Stresas yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau daugelis žmonių net nesusimąsto, kaip stipriai emocinė įtampa gali paveikti ne tik mūsų nuotaiką ar miegą, bet ir pačius vidaus organus. Nejaučiate virškinimo sutrikimų, spaudimo krūtinėje ar pilvo skausmo būtent po įtemptos dienos? Šie simptomai - ne vien įsivaizduojami. Stresas ir psichologinė įtampa gali sukelti realų fizinį diskomfortą ir net „skausmus“ vidaus organuose. Šiame straipsnyje aiškinamės, kodėl taip nutinka, kaip stresas veikia vidaus organus ir ką galima padaryti, kad kūnas geriau susidorotų su įtampa.
Streso ir vidaus organų ryšys: kaip veikia mūsų kūną?
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į nepalankias aplinkybes. Jis aktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ („fight or flight“) reakciją, kurios metu organizmas išskiria streso hormonus - kortizolį, adrenaliną ir noradrenaliną. Šios medžiagos trumpam padeda susikoncentruoti, būti budriems ir turėti daugiau energijos. Tačiau dažnas ar ilgalaikis stresas organizmui gali būti žalingas ir paveikti įvairias sistemas, ypač vidaus organus.
Išoriniai kūno pokyčiai - viduje vykstančių procesų atspindys
Stresas „įjungia“ autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja nevalingas organizmo funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, kvėpavimas, kraujospūdis ar virškinimas. Kuomet išgyvename stresą, šios funkcijos pakeičiamos taip, kad padėtų išgyventi ekstremalią situaciją. Tačiau nuolat aktyvuota streso reakcija stipriai apkrauna vidaus organus ir gali sukelti nemalonių, netgi skausmingų simptomų.
Kaip stresas daro įtaką įvairiems vidaus organams?
Širdis - vienas svarbiausių organų, o širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos pokyčiai išduoda ir jaučiamo streso poveikį. Be to, šios organizmo sistemos pokyčiai lemia ir kitų sistemų pusiausvyros praradimą. Pakitęs pulsas, kraujo spaudimas atspindi gintis arba bėgti reakciją. Stresui praėjus, šios sistemos veikla normalizuojasi, tačiau ilgalaikis stresas gali taip išbalansuoti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, jog praėjus stresui, į pradinę padėtį nebėra grįžtama.
Kai žmogus situaciją suvokia kaip gąsdinančią, neatitinkančią jo jėgų ar nekontroliuojamą, aktyvuojama pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis, kuri yra pirminė reagavimo į stresą grandimi. To pasėkoje padidėja steroidinių hormonų, vadinamų gliukokortikoidais, gamyba (įskaitant kortizolį, kuris dažnai vadinamas „streso hormonu“). Patiriant stresą, pagumburis siunčia signalą hipofizei gaminti hormoną, paskatinantį antinksčius išskirti kortizolį. Kortizolis per gliukozės ir riebalų rūgščių aktyvaciją padidina energijos lygį. Įprastai kortizolis gaminamas organizme nuolat ir yra naudingas palaikant aktyvumo bei poilsio režimą. Tačiau ilgalaikio streso metu, tokia kortizolio aktyvacija palaiko nuolatinę kūno parengtį. Gliukokortikoidai, o tame tarpe ir kortizolis, yra reikšmingi imuninei sistemai, mažinant uždegimą. Ir nors tokia funkcija naudinga streso, susižalojimo metu, lėtinis stresas sutrikdo imuninės sistemos bei pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies veiklą.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Nervų sistemą sudaro centrinė (galvos ir nugaros smegenys) bei periferinė nervų sistema (autonominė ir somatinė). Autonominė nervų sistema (simpatinė ir parasimpatinė) tiesiogiai susijusi su fiziniu organizmo atsaku į stresą. Jaučiant stresą, simpatinė nervų sistema ima veikti kovos arba pabėgimo režimu - kūnas mobilizuoja tam reikalingus organizmo resursus. Taip dėl adrenalino ir kortizolio aktyvacijos padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, kraujo spaudimas, virškinimas ir kitos funkcijos. Simpatinės nervų sistemos atsakas yra svarbus paruošiant kūną reaguoti. Stresui praėjus, grįžtama prie įprasto funkcionavimo. Toks grįžimas svarbus dėl parasimpatinės nervų sistemos veiklos. Tiek simpatinė, tiek parasimpatinė sistema yra svarbi sąveikaujant su imunine sistema.
