Įvadas
Stresas yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, tačiau jo poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėjamas streso poveikis žmogaus organizmui, ypač atkreipiant dėmesį į kumuliacinį stresą ir jo ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims.
Kumuliacinio streso samprata ir poveikis
Kumuliacinis stresas - tai psichologinių, fizinių, aplinkos ar cheminių stimulų per laiką sukelta protinė įtampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinamąjį psichologinį nusidėvėjimą, turintį įtakos ligų išsivystymui. Nors stresas yra suvokiamas subjektyviai, tačiau aprašytas stiprus ryšys tarp savarankiškai įvardyto streso ir depresijos, žmogaus imunodeficito viruso progresavimo, miego sutrikimų ir neurotizmo.
Ūminiai stresoriai, tokie kaip artimojo mirtis ar stichinė nelaimė, gali sutrikdyti žmogaus gyvenimą, o tam tikri lėtiniai stresoriai, pavyzdžiui, slauga ar su darbu susijęs stresas, padidina kardiovaskulininių įvykių riziką. Deja, nedaug žinoma apie kumuliacinio streso (ūminių ir lėtinių stresorių derinys) per tam tikrą laiko tarpą daromą įtaką kardiovaskulinei rizikai. Daugelyje atliktų tyrimų buvo tiriamas ryšys tarp atskirų stresorių (pvz., slauga, sveikata), gilinamasi, ar sveikatą veikiantys veiksniai turi įtaką ŠKL biožymenims, simptomams ir su šiomis ligomis susijusioms mirtims. Taigi literatūros šaltinių, nagrinėjančių sąsajas tarp kumuliacinio streso ir ŠKL išeičių, ypač vidutinio amžiaus ir pagyvenusių moterų grupėje, labai trūksta. Moterims su amžiumi didėjantis ŠKL dažnis, ilgesnė gyvenimo trukmė ir negalia suteikia pagrindo stresui išsivystyti.
Streso ir ŠKL ryšys: tyrimų apžvalga
Keliuose didelės apimties prospektyviniuose tyrimuose buvo tiriamas stresas ir jo poveikis ŠKL. Tyrime INTERHEART dalyvavo 24 767 žmonės iš 52 šalių. Nustatyta, kad stresas, susijęs su darbu, finansais, įvykiais namie ir gyvenime, perpus ūminio miokardo infarkto (MI) riziką. Kopenhagos širdies tyrimas, Malmo prevencinis gyventojų grupės ir du ilgalaikiai Kanados bei Izraelio tyrimai pateikia prieštaringus ryšius tarp lėtinio streso lygio ir mirties nuo insulto. Be to, šiuose tyrimuose dalyvavo jaunesnio amžiaus moterys ar palyginti nedaug moterų, nebuvo vertinamas sudėtinių stresorių ilgalaikis poveikis. Tyrimų, kuriuose dalyvavo daug vidutinio ar vyresnio amžiaus moterų, duomenimis, didesnį stresą patiriančioms moterims du kartus padidėja insulto ir ŠKL išsivystymo rizika. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo slaugytojomis dirbančios moterys, nustatyta, kad tarp 49 978 moterų, patyrusių traumą ir potrauminio streso sindromo simptomus ŠKL rizika buvo 60 proc. didesnė.
Moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė, be to, ŠKL jos pradeda sirgti dešimtmečiu vėliau nei vyrai. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys dažnai susiduria su dvejopais vaidmenimis darbe ir namuose. Remiantis surinktais duomenimis, sveikatos priežiūros specialistės dažniau dirba iki gerokai vyresnio amžiaus arba sugrįžta į darbą dėl asmeninių, finansinių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Dauguma duomenų yra orientuoti į žmonių, teikiančių pagalbą kitiems, stresą ir ŠKL išsivystymo riziką. Mažiau turima informacijos apie su darbu nesusijusius lėtinius stresorius ir kaip jie veikia abiejų lyčių ŠKL išsivystymo riziką. Be to, duomenys apie senėjimą ir stresą, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų grupėje, labai yra susiję su kitomis sritimis, protinėmis ar fizinėmis patologijomis.
