienas kitam, pozityviu skatinimu, o ne autoritariškumu, drausminimu ir kontrole, konkurencijos ir elitizmo skatinimu, patyčiomis ir diskriminacija. Formalų tradicinį mokymą turėtų keisti į mokinį orientuotas aktyvus mokymasis. Svarbu stiprinti pagalbos kultūrą mokykloje ir kurti veiksmingą, į besimokantįjį orientuotą pagalbos sistemą mokykloje. Pagalbos mokiniui sistemoje turėtų būti numatyta ir teikiama kasdienė mokymosi pagalba kiekvienam mokiniui tiek pamokų, tiek ne pamokų metu. Svarbu suprasti, kad kiekvienos mokyklos tobulėjimo kelias įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo link yra unikalus ir nepakartojamas, o dėl nuolat besikeičiančios bendruomenės ir konteksto, tarsi niekada nepasibaigiantis. Bet tai tvarios ir socialiai atsakingos mokyklos sėkmės kelias.
Klasės Auklėtojo Bendradarbiavimas su Šeima
Šeima ir mokykla yra dvi institucijos, kurios susijungia bendram tikslui - ugdyti pozityvią, norinčią mokytis asmenybę. Tačiau nenoras mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. Nemaža mokinių dalis jau pirmose klasėse nebenori mokytis, o nemažai paauglių iki 16 metų nelanko mokyklos. Šis reiškinys sukėlė mokslininkų susidomėjimą, atlikta nemažai tyrimų. Paaugliai nebenori lankyti mokyklos, todėl reikia siekti, kad vaikai ją lankytų, ugdyti jų teigiamą požiūrį į mokymąsi. Mokytis nenorintys paaugliai apsunkina pedagoginį procesą. Tai nelaimė ne tik mokyklai, bet ir šeimai bei visuomenei, ji lėtina kultūros ir mokslo raidą. Tačiau nenoras mokytis nėra tik mūsų dienų problema, ji buvo aktuali visais laikais ir neišspręsta, deja, iki mūsų dienų. Ši vis didėjanti problema verčia ieškoti ją sukeliančių priežasčių, tai netinkami mokytojų santykiai su mokiniais, prastas mokyklos mikroklimatas, vertinimo pažymiais problemos, žemas tėvų išsilavinimas ir neigiama mokymosi patirtis, prastas šeimos mikroklimatas, netikęs tėvų pedagoginis pareigų atlikimas, nepakankamas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas ir kitos svarbios priežastys, kurios dažniausiai veikia kompleksiškai. Mokymosi motyvacijos formavimas yra mokyklos pareiga. Teigiamas požiūris įį mokymąsi ugdomas visų pirma mokykloje, labiausiai pačiame mokymo procese. Lemiamos reikšmės paauglio mokymosi motyvacijai turi mokymosi proceso organizavimo lygis, visa mokyklos veikla, mokytojų ir mokinių bendruomenė ir kt. Mokykla yra artimiausia, po šeimos, vaiko mikroaplinka, turinti labai didelės įtakos paauglio socializacijai. Čia jis mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, atranda ir praranda draugus, išgyvena teigiamas ir neigiamas emocijas, išmoksta planuoti ir derinti interesus, atsiskaityti už savo veiklos rezultatus, išsiugdo daug asmenybės savybių ir kt. Moksleiviai eina i mokyklą tikėdamiesi, kad jiems seksis mokytis, sutarti su kitais, bei susirasti draugų, todėl reikia stengtis kurti teigiamą mokyklos mikroklimatą, objektyviai vertinti mokinį ir nesėkmės atvejais žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat stengtis palaikyti teigiamus santykius tarp mokinių ir mokytojų, keisti mokymo būdus per pamoką, taikyti naujus metodus, kurie paįvairina pamoką, organizuoti įvairią užklasinę veiklą, bei aktyviai bendradarbiauti su paauglių tėvais. Visa tai ugdo mokymosi motyvaciją, tačiau mokyklos galimybės nėra beribės, daug lemia ir kiti veiksniai, kita paauglio aplinka, ypač jo šeima. Šeimos aplinka įtakoja paauglio mokymosi motyvaciją, savęs vertinimą, savijautą ir kt. Šeimoje gali susikurti sėkmės mokykloje ir gyvenime pamatai. mokymąsi perima iš tėvų. Į vaiko mokymąsi jie turi žiūrėti kaip į. svarbią, pagrindinę paauglio pareigą. Taip pat tėvai turėtų prižiūrėti, kad jis paruoštų namų darbų užduotis, be svarbios priežasties nepraleidinėtų pamokų, jie turi gerai žinoti mokymosi rezultatus, kad jei prireiktų, galėtų padėti įveikti mokymosi sunkumus, taip pat ugdyti savarankiškumą, atsakingumą, pareigingumą, reikalauti užbaigti pradėtą darbą iki galo ir ugdyti dar daugybę kitų asmenybės savybių, kurios ypač svarbios sėkmingam mokymuisi, mokymosi motyvacijai. Vaikui lankant mokyklą tėvai savo reikalavimais ir nuostatomis tturi labai palaikyti mokyklą, vienodinti, derinti tarpusavyje, siekiant vaiko sėkmingo mokymosi ir ugdant mokymosi motyvaciją. Todėl laibai svarbu, kad šeima ir klasės auklėtojas aktyviai bendradarbiautų, siekdami gerų paauglio mokymosi rezultatų ir jo teigiamo požiūrio į mokymąsi. Bendradarbiavimo su tėvais, mokyklos ir šeimos reikalavimų derinimo problema nėra nauja. Ji ypač svarbi šiandien, kada esant sunkiai ekonominei padėčiai, dalis tėvų vis mažiau dėmesio skiria vaikų mokymuisi, elgesiui, yra pasyvūs, abejingi mokyklos gyvenimui, nenori dalyvauti bendruomenės veikloje, neigiamas požiūris į mokyklą ir mokytojus, vvisa tai sunkina sėkmingą tėvų ir klasės auklėtojo bendradarbiavimą. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo klasės auklėtojo asmenybės, jo profesinio pasirengimo ir gebėjimų, bei nuo tėvų noro, atsakingumo už vaikus, jų ateitį. Svarbu, kad tėvai suvoktų dalyvavimo mokyklos gyvenime ssvarbą ir reikšmę, būtų nuolat informuojami apie mokyklos reikalus bei ugdymo problemas. Didelė atsakomybė čia tenka klasės auklėtojui. Šiandien kiekvienas klasės auklėtojas turi pačiais įvairiausiais būdais skatinti tėvų domėjimąsi mokykla, tobulinti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formas, taikyti ne tik tradicines (tėvų susirinkimai, individualūs pokalbiai, lankymasis namuose, šventės ir kiti renginiai, ir kt.) ir netradicines (šeimos piešiniai, dalykiniai žaidimai, reglamentuotos diskusijos ir kt.). Labai svarbu, kad būtų taikomos ne tik tradicinės, bet ir netradicinės bendradarbiavimo formos. Klasės auklėtojo domėjimasis naujovėmis verčia paauglių tėvus aktyviai įsijungti į klasės, mokyklos gyvenimą. Klasės auklėtojas palaikantis teigiamus santykius su šeima, įgyja bendro ddarbo sąjungininkus, o tokie santykiai ir bendradarbiavimas paaugliams tik į naudą - ugdo mokymosi motyvaciją ir skatina sėkmingai mokytis.
Tyrimas apie Klasės Auklėtojų Bendradarbiavimą su Šeima
Tyrimo imtis - 30 klasės auklėtojų, vadovaujančių 6 - 9 klasėms iš Klaipėdos apskrities vidurinių mokyklų ir 100 ppaauglių tėvų. Viso tyrime dalyvavo 130 tiriamųjų. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai klasės auklėtojai bendradarbiaujant su šeima taiko tradicines bendradarbiavimo formas: tėvų kvietimą į mokyklą, pokalbius telefonu, anketines apklausas, tyrimus, komentarus ir kitą informaciją mokinių pasiekimų knygelėse, skelbimų lentose, tėvų susirinkimus, išvykas, atvirų durų dienas, seminarus, paskaitas tėvams ir pan. Tačiau jau pradeda naudoti ir netradicines bendradarbiavimo formas: susirašinėjimą laiškais, tėvų priimamąjį, disputus, dalykinius žaidimus, reglamentuotas diskusijas ir pan. Tokios pačios nuomonės yra ir paauglių tėvai, jiems priimtiniausios tradicinės bendradarbiavimo formos, bet vertinamos ir netradicinės. Tėvams priimtiniausios grupinės, kolektyvinės bendradarbiavimo su klasės auklėtoja formos įtakojančios paauglių mokymosi motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Kaip Tėvai Gali Įsitraukti Į Mokyklos Gyvenimą?