Lėtinis stresas neigiamai veikia seksualinę funkciją, lytinį potraukį. Vyrų atveju lėtinis stresas neigiamai veikia spermos gamybą bei kokybę taip sukeliant vaisingumo problemas. Taip pat dėl imuninės sistemos pokyčių padidėja sėklidžių, prostatos ir šlaplės infekcijos tikimybė. Moterų atveju, stresas neigiamai veikia menstruacijų ciklą, skausmą menstruacijų metu, menstruacijų trukmę.
Skrandis ir žarnynas
Viena dažniausių problemų po streso - įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Kai stresas stiprus arba užsitęsęs, mūsų virškinimo sistema reaguoja į šią būseną:
- Sulėtėja arba pagreitėja žarnyno veikla: Dėl to gali pasireikšti viduriai arba užkietėjimas, dažnas noras tuštintis, pilvo pūtimas.
- Atsiranda skrandžio „maudimas“, diegliai, rūgštingumas: Skatinama didesnė skrandžio rūgščių gamyba, o tai gali sukelti deginimą, pykinimą ar net skrandžio opų formavimąsi.
- Padidėja jautrumas: Moksliniai tyrimai rodo, kad esant stresui mūsų žarnynas tampa jautresnis, todėl net ir nedidelis dujų kiekis ar raumenų susitraukimai gali būti jaučiami kaip skausmas.
Skrandyje yra milijonai bene savarankiškai funkcionuojančių neuronų, nuolat sąveikaujančių su smegenimis (prisiminkite drugelius pilve). Stresas gali paveikti šią smegenų - virškinimo sistemos sąveiką taip sukeliant skausmą, pykinimą ir kitus virškinimo sistemos negalavimus. Tačiau kartu virškinimo sistemoje yra milijonai bakterijų, darančių poveikį tiek pačios sistemos, tiek mąstymo, emocijų valdymo funkcijai. Tai leidžia teigti, jog bakterijų, esančių virškinimo sistemoje, pokyčiai gali daryti poveikį nuotaikai. Dėl to virškinimo ir smegenų ryšys yra abipusis. Dėl streso sutrikimus virškinimo sistemai dažnai pakinta mitybos režimas, kas neatsiejama nuo padidėjusio rūgštingumo, refliukso ar rijimo sunkumų.
Įtampa ir patiriamas stresas ne tik veikia nuotaiką, bet iš tikrųjų daro ilgalaikę žalą organizmui. „Ankstyvame amžiuje susidūrimas su stresu yra pagrindinis rizikos veiksnys vyresniame amžiuje susirgti virškinamojo trakto ligomis. Pasak V. Kontenio, taip yra todėl, kad žarnyną ir nervų sistemą jungia glaudūs tarpusavio ryšiai. Stresas neigiamai paveikia ir žarnyno darbą. Ar patirto streso pasekmės virškinimui lydės visą gyvenimą, anot gydytojo gastroenterologo, priklauso nuo to, kokius sutrikimus sukėlė patirta įtampa. „Tokios ligos kaip opaligės ar gastroezofaginis refliuksas gali būti gydomi taikant kombinuotą gydymą protonų pompos inhibitoriumi, koreguojant mitybą ir antacidiniais preparatais. Bet sergant uždegimine žarnyno liga, skiriamas ilgalaikis gydymas. Žinoma, uždegimines žarnyno ligas sukelia ne vien stresas. Jos turi ir kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kiekvienas susirgimas, pasak gydytojo, pasireiškia skirtingais simptomais. Siekiant mažinti streso sukeliamų simptomų poveikį organizmui, gydytojas pataria keisti ne tik mitybos, bet ir gyvenimo įpročius - daugiau judėti, atrasti veiklą, kuri atpalaiduotų. „Mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pakeitimai galimi kaip prevencija. Dažnai susiduriant su refliuksu, iškyla klausimas, ko nevalgyti, tačiau ne visiems vienodai simptomus skatina tie patys produktai. Svarbi ir psichologinė elgesio terapija. Psichoterapija padeda pacientams pakeisti neproduktyvias mintis bei elgesį, moko įgūdžių, kaip geriau valdyti stresą ir nerimą. Kognityvinė elgesio terapija gali būti naudingiausia priemonė, padėsianti susidoroti su nuolatiniu virškinamojo trakto sutrikimu. Reikėtų dažniau taikyti relaksacinę terapiją, kuri apima daugybę metodų, skirtų padėti žmonėms atsipalaiduoti ir sumažinti reagavimą į stresą“, - sprendimus apžvelgia gydytojas gastroenterologas V.
Širdis ir kraujagyslės
Stresas tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą - didina širdies ritmą, kraujospūdį, priverčia širdį stipriau dirbti. Ilgalaikis stresas gali tapti rizikos veiksniu aukštam kraujospūdžiui ar net širdies ligoms. Dėl streso kai kurie žmonės jaučia spaudimą krūtinėje, stiprų širdies plakimą, o kartais net ir trumpalaikį širdies skausmą.
Kepenys ir endokrininė sistema
Kepenys, reaguodamos į streso hormonus, į kraują išskiria daugiau gliukozės, kad organizmas turėtų kuo daugiau energijos. Jei stresas užsitęsia ar kartojasi dažnai, tai apsunkina kasos ir visos endokrininės sistemos darbą, gali sutrikdyti cukraus balansą kraujyje, skatinti uždegiminius procesus.
Šlapimo sistema
Stresas gali paveikti šlapimo pūslę, sukelti dažnesnį norą šlapintis ar šlapimo susilaikymą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia skausmas apatinėje pilvo dalyje, siejamas būtent su psichologine įtampa.
Kodėl skausmas ar diskomfortas stiprėja būtent po streso?
Streso metu organizmo resursai nukreipiami į išgyvenimo užtikrinimą: daugiau kraujo ir deguonies nukreipiama į raumenis, mažiau - į virškinimo ar šlapimo sistemas. Pats skausmas atsiranda dėl padidėjusio nervų sistemos jautrumo ir intensyvesnio vidaus organų veiklos reguliavimo. Taip pat, pasiteisinus streso situacijai, kai organizmas „atsipalaiduoja“, įtampos laikotarpis atlaisvina savo pasekmes - dažnai tada pasireiškia simptomai. Dėl šios priežasties gana įprasta pajusti pilvo, krūtinės, dubens „skausmus“ būtent po įtemptų laikotarpių ar vakarais grįžus namo. Raumenų įtampa yra itin būdinga reakcija į stresą - taip kūnas bando gintis nuo neigiamo poveikio. Įprastai, streso metu raumenys įsitempia, tačiau nuslūgus stresui greitai ir atsipalaiduoja. Lėtinis, nuolat patiriamas stresas daugiau ar mažiau nuolat palaiko raumenų įsitempimą. Nuolatinė raumenų įtampa sukelia skausmą bei kitus su stresu susijusius sveikatos pokyčius, pvz. tiek galvos skausmas, tiek migrena siejami su raumenų įsitempimu pečių juostoje, kakle bei galvoje. Milijonai kenčia nuo lėtinio streso sukeliamų negalavimų bei skeleto-raumenų sistemos skausmų, o tai dėl gebėjimo normaliai dirbti stokos dar labiau padidina susižalojimo darbe riziką.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Skirtingas skausmo, jo priežasties supratimas neatsiejamas ir nuo reagavimo į savo sveikatos būseną. Bijantys pakartotinio susižalojimo, akcentuojantys tik fizines skausmo priežastis sveiksta prasčiau nei tie, kurie konsultuojasi su gydytoju ir rūpinasi savo sveikata visapusiškai. Todėl sveikimo procese labai svarbus ne tik fizinio krūvio, tačiau ir streso mažinimas taip mokantis geriau atpalaiduoti raumenis. Kvėpavimas aprūpina organizmą deguonimi bei iš organizmo šalina toksinus. Per nosį įkvepiamas oras pasiekia plaučius. Bronchiolių pagalba kraujas aprūpinamas deguonimi, vyksta mainų procesas. Stresas bei stiprios emocijos šį procesą sutrikdo taip, jog gali sutrumpėti įkvėpimo laikas, pakisti kvėpavimo dažnis. Sveikų žmonių atveju šis sutrikimas gali neturėti reikšmingo poveikio, tačiau turintiesiems kvėpavimo sistemos negalavimų (pvz. astmą, bronchitą ir kt.), streso sukeliamas poveikis sveikatą sutrikdo dar labiau. Tyrimai rodo, jog didelis, netikėtas stresas (pvz. netikėta artimojo mirtis) gali sukelti staigų astmos priepuolį. Be to, padažnėjęs kvėpavimas, hiperventiliacija gali tapti panikos atakos priežastimi.
Mitai apie stresą ir organų skausmus
- „Tai tik įsivaizdavimas“: Nors simptomus išprovokuoja emocijos, pats skausmas ar diskomfortas yra visiškai realūs ir objektyvūs, tai nėra vien fantazija.
- „Stresas kenkia tik silpniems“: Kiekvienas žmogus turi skirtingą streso toleranciją. Net stipriausi, emociškai atsparūs žmonės gali patirti kūno simptomus dėl įtampos.
- „Stresą ignoruoti - geriausias sprendimas“: Nepaisant simptomų, neišspręstos emocinės problemos dažnai sukelia ilgalaikių sveikatos pažeidimų.
Ką daryti, kai pojūčių priežastis - stresas?
Pirmiausia - įsiklausykite į kūną
Jei po įtempto laikotarpio jaučiate nemalonius pojūčius pilve, krūtinėje ar kitose srityse, pravartu skirti laiko save pastebėti ir emocijas įvardyti. Svarbu atminti, kad, jei skausmas yra stiprus, trunka ilgai ar lydi tokie simptomai kaip vėmimas, dezorientacija, galvos svaigimas ar kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją - tai gali būti rimtos ligos požymis.
Kaip palengvinti streso sukeltą diskomfortą?
- Atsipalaidavimo technikos: Reguliariai užsiimkite kvėpavimo pratimais, meditacija, progresyvia raumenų relaksacija ar joga. Šios priemonės padeda sumažinti organizmo atsaką į stresą.
- Judėjimas: Fizinė veikla padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir natūraliai pagerina savijautą, skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą.
- Miego kokybė: Nuolatinis miego trūkumas itin sumažina atsparumą stresui - siekite bent 7-8 valandų kokybiško miego.
- Palaikykite socialinius ryšius: Pasikalbėjimas su artimaisiais ar draugais, išsikalbėjimas apie problemas sumažina įtampą.
Fiziniai pratimai yra gyvybiškai svarbūs ne tik kūnui, bet ir psichologinės sveikatos palaikymui, todėl labai svarbu sistemingai ir nuosekliai mankštintis. Kai stresas paveikia smegenis, visas kūnas jaučia jo poveikį bei atvirkščiai: padedant kūnui pasijusti geriau, psichologiškai irgi pasijaučiame geriau. Per mažas fizinis krūvis gali neduoti teigiamo efekto, o per didelis - sukelti papildomą stresą organizmui, todėl labai svarbu pasirinkti adekvatų, individualiai kiekvienam asmeniui tinkantį fizinį aktyvumą. Jeigu ilgą laiką nebuvote fiziškai aktyvūs arba pastebite, kad savarankiškai susitvarkyti sunku, kuo skubiau kreipkitės į specialistus. Ypač naudinga dirbti su specialistų komanda, kuri padeda suvaldyti įvairius su stresu susijusius faktorius - ne tik parinkti tinkamiausią fizinį krūvį, bet ir išmokyti valdyti mitybą bei psichologinę būklę.
Prevenciškai visiems, dirbantiems įtemptą darbą, ypač sėdimą, rekomenduoju kuo dažniau pakeisti padėtį, daryti pertraukas, pajudėti. Judėti reikėtų lengvai - prasukti pečius, palankstyti rankas per sąnarius. Nereikėtų daryti nieko intensyvaus, nes raumenys ir taip įsitempę. Svarbiausias tokios lengvos mankštos tikslas - pagerinti kraujotaką. O tam tinka ir lengvi tempimo, ir kvėpavimo pratimai, nes jų metu audiniai geriau aprūpinami deguonimi, greičiau pasišalina metabolitai. Be mankštos vertėtų išbandyti ir meditacijos ar relaksacijos technikas bei nepamiršti, kad geros emocijos mažina skausmą, tad būtina rasti laiko maloniom veiklom.
Kada kreiptis pas gydytoją?
Streso sukelti simptomai paprastai praeina pailsėjus, pakeitus aplinką ar taikant relaksacijos technikas. Tačiau jei skausmas stiprėja, trunka ilgiau nei kelias dienas, lydi kiti nerimą keliantys požymiai (pakilusi temperatūra, kraujavimas, vėmimas, stiprus silpnumas ar naktiniai simptomai), būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurie itin rimti susirgimai (pvz., miokardo infarktas, žarnyno uždegimas) taip pat gali prasidėti streso metu, todėl saugumo sumetimais svarbu neignoruoti naujų, neįprastų pojūčių.