Moterų sveikatos tyrimas: kumuliacinio streso poveikio ŠKL rizikai įvertinimas
Šiuo metu vykdomas moterų sveikatos tyrimas, kurio pirmasis etapas - duomenų surinkimas naudojant klausimyną, padedantį įvertinti kumuliacinio psichologinio streso poveikį vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų ŠKL rizikai.
Tyrimo modelio apžvalga
Nuo 2012 metų pavasario iki 2013 metų vasaros potencialioms minėto tyrimo dalyvėms buvo siunčiami kvietimai dalyvauti tyrime, sutikimo formos ir streso klausimynai. Moterų sveikatos tyrimas - tai atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas. Jame tirtas mažų dozių aspirino (100 mg kas antrą dieną), vitamino E (600 VV kas antrą dieną) ir beta karoteno (50 mg kitomis dienomis) vartojimas tiriant vėžio ir ŠKL pirminę prevenciją tarp 39 876 moterų sveikatos priežiūros specialisčių, kurių amžius >= 45 metai. 33 796 dalyvės (88 proc. iš esančių gyvų) sutiko su tolesniu sveikatos stebėjimu pasibaigus tyrimui - kasmet pildyti klausimynus, skirtus įvairioms vėžio ir ŠKL hipotezėms įvertinti. Atlikus šiuos klausimynus, nustatoma daug kitų sveikatos problemų, surenkama daug informacijos apie demografinius rodiklius, gyvenimo būdą, medicininę istoriją, rizikos veiksnius. ŠKL (miokardo infarktas, išeminis insultas, koronarų revaskuliarizacija ir mirštamumas) buvo nagrinėjami atskirai mažiausiai dviejų gydytojų. Visoms tyrimo dalyvėms, atlikus kraujo mėginius, galima nustatyti viso genomo genotipo informaciją - tai leidžia atlikti genetinę analizę, kuri gali padėti giliau suvokti sąveiką tarp psichologinių stresorių, genetikos ir ŠKL.
Šio prospektyvinio kumuliacinio streso tyrimo pagrindas buvo tas pats streso klausimynas (pirmasis etapas - 2012-2013 metais) ir tolesnė stebėsena (antrasis etapas - 2015-2016 metai). Iš viso streso klausimyną užpildė 25 335 moterys, nesergančios ŠKL, tai sudarė 90 proc. moterų sveikatos tyrimo imties.
Moterų sveikatos tyrimo kohortos tyrimo dalyvėms buvo siunčiami kasmečiai klausimynai, kuriais rinkta demografinė ir medicininė informacija, tokia kaip amžius, hipertenzijos anamnezė, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas. Kūno svoris ir 2 tipo cukrinis diabetas buvo savarankiškai pateikiama informacija kasmečiame rutininiame moterų sveikatos tyrimo stebimajame klausimyne. Papildoma informacija surinkta telefonu, iš užpildytų anketų ar medicininės dokumentacijos, gautos iš gydančių gydytojų. Hipertenzija nustatyta naudojant šiuos kasmetinio klausimyno kriterijus: savarankiškai įvardyta (1), naujai gydytojo diagnozuota hipertenzija; (1) naujai pradėti vartoti kraujospūdį mažinantys vaistai; (4) sistolinis kraujo spaudimas ±140 mm Hg arba (4) diastolinis kraujo spaudimas ±90 mm Hg.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kumuliacinio psichologinio streso klausimynas
Apibrėžimo kumuliacinis stresas koncepcija buvo sugalvota norint apibrėžti stresą, kuris kyla dėl įvairių psichologinių, socialinių, fizinių ir aplinkos sąlygų derinio. Jis apima ūminį stresą (epizodiškai lydi negatyvius gyvenimo įvykius), lėtinį stresą (dėl nuolatinių arba reguliariai pasikartojančių išgyvenimų) ir viso gyvenimo traumuojančius stresorius. Norint pamatuoti kumuliacinį stresą, sukurtas trumpas klausimynas, kurį dauguma dalyvių gali atsakyti per mažiau nei 15 min.
