Šiame straipsnyje nagrinėjami autizmo spektro sutrikimai (ASS), pabrėžiant asmens sveikatos svarbą, supratimą ir pagalbą žmonėms, turintiems šį sutrikimą, bei jų šeimoms. Straipsnyje remiamasi informacija, kurią pateikė šeimos, specialistai ir organizacijos, dirbančios su autizmo spektro sutrikimų turinčiais asmenimis.
Autizmo spektro sutrikimų supratimas
Autizmas, pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus. Psichopatologija pasireiškia visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
Socialinės sąveikos sutrikimai
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų nesupratimas
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimai
- Kalbos stoka
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos
Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos
- Sensoriniai sutrikimai
Aplinkos supratimo svarba
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, dažnai jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.
Neretas aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.
Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui
Suaugusiųjų autizmas
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą.
Socialinė sąveika
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
Darbas ir karjera
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
Švietimas
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
Kasdieninis gyvenimas
Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę
Sveikata ir gerovė
Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Suaugusiųjų autizmo diagnozė
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Diagnostikos procesas apima:
- Pradinis įvertinimas: Išsamus klinikinis interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimas: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimai ir testai: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimas: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Ergoterapija
Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektosutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Kiti pagalbos būdai
- Ankstyvoji pagalba: Ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
- Taikomosios elgesio terapijos (ABA) metodai: Efektyvus ankstyvame amžiuje taikomas metodas, kuris pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.
- Vaistai: Nors nėra vaistų, kurie galėtų išgydyti autizmą, gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai.
- Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Svarbiausias tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas.
- Alternatyvios terapijos: Delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.
Kreipimasis į specialistus
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.
- Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą.
- Po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius.
- Gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria.