Depresija Ir Stresas: Ryšys, Simptomai, Priežastys Ir Gydymas

Depresija ir stresas yra du glaudžiai susiję reiškiniai, turintys didelį poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas depresijos ir streso ryšys, įvairūs depresijos simptomai, priežastys ir gydymo būdai.

Įvadas į Depresiją

Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams ir gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai. Tai gana dažna būklė. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 2019 m. depresijos simptomų turėjo 18,5 proc. suaugusių amerikiečių. Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis, tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija.

Nors depresija ir sielvartas turi bendrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro. Sielvarto atveju teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmą, o sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu liūdesio jausmas yra nuolatinis.

Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms, tokioms kaip artritas, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir nutukimas.

Depresijos Simptomai

Didžioji depresija gali sukelti įvairių simptomų, kurie veikia nuotaiką ir kūną. Simptomai gali būti nuolatiniai arba ateiti ir praeiti. Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į įvairius požymius. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų depresija, gali būti, kad sergate depresija:

Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje

• Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
• Daug verkiate.
• Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
• Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
• Sumažėjusi energija arba nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
• Lėčiau judate arba kalbate.
• Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
• Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Simptomų Skirtumai Pagal Lytį Ir Amžių

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

Vyrams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika: pyktis, agresyvumas, dirglumas, nerimas ar nerimastingumas.
• Emocine savijauta: tuštumos, liūdesio ar beviltiškumo jausmas.
• Elgesiu: interesų praradimas, nebemėgstama mėgstama veikla, lengvas nuovargis, mintys apie savižudybę, besaikiu alkoholio vartojimu, narkotikų vartojimu arba įsitraukimu į rizikingą veiklą.
• Seksualiniai interesai: sumažėjęs lytinis potraukis arba nepakankamas seksualinis aktyvumas.
• Pažintiniai gebėjimai: nesugebėjimas susikaupti, sunkumai atliekant užduotis arba vėluojantys atsakymai pokalbių metu.
• Miego režimas: nemiga, neramus miegas, pernelyg didelis mieguistumas arba nemiegojimas visą naktį.
• Fizinė savijauta: nuovargis, skausmai, galvos skausmas arba virškinimo problemos.

Moterims gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika: dirglumu.
• Emocine savijauta: liūdesiu ar tuštuma, nerimu ar beviltiškumu.
• Elgesiu: susidomėjimo veikla praradimu, pasitraukimu iš bendravimo ar mintimis apie savižudybę.
• Kognityviniai gebėjimai: mąstymas ar kalbėjimas lėčiau.
• Miego režimas: sunkumai miegoti visą naktį, ankstyvas prabudimas arba per ilgas miegas.
• Fizinė savijauta: sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, galvos skausmai ar padidėjęs mėšlungis.

Vaikams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika: dirglumu, pykčiu, staigia nuotaikos kaita ar verksmu.
• Emocine savijauta: nekompetencijos jausmu (pvz., „nieko negaliu padaryti gerai”) arba neviltimi, verksmu ar intensyviu liūdesiu.
• Elgesys: patekimas į bėdą mokykloje arba atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę arba savęs žalojimas.
• Kognityviniai gebėjimai: sunkumai susikaupti, prastėjantys mokymosi rezultatai arba pasikeitę pažymiai.
• Miego įpročiai: sunkumai miegoti arba per ilgas miegas.
• Fizinė savijauta: energijos praradimas, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, svorio kritimas arba didėjimas.

Depresijos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys, kurios gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių.

Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

• Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
• Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
• Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
• Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.

Rizikos veiksniai:

• Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
• Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
• Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
• Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
• Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
• Lyties tapatybė: Translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
• Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių sergančių vėžiu taip pat gali patirti depresiją.

Stresas Ir Jo Poveikis Depresijai

Sparčiame ir daug pastangų reikalaujančiame pasaulyje stresas tapo neišvengiama kasdienio gyvenimo dalimi. Nuo darbinio spaudimo iki asmeninių iššūkių - streso poveikis yra daug didesnis nei trumpalaikis diskomfortas. Lėtinis stresas gali turėti stiprų poveikį mūsų psichinei gerovei. Stresas yra natūralus atsakas į suvokiamas grėsmes ar iššūkius. Susidūrus su stresine situacija, suaktyvėja organizmo reakcija „kovok arba bėk“, išskiriant tokius hormonus kaip kortizolis ir adrenalinas. Trumpą laiką ši reakcija į stresą gali būti naudinga, paruošdama organizmą greitai ir efektyviai reaguoti. Tačiau nuolatinis atsako į stresą aktyvinimas gali sustiprinti baimės ir nerimo jausmą, todėl asmenys tampa jautresni tokioms sąlygoms kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir socialinis nerimas.

Ilgalaikis stresas yra reikšmingas depresijos atsiradimo rizikos veiksnys. Nuolatinis streso hormonų išsiskyrimas gali neigiamai paveikti neurotransmiterius smegenyse, tokius kaip serotoninas, kuris vaidina lemiamą vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Šis disbalansas gali prisidėti prie depresijos simptomų atsiradimo.

Streso Valdymas Siekiant Psichologinės Gerovės

• Sąmoningumo ir atsipalaidavimo būdai: Tokios praktikos kaip meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai ir sąmoningumas gali padėti žmonėms valdyti stresą skatinant atsipalaidavimą ir ramybės jausmą. Šių metodų įtraukimas į kasdienę veiklą gali prisidėti prie ilgalaikės psichologinės gerovės.
• Fizinė veikla: Įrodyta, kad reguliari mankšta mažina streso hormonų kiekį ir skatina endorfinų - natūralių organizmo nuotaiką gerinančių medžiagų - gamybą. Fizinis aktyvumas, net ir greitas pasivaikščiojimas, gali būti veiksminga streso valdymo strategija.
• Socialinė parama: Stiprių socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas gali veikti kaip buferis nuo streso. Dalijimasis rūpesčiais su draugais, šeima ar psichikos sveikatos specialistu suteikia galimybę emocinei išraiškai ir palaikymui.
• Sveikos gyvensenos pasirinkimas: Subalansuotas ir sveikas gyvenimo būdas, įskaitant tinkamą mitybą ir pakankamą miegą, yra labai svarbus norint valdyti stresą. Šie veiksniai yra išties svarbūs palaikant bendrą psichinę gerovę.

Depresijos Gydymas

Gali būti, kad simptomus sėkmingai įveiksite taikydami vieną gydymo būdą, o gali būti, kad geriausiai tiks gydymo būdų derinys. Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją, įskaitant toliau išvardytus būdus:

Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu

Vaistai

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti:

• Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI): SSRI yra dažniausiai skiriami antidepresantai ir paprastai turi mažai šalutinio poveikio. Jie gydo depresiją didindami neuromediatoriaus serotonino kiekį smegenyse. SSRI negalima vartoti su tam tikrais vaistais, įskaitant monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI) ir kai kuriais atvejais tioridaziną ar Orap (pimozidą). Nėščios moterys turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais dėl SSRI vartojimo nėštumo metu rizikos. Taip pat reikia atsargiai vartoti jei sergate siauro kampo glaukoma. SSRI pavyzdžiai: citalopramas (Celexa), escitalopramas (Lexapro), fluvoksaminas (Luvox), paroksetinas (Paxil, Paxil XR, Pexeva) ir sertralinas (Zoloft).
• Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): SNRI depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. SNRI negalima vartoti kartu su MAOI. Turėtumėte būti atsargūs, jei turite kepenų ar inkstų sutrikimų arba siauro kampo glaukomą. SNRI pavyzdžiai: desvenlafaksinas (Pristiq, Khedezla), duloksetinas (Cymbalta, Irenka), levomilnacipranas (Fetzima) ir venlafaksinas (Effexor XR).
• Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai: Tricikliai antidepresantai (TCA) ir tetracikliai antidepresantai (TECA) depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. TCA gali sukelti daugiau šalutinių poveikių nei SSRI ar SNRI. Nevartokite TCA arba TECA kartu su MAOI. Vartokite atsargiai, jei sergate siauro kampo glaukoma. Triciklių antidepresantų pavyzdžiai: amitriptilinas (Elavil), doksepinas (Sinequan), imipraminas (Tofranil), trimipraminas (Surmontil), desipraminas (Norpramin), nortriptilinas (Pamelor, Aventyl) ir protriptilinas (Vivactil).
• Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI): Šiais vaistais galima gydyti depresiją didinant dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse. NDRI pavyzdžiai yra bupropionas (Wellbutrin).
• Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI): MAOI gydo depresiją didindami norepinefrino, serotonino, dopamino ir tiramino kiekį jūsų smegenyse. Dėl šalutinio poveikio ir susirūpinimą keliančių saugumo aspektų MAOI nėra pirmasis pasirinkimas psichikos sveikatos sutrikimams gydyti. Jie paprastai vartojami tik tuo atveju, jei kitais vaistais depresijos gydyti nepavyksta. MAOI pavyzdžiai: izokarboksazidas (Marplan), fenelzinas (Nardil), selegilinas (Emsam), tranilciprominas (Parnate).
• N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai: N-metil-D-aspartato (NMDA) antagonistai gydo depresiją didindami glutamato kiekį smegenyse. Glutamatas yra neuromediatorius, kuris, kaip manoma, yra susijęs su depresija. NMDA antagonistai vartojami tik tiems pacientams, kuriems nesėkmingai taikomi kiti antidepresantai. FDA patvirtino vieną NMDA vaistinį preparatą - esketaminą (Spravato), skirtą depresijai gydyti. Esketaminas yra nosies purškalas, kurį galima įsigyti tik pagal ribotą pro-gramą, vadinamą Spravato REMS. Pavartojus vaisto, pacientams gali pasireikšti nuovargis ir disociacija (dėmesio, vertinimo ir mąstymo sunkumai). Dėl šios priežasties esketaminas skiriamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kur sveikatos priežiūros specialistas gali stebėti, ar neatsiranda sedacija ir disociacija.