Iš Amerikiečių gyvenimo būdo keitimo tyrimo buvo paimta grupė klausimų apie stresą keliančius gyvenimo įvykius. Šiame klausimyne pateikti 4 klausimai apie traumuojančius įvykius gyvenime (pvz., vaiko mirtis, fizinio užpuolimo arba prievartavimo išgyvenimas, gyvybei pavojinga liga ar įvykis) ir 12 punktų apie kitus svarbius stresą keliančius gyvenimo įvykius, kurie nutiko per pastaruosius 5 metus, arba negatyvius gyvenimo įvykius (pvz., atleidimas iš darbo). Traumuojantys stresoriai gali turėti visą gyvenimą besitęsianti poveikį dėl nepataisomų padarinių, o negatyvūs gyvenimo įvykiai gali būti ūminiai, tačiau laikui bėgant irgi gali kisti. Lėtiniai arba ilgalaikiai stresoriai vertinami naudojant kelis stresorių domenus, adaptuotus iš Alamedos ir Detroito tyrimų. Darbe patiriamas stresas vertinamas 4 rodikliais, adaptuotais iš Karaseko ir Teorelio profesinio streso tyrimo metodo: mažai savarankiškumo darbe (α=.71), nesaugumas darbe, reikalavimai darbe (α=.91). Finansinis stresą sudaro 2 dalykai (α=.68), adaptuoti iš ankstesnių darbų apie finansinę įtampą. Vedybinio streso skalė (α=.67) fiksuoja dėl intymių santykių kylantį stresą žmonėms, kurie yra vedę arba gyvena kartu su partneriu. Kaimynystės stresas (α=.83) fiksuoja akistatą su nusikaltimais ir smurtu kaimynystėje. Trečia grupė stresorių, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio literatūroje ir kurios padarinys gali būti padidėjusi ŠKL rizika, yra netinkamas gydymas. Stresui įvertinti auksinio standarto nėra, tačiau atsakingai parinktos priemonės atspindi žinomus domenus ir gyvenimo, kupino stresinių išgyvenimų, tipus, atitinka dabartinius išsamaus streso vertinimo standartus. Taip pat buvo įtraukta 10 dalių juntamo streso skalė - plačiai naudojama subjektyviam stresinių situacijų įvertinimui.
Trumpas kitų psichosocialinių veiksnių, svarbių ŠKL rizikai, vertinimas buvo adaptuotas iš CCAHS. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad socialiniai santykiai ir socialinis palaikymas turi įtakos mirtingumui, mirštamumui ir ligos prognozei. Įdomu tai, kad dar vienas svarbus ŠKL mirštamumo prognostinis veiksnys yra religingumas. Su padidėjusia ŠKL rizika dar yra siejamas negatyvus emocinis stresas, apimantis depresiją, nerimą, pyktį ir priešiškumą. Depresijos ir nerimo (psichinės sveikatos) simptomai buvo vertinti naudojant 5 punktų psichinės sveikatos skalę SF-36 ir 2 dviejų punktų beviltiškumo skalę (α=0.53).
ŠKL išeitys
Šiame tyrime analizuotos ŠKL baigtys. Duomenys apie nemirtinas išeitis surinkti iš tiriamųjų savarankiškai atsakytų klausimynų, laiškų ar pokalbių telefonu. Duomenys apie mirčių priežastis surinkti iš šeimos narių, medicininės dokumentacijos. Ne mirtinas MI patvirtintas naudojant standartizuotus kriterijus, o ne mirtimi pasibaigęs insultas apibrėžtas kaip tipinis neurologinis deficitas ar staigus, greitai prasidėjęs, trunkantis >24 val. cerebrovaskulinis įvykis. Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai naudoti hemoraginio ir išeminio insulto diferenciacijai. Koronarų revaskuliarizacija (koronarinių arterijų šuntavimas, perkutaninė angioplastika) patvirtinta peržiūrėjus chirurginius ir angiografijų duomenis.