Švietimo profesionalai bei specialistai dirbantys edukologijos srityje akcentuoja mokinių tėvų dalyvavimo ugdymo procese svarbą. Tada, kada tėvai aktyviai dalyvauja - tai yra domisi vaiko pasiekimais, bendrauja su mokytojais, dalyvauja mokyklos veiklose - vaikas jaučiasi labiau palaikomas, motyvuotas ir pasitikintis savimi. Tyrimai rodo, kad toks glaudus tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas prisideda prie vaiko mokymosi rezultatų gerinimo, stiprina emocinę gerovę ir sutvirtina socialinius įgūdžius. Be to, taip stiprėja ir mokyklos bendruomenė, kur vaikai, mokytojai ir tėvai rūpinasi vienu tikslu - kokybišku ir prasmingu ugdymu.Tėvai gali ir turi domėtis vaiko ugdymu ir tai daryti nėra sunku! Dalyvavimas individualiuose pokalbiuose su mokytojais ir vaiko pažangos stebėjimas yra pirmieji žingsniai. Be to tėvai gali prisidėti prie mokyklos renginių, kur visada reikia pagalbos organizuojant šventes, ekskursijas, edukacines veiklas. Dalinimasis savo karjeros istorijomis taip pat yra puikus būdas aktyviai įsitraukti į mokyklos veiklą. Dažna mokykla turi tėvų asamblėją ar tėvų komitetą - čia tėvų balsas prisideda prie svarbių sprendimų priėmimo. Todėl įsitraukimas į šią veiklą irgi stiprina ryšį su savo vaiku ir mokykla bei kuria pozityvią, bendruomenišką ugdymo aplinką. Toks aktyvus tėvų bendravimas su mokytojais ir mokyklos administracija lemia glaudesnį ryšį ir daro įtaką vaiko sėkmei mokykloje. Kai tėvai ir mokytojai dalijasi informacija apie vaiko stiprybes, iššūkius, pomėgius ar emocinę savijautą, galima, jeigu prireiktų, laiku pastebėti problemas ir rasti tinkamiausius sprendimus. Šis dialogas padeda užtikrinti nuoseklumą tarp namų ir mokyklos, stiprina vaiko saugumo jausmą bei pasitikėjimą suaugusiais.
Partnerystė, o ne Kontrolė
Siekiant tvaraus ir pagarbaus santykio tarp tėvų ir mokytojų, svarbu kurti abipusio pasitikėjimo, pagarbos ir bendro tikslo - vaiko gerovės - pagrįstus santykius. Tėvai ir mokytojai yra lygiaverčiai ugdymo proceso dalyviai, kurie neturi kontroliuoti vieni kitų veiksmų ar būti tų veiksmų vertintojais. Svarbiausia šio santykio dedamoji - atviras ir konstruktyvus bendravimas. Svarbu dalintis pasiekimais, iššūkiais, idėjomis. Mokyklos skatina partnerystę, kviesdamos tėvus į bendras veiklas, edukacinius susitikimus, konsultacijas ar projektus, kur jų indėlis yra itin vertinamas. Tuo tarpu mokytojai, parodydami atvirumą dialogui ir lankstumą, padeda tėvams jaustis išgirstiems ir svarbiems.
Praktiniai Patarimai Tėvams, Kaip Rasti Laiko Įsitraukti
Dažna situacija, kai tėvai norėtų būti aktyvesniais mokyklos bendruomenės dalyviais, tačiau tam trūksta laiko įtemptoje dienotvarkėje. Čia svarbu ieškoti lankstesnių, kūrybiškų bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti ryšį tarp mokyklos ir šeimos. Trumpi elektroniniai laiškai, žinutės per skaitmenines platformas ar net garso įrašai gali būti puiki alternatyva ilgoms susitikimų valandoms. Be to įsitraukimas nebūtinai turi būti nuolatinis ar labai intensyvus - net maži, bet nuoširdūs ženklai, jog tėvams rūpi vaiko ugdymas, kuria ryšį ir pasitikėjimą.
Atminkite:
- Skirdami kelias minutes pokalbiui su vaiku apie jo dieną mokykloje, parodysite, kad jo mokymasis ir jo savijauta jums nuoširdžiai rūpi.
- Reguliariai bendraudami su mokytoju - per el. dienyną, žinutę ar trumpą susitikimą, žinosite, kaip jūsų vaikui sekasi.
- Prisidėdami, nors ir retkarčiais, prie renginio ar savo patirties dalinimusi, įsitrauksite į mokyklos gyvenimą.
- O svarbiausia - kurdami teigiamą požiūrį į mokymąsi savo namuose, parodysite pavyzdį, kad mokymasis yra svarbus ir įdomus. Pasidžiaukite vaiko pastangomis, padėkite jam, kai sunku.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
tags: #mokiniu #motyvacija #tevu #bendradarbiavimas