Depresija - tai viena geriausiai gydomų psichikos ligų. Nesvarbu, ar reikia tik iš dalies pakeisti gyvenimo būdą, permąstyti savo įprastą mąstymą, ar keliauti į sielos gelmes, kad išgydytumėte depresiją.
Kas yra depresija?
Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją.
Depresijos Tipai ir Atsiradimo Būdai
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastį paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.
Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.
Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Dažniausi Depresijos Simptomai
Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.
Pirmieji depresijos požymiai neretai būna šie:
- Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
- Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
- Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
- Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
- Nerimas, jaudulys arba neramumas.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
- Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
- Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
- Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.
Fiziniai Depresijos Požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
- Skausmas ir raumenų įtampa: Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
- Virškinimo sutrikimai: Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
- Svorio pokyčiai: Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos: Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
- Sumažėjęs lytinis potraukis: Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys: Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.
Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.
Socialiniai Depresijos Požymiai
Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Sumažėjęs socialinis įsitraukimas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
- Pomėgių ir interesų ignoravimas: Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
- Sunkumai santykiuose: Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
- Pokyčiai elgesyje: Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
- Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
- Emocijų reguliavimo sunkumai: Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.
Kas Gali Paskatinti Depresijos Atsiradimą?
Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos žmogaus smegenyse vykstantiems cheminiams procesams ir hormonų pusiausvyrai, o tai gali sukelti depresijos simptomus. Be to, biologiniai pokyčiai smegenyse, tokie kaip neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas, gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį, o tai yra dažna depresijos priežastis.
Vaikystės traumos taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus. Šios patirtys gali sukelti gilias emocines žaizdas ir neigiamus mąstymo bei elgesio modelius, kurie išlieka ir vėlesniame gyvenime, sukeldami psichinę sveikatą neigiamai veikiančius simptomus.
Skirtumas Tarp Depresijos ir Blogos Nuotaikos
Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Tačiau dažniausiai tai tėra nuotaikų svyravimai, kurie anksčiau ar vėliau stabilizuojasi. Žinoma, bloga nuotaika nėra maloni, tačiau jos nereikia bijoti. Tai natūrali sveiko žmogaus psichikos dalis.
Tačiau jei jaučiate, kad ji tęsiasi neįprastai ilgai ir įsitvirtina jūsų gyvenime taip, kad kenkia jo kokybei, tai gali būti pirmieji depresijos požymiai. Šiuo etapu pokalbis su terapeutu gali atnešti laukiamo palengvėjimo ir padėti lengviau susigaudyti sudėtingoje situacijoje. Taip sužinosite, ar jūsų depresija yra klinikinė, t. y. ar ją galima galutinai diagnozuoti.
Kaip Sužinoti Ar Sergu Depresija?
Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Depresijos Gydymas - Ką Daryti Susirgus Depresija?
Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą.
Rekomenduojama išbandyti keletą patikrintų būdų depresijai palengvinti:
- Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
- Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.
- Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą. Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.
Bipolinis Sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas - tai psichikos liga, kurios metu kaitaliojasi euforijos ir gilios depresijos būsenos. Depresijos fazės metu žmogus gali būti linkęs save žaloti ar net bandyti nusižudyti. Manijos periodas gali atrodyti malonus ir nenuobodus, tačiau sergantysis gali ne visiškai kontroliuoti savo veiksmus ir vėliau tenka spręsti jų pasekmes. Įtarus šią ligą, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Gydymas derinamas su psichoterapija.
Pogimdyvinė Depresija
Pogimdyvinę depresiją gali patirti net ir tos moterys, kurios anksčiau jautėsi psichiškai sveikos ir nepatyrė didelių nuotaikų svyravimų. Pasirodo, viena iš galimų priežasčių yra pakitęs lytinių hormonų, šiuo atveju estrogenų grupės, kiekis. Po gimdymo estrogenų kiekis smarkiai sumažėja, o vėlesniu žindymo laikotarpiu jų kiekis ir toliau svyruoja. Dėl šios sąveikos biocheminių procesų lygmeniu padidėja depresinės būsenos rizika.
Kiti dirgikliai yra bioritmo ir apskritai miego sutrikimai. Moterys šiuo laikotarpiu iš dienos į dieną praranda reguliarų miegą, o visa jų dienotvarkė keičiasi, kad atitiktų kūdikio poreikius.
Nepadeda ir socialinė izoliacija, kuri daugeliui moterų gali kelti stresą. Kalbant apie psichologinę depresiją, ją dažnai sustiprina įsisavinti įpročiai. Vienas iš jų gali būti, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumo ženklas. Pasąmonėje skambanti menka frazė gali privesti moterį prie psichinio ir fizinio išsekimo ribos.
Kaip Pasireiškia Pogimdyvinė Depresija?
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti iškart po kūdikio gimimo, taip pat po šešių savaičių. Depresija gali pasireikšti ir nėščioms moterims.