Tyrimo tikslai
Pagrindiniai tyrimo tikslai:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
- nustatyti, ar kumuliacinis stresas yra susijęs su svorio prieaugiu, 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymu ir hipertenzija;
- išsiaiškinti, kokį poveikį turi specifiniai ir kumuliaciniai psichologiniai stresoriai ŠKL išsivystymo rizikai.
Papildomi tikslai: įvertinti, kaip kumuliaciniai stresoriai kinta priklausomai nuo socialinio ir ekonominio statuso, kaip jie veikia veiksnius, susijusius su sveikata (pvz., rūkymas, fizinis aktyvumas), kaip kumuliacinis stresas veikia psichologinį statusą (pvz., depresiją ir nerimą) ir socialinius ryšius, kaip šie veiksniai veikia ŠKL išeitis. Galiausiai tiriamojoje analizėje planuojama atrasti potencialius genus, susijusius su įtaka psichologiniam stresui.
Bendroji tyrimo analizė
Atliekant tiriamąją analizę, buvo nagrinėjamos daugybinių streso veiksnių įveikimo, kumuliacinio streso priemonių kūrimo rodiklių statistinės vertės. Tyrimo metodika apėmė daugelio veiksnių analizę, siūlomų sutrumpintų apibendrintų priemonių ištyrimą, skalių patikimumo įvertinimą naudojant žinomos grupės analizes (pvz., žmonių streso balų palyginimas tarp aukščiausio ir žemiausio ugdymo kvartilių). Apklausa apima subjektyviai suvokto streso skalę (SSSS), plačiai naudojamą stresui įvertinti (nustatomas situacijos streso lygio subjektyvus įvertinimas). Regresijos analizė parodė, ar įvardyti stresoriai numatyti subjektyviai suvokiamo streso skalėje. Daugiakryptė linijinė regresija tyrė ryšį tarp individualaus ir kumuliacinio savarankiškai įvardyto streso su kardiovaskulinės sistemos sveikatos matavimais (pvz., kraujospūdžiu) ir išeitimis (pvz., MI ir išeminis insultas). Apibendrintas streso vertinimas buvo sukurtas įvairioms sritims naudojant 2 pagrindines metodologijas. Buvo nustatyta individualių sričių, kurios apima specifines su stresu susijusias patirtis, svarba siekiant priskirti tam tikrą skaičių klausimų. Tiriamoji analizė atlikta norint įvertinti kiekvieno kintamojo pasiskirstymą, nustatyti pjūvio taškus ir pan. Įrodyta, kad negatyvus streso poveikis yra pastebimiausias tarp patiriančių lėtinį, kumuliacinį ir ūminį stresą pacientų. Taigi didelė riba, kaip pjūvio taškas, leis nustatyti stresoriaus sunkumą ir polinkį kauptis.
Kadangi duomenys rinkti dviem etapais (2012-2013 ir 2015-2016 metais), pagrindinė šios analizės užduotis yra ištirti, kokiu mastu streso ir sveikatos ryšys priklauso nuo ilgalaikės didelės įtampos. Dalyviai buvo suskirstyti pagal jų streso lygį 2 laiko intervalais:
1: lėtinė, didelė įtampa (didelė abiem laiko intervalais);
2: ūminė, didelė įtampa (nedidelė įtampa pirmame laiko intervale, tačiau didelė antrame intervale);
3: patiriamas nedidelis stresas (nedidelis abiem laiko intervalais);
4: uždelstas streso poveikis (didelis 1 laiko intervalu, tačiau mažas baigiantis antrajam laiko intervalui).