Kiekvienos rūšies vaistai, kuriais gydoma depresija, turi naudos ir galimą riziką.

Psichoterapija

Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai. Psichoterapija, dar vadinama „pokalbių terapija”, yra tada, kai žmogus kalbasi su kvalifikuotu terapeutu, kad nustatytų ir išmoktų susidoroti su veiksniais, kurie lemia jo psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją. Įrodyta, kad psichoterapija yra veiksminga gydymo priemonė, gerinanti depresija ir kitais psichikos sutrikimais sergančių žmonių simptomus. Psichoterapija dažnai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją.

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu terapeutas kartu su jumis atskleis nesveikus mąstymo modelius ir nustatys, kaip jie gali lemti žalingą elgesį, reakcijas ir įsitikinimus apie save. Terapeutas gali skirti jums „namų darbų”, kuriuose praktikuositės pakeisti neigiamas mintis pozityvesnėmis.
• Dialektinė elgesio terapija (DBT): Dialektinė elgesio terapija (DBT) yra panaši į CBT, tačiau joje ypatingas dėmesys skiriamas patvirtinimui, t. y. nepatogių minčių, jausmų ir elgesio priėmimui, užuot su jais kovojus. Teorija teigia, kad susitaikę su žalingomis mintimis ar emocijomis galite pripažinti, kad pokyčiai yra įmanomi, ir sudaryti sveikimo planą.
• Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija - tai pokalbių terapijos forma, skirta padėti geriau suprasti ir įveikti kasdienį gyvenimą. Psichodinaminė terapija grindžiama idėja, kad jūsų dabartinę realybę formuoja nesąmoninga vaikystės patirtis. Šios terapijos metu terapeutas padės Jums apmąstyti ir išnagrinėti savo vaikystę ir patirtį, kad padėtų Jums suprasti ir susidoroti su savo gyvenimu.

Kiti Gydymo Būdai

• Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus. Šviesos terapija paprastai taikoma sergant sezoniniu afektiniu sutrikimu, kuris dabar vadinamas didžiuoju depresiniu sutrikimu su sezoniniu pobūdžiu. Prieš naudodami šviesos terapiją pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Sergantiesiems bipoliniu sutrikimu, taikant šviesos terapiją, gali kilti manijos rizika.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Elektrokonvulsinė terapija (EKT) naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms. Ji taikoma žmonėms, sergantiems sunkia depresija arba depresija, kuri yra atspari kitiems gydymo būdams ar antidepresantams. EKT procedūros metu jums bus suleista anestetiko, kuris maždaug 5-10 minučių jus užmigdys. Sveikatos priežiūros specialistas ant krūtinės uždės širdies veiklos stebėjimo pagalvėles, o ant tam tikrų galvos vietų - keturis elektrodus. Tada jie kelias sekundes skleis trumpus elektros impulsus. Jūs nejausite nei traukulių, nei elektros srovės ir pabusite praėjus maždaug 5-10 minučių po gydymo. Šalutinis poveikis: galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas ir skausmingumas, sumišimas arba dezorientacija. Pacientams taip pat gali atsirasti atminties sutrikimų, tačiau jie paprastai išnyksta praėjus kelioms savaitėms ir mėnesiams po gydymo.
• Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus. Daugelis žmonių kartu su tradicine psichoterapija ir vaistais naudoja tokius metodus, kaip akupunktūra, meditacija ir papildai.

Vadovų Depresija Ir Stresas

Depresija - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas - tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti.

Vykdomųjų funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų. Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai. Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams

Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą - ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.

Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai. Trumpalaikis stresas neturėtų paveikti sveikatos, tačiau ilgai trunkantis, lėtinis stresas gali neigiamai paveikti sveikatą.

Streso Poveikis Fizinei Sveikatai

Lėtinis stresas destabilizuoja gyvenimą ir trukdo kasdienei veiklai. Be to, jis gali būti daugelio pavojingų ligų, įskaitant diabetą, hipertenziją ir infarktą, sukėlėjas. Susitvarkyti su stresinėmis situacijomis nelengva, bet to galima išmokti.

• Stresas - tai visa organinių, medžiagų apykaitos, fiziologinių ir neuropsichinių sutrikimų, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai, vilkstinė. Nors paprastai stresas įsivaizduojamas neigiamai, jis taip pat gali turėti ir teigiamo poveikio, pavyzdžiui, gali mobilizuoti.
• Dėl streso suaktyvėja pagumburio-hipofizės-antinkščių ašis ir simpatinė nervų sistema. Dėl to kraujyje padidėja gliukozės kiekis, išsiskiria adrenalinas ir norepinefrinas.
• Ilgalaikis streso poveikis sukelia daugybę nepalankių fizinių ir psichologinių simptomų. Tai, savo ruožtu, gali sukelti daugybę rimtų ligų, pavyzdžiui, aterosklerozę, hipertenziją, diabetą, depresiją ar nerimo pojūtį.

Kumuliacinis Stresas Ir Kardiovaskulinė Rizika

Kumuliacinis stresas - tai psichologinių, fizinių, aplinkos ar cheminių stimulų per laiką sukelta protinė įtampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinamąjį psichologinį nusidėvėjimą, turintį įtakos ligų išsivystymui. Remiantis tyrimų duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali būti svarbūs veiksniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) baigtims.

Nors stresas yra suvokiamas subjektyviai, tačiau aprašytas stiprus ryšys tarp savarankiškai įvardyto streso ir depresijos, žmogaus imunodeficito viruso progresavimo, miego sutrikimų ir neurotizmo. Ūminiai stresoriai, tokie kaip artimojo mirtis ar stichinė nelaimė, gali sutrikdyti žmogaus gyvenimą, o tam tikri lėtiniai stresoriai, pavyzdžiui, slauga ar su darbu susijęs stresas, padidina kardiovaskulininių įvykių riziką.

Daugelyje atliktų tyrimų buvo tiriamas ryšys tarp atskirų stresorių (pvz., slauga, sveikata), gilinamasi, ar sveikatą veikiantys veiksniai turi įtaką ŠKL biožymenims, simptomams ir su šiomis ligomis susijusioms mirtims.

Moterų Kardiovaskulinė Rizika Ir Stresas

Moterims su amžiumi didėjantis ŠKL dažnis, ilgesnė gyvenimo trukmė ir negalia suteikia pagrindo stresui išsivystyti. Keletas didelės apimties prospektyviniuose tyrimuose buvo tiriamas stresas ir jo poveikis ŠKL. Tyrimai rodo, kad didesnį stresą patiriančioms moterims du kartus padidėja insulto ir ŠKL išsivystymo rizika. Taip pat nustatyta, kad tarp moterų, patyrusių traumą ir potrauminio streso sindromo simptomus ŠKL rizika buvo didesnė.

Moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė, be to, ŠKL jos pradeda sirgti dešimtmečiu vėliau nei vyrai. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys dažnai susiduria su dvejopais vaidmenimis darbe ir namuose.

Kaip Atpažinti Stresą Ir Depresiją

Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai.

Stresoriai gali būti:

• Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
• Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

Streso Valdymo Būdai

• Sportuokite - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
• Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
• Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
• Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
• Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
• Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
• Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
• Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.

tags: #stresas #ir #depresija #evoliucija