Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vis didėjantis gyvenimo tempas ir nuolat besikeičiančios darbo sąlygos kelia vis didesnius reikalavimus, stresas darbe tampa vis aktualesne problema. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, didelis darbo krūvis neretai sukelia įtampą, kuri gali paveikti tiek darbuotojų sveikatą, tiek ir darbo našumą.
Streso Reikšmė ir Paplitimas
Stresas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau per didelis jo kiekis darbe gali turėti neigiamų pasekmių. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras pagal dažnumą veiksnys, susijęs su sveikatos problemomis darbe, paveikiantis apie 28% darbuotojų. Svarbu pabrėžti, kad darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje, stresą išgyvena skirtingai.
Streso Priežastys Darbe
Stresą darbe gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Per didelis darbo krūvis: Nuolatinis spaudimas atlikti daug užduočių per trumpą laiką.
- Nepakankama kontrolė: Kai darbuotojai neturi galimybės kontroliuoti savo darbo ir priimti sprendimus.
- Neaiškūs lūkesčiai: Kai darbuotojai nežino, ko iš jų tikimasi ir kaip bus vertinami jų rezultatai.
- Blogi tarpusavio santykiai: Konfliktai su kolegomis ar vadovais, socialinė izoliacija.
- Nauja darbo vieta: Prisitaikymas prie naujų taisyklių, darbo pobūdžio ir aplinkos.
Darbdaviai dažnai nepakankamai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą, o galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe.
Streso Simptomai ir Reakcijos
Stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais ir elgesio simptomais. Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas. Atliekant bet kokią veiklą, pastebimas nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio, taip pat pokalbio metu ar tam tikroje temoje. Reiškiami jausmai neadekvatūs esamai situacijai, darbuotojas yra atitrūkęs nuo realybės. Galimi smurto, žodinės agresijos protrūkiai, net jei žmogus iki tol nebuvo agresyvaus elgesio. Pradedamos naudoti ar dažniau naudojamos narkotinės medžiagos ir alkoholis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Emociniai simptomai:
- Dirglumas
- Nerimas
- Depresija
- Nuotaikų svyravimai
- Sunkumai susikaupti
- Per didelis susirūpinimas
Fiziniai simptomai:
- Galvos skausmai
- Raumenų įtampa
- Virškinimo problemos
- Miego sutrikimai
- Nuolatinis nuovargis
- Širdies problemos
Elgesio simptomai:
- Atsitraukimas nuo socialinės veiklos
- Padidėjęs alkoholio ar narkotikų vartojimas
- Agleksyvus elgesys
- Sunkumai atlikti užduotis
- Praleidinėjimas darbo
Ilgalaikio Streso Pasekmės
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
Streso Valdymo Strategijos
Yra įvairių strategijų, kurios gali padėti valdyti stresą darbe. Jos apima tiek individualius, tiek organizacinius veiksmus.
Individualios Strategijos
- Streso šaltinių nustatymas: Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate.
- Prioritetų nustatymas: Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti.
- Delegavimas: Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje.
- Laiko planavimas: Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
- Socialinis palaikymas: Bendraukite su draugais ir šeima, ieškokite palaikymo grupėse.
- Psichologinės kompetencijos ugdymas: Mokymasis įsisąmoninimo (mindfulness), problemų sprendimo, konfliktų sprendimo, darbo su emocijomis ir su sunkiais asmenimis, psichologinio atsparumo ir profilaktikos.
Organizacinės Strategijos
- Saugesnės darbinės aplinkos kūrimas: Sukurti kuo saugesnę fizinę ir psichologinę, bet tuo pačiu skatinančią aktyvumą darbinę aplinką. Ji turi būti saugi, bet neturi būti migdanti, turi skatinti žmogaus aktyvumą ir motyvaciją.
- Darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą: Darbinė aplinka turėtų skatinti kiekvieno darbuotojo įsitraukimą ir dalyvavimą priimant sprendimus jo lygyje. Jis turi jaustis savo paties šeimininkas, bent jau dalimi to šeimininko. Tai žmogui yra labai svarbu.
- Atvira komunikacija: Turėtų būti atvira komunikacija visomis kryptimis, žmonės turi žinoti, kas vyksta įmonėje arba organizacijoje.
- Nuolatinis mokymasis ir tobulinimas: Organizacijoje turi būti nuolatinio mokymosi ir veiklos tobulinimo kultūra. Turi būti skiriamos ir įgyvendinamos specialios mokymo programos.
- Parama bendradarbiams: Taip pat turi būti organizacinė kultūra, skatinanti vadovų ir kolegų paramą bendradarbiams. Tai ne šiaip parama ir pagalba, bet struktūriškai organizuota parama ir pagalba darbuotojams.
- Stresorių šalinimas: Turėtų būti organizacinės pertvarkos, šalinančios stresorius, kurių galima išvengti ir šalinančios stresorius, kurių išvengti negalime.
- Darbo autonomijos didinimas: Kuo didesnė darbo autonomija, didesnės galimybės spręsti dėl savo darbo režimo. Ir šiuo metu mes jau turime patirtį organizuoti nuotolinį darbo režimą, mūsų galimybės didėja.
Kaip Atpažinti Perdegimą
Perdegimas yra būsena, kurią sukelia ilgalaikis stresas darbe. Jį galima atpažinti pagal šiuos požymius:
- Energijos išeikvojimo arba išsekimo jausmas.
- Padidėjęs psichologinis atsitraukimas nuo darbo arba negatyvizmo - cinizmo jausmas savo darbo atžvilgiu.
- Sumažėjęs profesinis veiksmingumas.
Dėl perdegimo atsiranda lėtinis nuovargis, depresija, apatija, dirglumas, dėmesio koncentracijos, miego sutrikimai. Ir, be abejo, labai gaila, bet atsiranda somatinės, fizinės ligos. Pradedant kraujospūdžiu, širdies ligomis, baigiant dubens organų ligomis.
Profesionalios Pagalbos Gavimas
Jei jaučiate, kad stresas darbe tampa nepakeliamas ir nebegalite su juo susidoroti savarankiškai, svarbu kreiptis į profesionalią pagalbą. Psichologai, psichoterapeutai ir kiti specialistai gali padėti jums išmokti veiksmingų streso valdymo strategijų ir įveikti perdegimą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Suvokiamo Streso Skalė (PSS-10)
Suvokiamo streso skalė (PSS-10) - tai savęs vertinimo klausimynas, kuriuo įvertinama, kiek netikėtas, nevaldomas ir sunkus yra jūsų gyvenimas. Paprasčiausiai atsakykite į dešimt klausimų, kad nustatytumėte streso lygį savo gyvenime. Atlikite streso testą.
Testas: Ar Jūs Valdote Stresą?
Ar pastaruoju metu jautiesi įsitempęs, pervargęs ar tarsi nebespėjantis su gyvenimu? Ši skalė leidžia pažvelgti, kaip dažnai per pastarąjį mėnesį jautėtės praradęs(-usi) kontrolę, įsitempęs(-usi) ar priešingai - valdantis(-i) situaciją. Tinka suaugusiems ir vyresniems paaugliams, gebantiems įvertinti savo emocinę būseną.
⚠ Svarbi pastaba: šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.
Esate didžiuliame prekybos centre ir išgirstate pranešimą apie tai, kad būtina kuo skubiau palikti pastatą. Jūsų veiksmai:
a) nesinervindami tai padarysite;
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
b) pabandysite išsiaiškinti, kas nutiko ir tik tuomet nuspręsite, paklusti ar ne;
c) nesiaiškindami bėgsite prie išėjimo.
Darbe po jūsų pasisakymo per susirinkimą, kolegos jus pradėjo „traukti per dantį“. Jūs:
a) nekreipsite dėmesio ir nuleisite viską juokais;
b) bus labai nemalonu, tačiau stengsitės to neparodyti;
c) jeigu jūsų nuomonė tokia nesvarbi, išeisite iš susirinkimo.
Kalbėdami telefonu ne juokais susikivirčijate su pašnekovu. Jūs:
a) išjungiate telefoną nebaigę pokalbio;
b) stengiatės tuojau pat išspręsti konfliktą;
c) nutraukiate pokalbį, sakydami, kad reikia situaciją išsiaiškinti ne telefonu.
Pakvietėte draugus į restoraną. Kai ateina laikas apmokėti sąskaitą, pastebite, kad neturite piniginės. Jūsų veiksmai:
a) nesijaudinate, nes kam taip nenutinka, o be to, šalia draugai…
b) jaučiatės nejaukiai, rausdami atsiprašinėjate draugų;
c) iš gėdos norite prasmegti skradžiai žemėn.
Viršininkas pakvietė jus pokalbio, paskyręs jį kitą dieną. Maža to, pasakė, kad pokalbis bus jums svarbus. Jūs:
a) apie nieką daugiau negalėsite galvoti, tik apie tai, kas jūsų laukia rytoj;
b) lauksite susitikimo, tikėdamiesi gerų naujienų;
c) ramiai lauksite susitikimo, negalvodamas, ką jis atneš.
Šventėje vienas jos dalyvių flirtuoja su jūsų palydovu (-e). Kaip reaguojate jūs?
a) malonu, kad šalia jūsų žmogus, kuris vertas aplinkinių dėmesio;
b) slėpdami nepasitenkinimą pasakysite partneriui, kad jums tai nemalonu;
c) viešai imsite aiškintis santykius.
Tapote avarijos liudininku:
a) kaip įmanoma greičiau nuvažiuosite ir įvykio vietos;
b) stovėsite ir žiūrėsite,
c) stenkitės kuo greičiau suteikti nukentėjusiesiems pirmąją pagalbą.
Ar jus dažnai aplanko mintis: „Taip jau nutiko ir aš nieko negaliu padaryti?“
a) taip;
b) kartais;
c) labai retai.
Minioje vienas ir tas pats žmogus ne vieną kartą jums užmina ant kojos. Kaip jūs elgiatės?
a) jeigu žmogus atsiprašo, nekreipiate dėmesio;
b) išsakote priekaištus ir prašote atsiprašyti;
c) nekreipiate dėmesio, nes ir pats taip esate padaręs.
Skubate susitikimą ir pakeliui susitinkate seniai matytą bičiulį, kuris jus ima klausinėti apie gyvenimą. Jūsų veiksmai:
a) pakalbėsite su draugu, net rizikuojami pavėluoti į susitikimą;