Tyrimo analizė
Buvo pateiktos pradinio tyrimo charakteristikos ir palygintas jų pasiskirstymas pagal kumuliacinio streso rezultatus, kurie buvo įvertinti naudojant arba chi kvadrato, Cochrano Mantelio-Haenszelio testą arba kintamųjų analizę. Pateikiant naujus kumuliacinio streso rezultatus ir plačiai naudojamos Coheno juntamo streso skalės pasiskirstymą, stresas buvo suskirstytas į kvartilius. Buvo pateikti kumuliacinio streso rezultatai, kurie apima 8 sritis (stresą, patiriamą darbe; dėl darbo ir šeimos sąveikos patiriamą stresą; dėl finansinės padėties patiriamą stresą; traumuojančius įvykius; negatyvius įvykius gyvenime; kasdienę diskriminaciją; santykių sukeliamą stresą; kaimynystėje esančius stresorius). Kiekviena šių sričių sudaro skirtingas klausimų skaičius. Kiekvienai sričiai individualiai buvo paskirsta svarba priklausomai nuo klausimų skaičiaus, tada sritys susumuotos norint gauti galutinį bendrą streso įvertinimo rezultatą. Ūminis stresas apima negatyvius gyvenimo įvykius (įvykiai, nutikę per pastaruosius 5 metus) ir traumuojančius gyvenimo įvykius (įvykę bet kuriuo metu). Lėtinis stresas apima stresą darbe, dėl darbo ir šeimos sąveikos patiriamą stresą, stresą dėl finansinės padėties, kasdienę diskriminaciją, stresą dėl santykių ir kaimynystės stresą.
Rezultatai
Šiame straipsnyje pateikiami pradiniai pirmojo tyrimo etapo rezultatai (2012-2013 metai). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 72,2+/- 6,04 metai. Tiriamosios, kurios pranešė apie didesnį patiriamo streso lygį, buvo jaunesnės, afroamerikietės, dažniau išsiskyrusios ar nutraukusios ilgalaikius santykius, rečiau - našlės. Galimi ŠKL rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, rūkymas, depresija ir nerimas, buvo labiau paplitę tarp tų tiriamųjų, kurios patyrė didelį stresą. Pastebėta reikšminga teigiama koreliacija tarp visų sričių. Didžiausios koreliacijos stebėtos tarp kumuliacinio ir darbe patiriamo streso (r=0,55), dėl darbo ir šeimos sąveikos patiriamo streso (r=0,53), negatyvių gyvenimo įvykių, nutikusių per pastaruosius 5 metus (r=0,49), nuolat patiriamos diskriminacijos (r=0,50). Koreliacija tarp SSSS ir kumuliacinio streso buvo 0,37.
Diskusija
Šiame lėtinio kumuliacinio psichologinio streso bei kardiovaskulinių ligų vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims tyrime kumuliacinio ir juntamo streso skalės rezultatai nesmarkiai koreliavo.
Stresas vyresniame amžiuje: iššūkiai ir pasekmės
Nagrinėjant vyresnio amžiaus asmenų sveiką gyvnseną svarbu aptarti stresą ir jo išgyvenimą vyresniame amžiuje. Vyresnio amžiaus asmens gyvenimas yra pilnas vidinių ir išorinių streso faktorių- vykstantys fiziologiniai organizmo pokyčiai senstant yra vidinis streso šaltinis; asmens gyvenime senstant vykstantys vaidmenų pokyčiai yra išorinis psichologinis streso šaltinis. Stresas tai sudėtinga fizinių, elgesio, kognityvinių ir emocinių simptomų visuma. Visų pirma stresas paveikia vyresnio amžiaus asmens kūną, jo elgesį, jo mąstymą ir jo emocijas. Antroji svarbi informacija yra tai, kad stresas paprastai pasireiškia ūmiai, o tais atvejais, kai žmogus stresą išgyvena nuolat, tai gali sukelti ilgalaikes pasekmes.
Ūmiose situacijose kūno reakcija į stresą yra gana akivaizdi: keičiasi kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis, pradedama prakaituoti. Visa tai sąlygojama tam tikrų hormonų, kuriuos mūsų kūnas išskiria, jei mano, kad gręsia pavojus. Svarbiausias hormonas yra epinefrinas, kuris parengia organizmą komandai: kovok arba bėk. Šia reakcija jau akmens amžiuje pasižymėjo mūsų protėviai stengdamiesi išgyventi. Tačiau jei akmens amžiaus žmogus galėjo išties reaguoti į kilusį pavojų bėgdamas ar kovodamas (ir taip susitvarkydamas su kilusia įtampa), vyresnio amžiaus asmuo taip pasielgti nebegali- jo kūnas yra priverstas kentėti hormonų sukeltą įtampą. Jei šis patyrimas kartojasi potyriai tampa chroniškais. Taip atsiranda polinkis vystytis tam tikroms šiuolaikinės civilizacijos ligoms- tokioms kaip chroniškas galvos skausmas, nemiga, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Jau čia galima paminėti, kad geriausias būdas sumažinti streso sukeltą fizinę įtampa yra pakankamas kiekis fizinės veiklos- smulkiau tai aptarsim kiek vėliau.
Stresas taip pat paveikia vyresnio amžiaus asmens elgesį: žmonės, patirdami stresą gali įgyti įvairių erzinančių įpročių, vėliau jie bando išvengti streso naudodami medikamentus ar narkotines medžiagas- tokias kaip alkoholis, rūkalai ar kitus narkotikus. Kartais pasitaiko, kad veikiami streso vyresnio amžiaus asmenys išgyvena visą eilę miego problemų- ir tuomet bando viską iš eilės, kad galėtų užmigti. Suprantama, medikamentai negali padėti ilgą laiką, tačiau tam tikru metu jie gali suteikti trumpalaikį atpalaiduojamąjį poveikį- ir tai daro juos dar pavojingesnius. Veikiami streso žmonės tampa dirglūs ir elgiasi ne taip, kaip jiems įpasta.
Galiausiai stresas yra susijęs su tam tikromis emocijomis ir jausmais. Žmogus patiriantis stresą gali jausti nepailsėjęs, įaudrintas, dirglus, priešiškai nusistatęs kitų ir savo atžvilgiu. Pakartotinis šių patirčių išgyvenimas gal skatinti žemą savivertę, izoliacijos ir vienišumo jausmą arba net depresiją ir neviltį. Patiriami kartu visi šie simptomai paprastai yra išgyvenami kartu. Visi kartu užgriuvę žmogų jie kelia rimtą pavojų vyresnio amžiaus asmens sveikatai. Aštraus streso situacijoje žmogus paparastai pakankamai aiškiai suvokia savo kūno siunčiamus signalus. Šie simptomai dažnai pakankamai aiškiai skiriasi nuo chroninio streso sukeltų simptomų. Svarbu paminėti, kad šiuo metu stresas tapo vyresnio amžiaus asmens kasdieninio gyvenimo dalimi, todėl senstantis asmuo dažnai tampa nebejautrus savo kūno ir kitų sistemų siunčiamiems signalams. Tai yra ypač pavojinga, kadangi chroninis stresas ilgainiui paveikia vyresnio amžiaus asmens pshichiką ir psichologinį gerbūvį. Norint tinkamai kovoti su stresu visų pirma svarbu atpažinti situacijas, kuomet stresas yra išgyvenamas.
Stresą sukeliantys veiksniai ir jų poveikis
Ne visada stresas yra blogai. Stresas yra normali organizmo reakcija į kylančias grėsmes; kai kas gali sakyti, kad žmonija nebūtų išgyvenusi be to aktyvuojančio poveikio, kurį stresas sukelia organizmui. Tačiau neabejotinai streso priežąstys jau ilgą laiką yra pasikeitę. Pavojai, kuriuos vyresnio amžiaus žmogus išgyvena mūsų dienomis yra visai kiti. Stresas yra ypatingas dėl savo akumuliacinio efekto: pavieniai vyresnio amžiaus asmens išgyvenami rūpesčiai ir vargai gali būti visai nedideli, tačiau susidėję į vieną vieną gali jį sužlugdyti.
H.Selje buvo vienas iš pirmųjų, pradėjusių ilgalaikio streso poveikio organizmui tyrimus. Pasak H.Selje (1936) organizmo gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų yra ribotas. Įvairūs stresoriai veikdami organizmą ilgainiui sukelia biologinius pokyčius. Išsekimą Nerimo pojūtis apima pirminę besivystančio adaptacinio sindromo pakopą. Šiame etape paveikus stresui pakinta organizmo fiziologiniai parametrai- padažnėja vyresnio amžiaus asmens širdies plakimas, kraujyje pakyla cukraus kiekis, imama smarkiau prakaituoti. Priešinimasis atsiranda ilgesnį laiką neišnykstant nerimo sukeltiems pokyčiams. Išsekimas išsivysto vyresnio amžiaus asmens organizmą stresoriui veikiant ilgą laiką. Šiame etape jo organizmas apsipranta su pastoviai veikiančiu stresoriumi, tačiau ima sekti jo adaptacinės energijos atsargos. Organizmas ima nebesusidoroti su kylančiais nerimo požymiais. Šiuo atveju, kaip atsakas į ilgalaikį organizmą veikiantį stresą, išsivysto fiziniai bei emociniai sutrikimai. H.Selje savo tyrimais nustatė, kad išsekimo stadija organizme gali praeiti po trumpalaikių poveikių. Poveikiui tapus ilgalaikiu, organizme vykstantys pokyčiai tampa negrįžtami.
Nedidelė streso dozė gali veikti teigiamai. Visgi daugumoje situacijų stresas darbingumą veikia neigimai. Ramus, racionalus, save kontroliuojantis, jautrus, atidus vyresnio amžiaus asmuo gali pasiekti žymiai daugiau už agresyvų ir nesivaldantį. Tačiau yra ir kitas kraštutinumas - jei vyresnio amžiaus žmogus į stresą reaguoja pasyviai ir vangiai, jis tiesiog nesugeba apginti savo teisių ir efektyviai dirbti. Gebėjimas įveikti kylantį stresą yra labai svarbus; šis gebėjimas prasideda ties tuo, kaip vyresnio amžiaus asmuo supranta ir vertina stresą sukeliančią situaciją. Įsitikinimui pakanka apibudinti tai, kaip skirtingai skirtingi žmonės vertina potencialiai pavojingus jiems įvykius. Vieni labai jaudinasi, numatydami, kad vėluos į paskirtą susitikimą, kai tuo tarpu kitiems tai visai nerūpi. Vienas asmuo gali labia nuliūsti pavėlavęs į autobusą, kai tuo tarpu kitas dėl to tiesiog nusijuoks. Streso tyrimai parodė, kad streso jausmo dydis yra susijęs su tuo, kaip priimame stresą- jei galvojame, kad esam nepajėgūs susidoroti, jei pradedame galvoti "ką man dabar daryti?” ir jei nematome jokių būdų susidoroti su problemine situacija, tuomet patiriame stresą.
Visuomet galima išskirti objektyvius stresorius tarp kurių galima įvardinti tokius kaip sunkus fizinis darbas, nekontroliuojamas triukšmas ar mylimo žmogaus netektis. Tai yra objektyvūs veiksniai, nes naudoja vyresnio amžiaus asmens organizmo rezervus; jų negalima išvengti arba bent jau nežinoma kaip tai padaryti. Tačiau tuo atveju, jei įsisavinami nauji įgūdžiai, streso poveikis gali būti sušvelninta. Subjektyviai išgyvenamas stresas aštrės jei jį patiriantis vyresnio amžiaus žmogus nematys tinkamų būdų spręsti stresą sukėlusių arba nejaus, kad yra galinčių suteikti paramą. Čia labai svarbus yra žinojimas "ką daryti”. Jei vyresnio amžiaus asmuo pasitikės savo gebėjimu įveikti stresą- šis mažės arba nepasireikš visai. Pirmas žingsnis sprendžiant stresines situacijas yra gebėjimas atpažinti, kad situacija sukelia stresą. Antras žingsnis yra sugebėti atpažinti pagalbos išteklius: kur yra mano stipriosios pusės ir kas dar man gali padėti?