Pogimdyvinės depresijos simptomai yra šie:
- Liūdesys
- Išsekimas
- Apatija
- Baimė ar nerimas
- Dirglumas
- Pesimizmas
- Žema savivertė
- Kaltės jausmas
- Jausmas, kad negali pasirūpinti savo vaiku
- Ašarojimas
- Nepasitenkinimas savo kūnu
Kaip Padėti Depresija Sergančiam Žmogui?
Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos.
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites.
Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Jaučiami depresijai būdingi simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija, žmogus nebesidomi mėgstama veikla, sutrinka dėmesio koncentracija, jaučiamas didelis nuovargis net ir nuo nedidelių pastangų. Taip pat sumenksta pasitikėjimas savimi, imama kaltinti save dėl menkiausių dalykų. Tipiniu atveju sumažėja apetitas, sutrinka miego ritmas, nors netipiškais atvejais apetitas gali padidėti, o nors ir miegama ilgiau, vis tiek nėra pojūčio, kad išsimiegota. Sumenksta arba išnyksta seksualinis potraukis. Kyla minčių, ketinimų žudytis, pradžioje jos gali būti pasyvios - „nebeegzistuoti“, noras staigiai susirgti mirtina liga, pakliūti po automobiliu, o sunkesniais atvejais imamasi aktyvaus vaidmens, sudaromas planas ir, deja, kartais jis įvykdomas.
Pasaulyje savižudybė yra antra mirties priežastis tarp 20-35 metų žmonių, 50 proc. iš jų sudaro sergantys depresija.
Depresija gali grįžti dėl daugelio priežasčių. Pirmas pavojus - tinkamai neišgydytas pirmas epizodas: pritrūko kantrybės, ryžto gydytojui, pacientui ar abiem kartu, t. y. nepasiektos optimalios vaistų dozės, per menka gydymo trukmė ar tiesiog buvo išrašytas pacientui netinkantis vaistas.
Kitas aspektas - ar buvo nustatyta tiksli diagnozė? Jei pacientas pamiršo paminėti ar gydytojas tinkamai neišsiaiškino apie praeityje įvykusį pakilios nuotaikos (t. y. manijos) epizodą (kas iš esmės keistų diagnozę ir gydymo taktiką), tai ir dabartinis epizodas nebus deramai išgydytas.
Trečia, reikia apžvelgti, ar buvo tinkamai įvertinta asmenybė, ar žmogus nusiųstas į psichoterapiją, o jei ir taip - ar ją lankė pakankamai ilgai? Ar psichoterapeuto kvalifikacija buvo pakankama? Galime kuo tiksliausiai nustatyti diagnozę, parinkti, tikėtina, veiksmingą gydymą, bet pacientas privalo laikytis rekomendacijų ir gerti vaistus reguliariai, nepraleisdamas dozių, slapta nevartodamas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
Deja, vertinama, kad po pirmo epizodo yra apie 30 proc. rizika patirti antrą epizodą per ateinančius 10 metų ir net 60 proc. rizika - per 20 metų.
Bet kuris depresijos epizodas yra būklė, trikdanti funkcionavimą, varginanti ir, deja, didinanti savižudybės riziką. Vis dėlto gydymui atsparios depresijos atveju tai itin ryšku - suprastėja gyvenimo kokybė, sutrikdomas darbingumas, kuris pakenkia asmens pajamoms, auga nepasitikėjimas specialistais, o tai toliau mažina pasveikimo galimybę.
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.
Galima, bet čia reikalinga paciento, jo artimųjų kantrybė, pasitikėjimas gydytoju. Juk jei sutaisytas automobilis netrukus vėl sugestų, tikrai atsirastų pagrindo abejoti meistrų kompetencijomis. Kalbant apie žmogų - viskas dar jautriau ir gerokai sudėtingiau.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Bendri klausimai
Labai vertiname bet kokias pastangas ieškoti kelio iš depresijos. Daugeliui žmonių pavyksta rasti vidinę ramybę ir sveikatą, pavyzdžiui, pradėjus aktyviai sportuoti ar radus kitą mėgstamą veiklą, įsitraukus į bendraminčių kolektyvą, religinę bendruomenę ar panašiai. Depresijos epizodas, ypač jei jis nesunkus, gali praeiti ir savaime - lengvais atvejais jis trunka iki keturių savaičių, o vidutiniais ir sunkiais epizodais - iki 30 savaičių.
Gydymui atspari depresija yra klinikinis apibūdinimas, rodantis, kad prieš tai bandyti bent du antidepresantai maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites nedavė pakankamo efekto.
Minčių apie savižudybę patiriame daugelis - kartais jos ateina kaip noras „nebūti“, „kad nutrenktų automobilis“ ir pan., bet sergant depresija jų tikimybė, ypač sunkių, vadinamų aktyviomis, t. y. imtis aktyvaus vaidmens užbaigti savo gyvenimą, padidėja. Sunkios depresijos atveju savižudybės rizika yra apie 13 proc., tačiau lengvos - daug mažesnė.
Depresijos etiologija labai sudėtinga, plati ir nėra iki galo išaiškinta. Paveldimumas, kaip ir daugelis kitų psichikos sutrikimų, turi įtakos, tačiau aiškiai ją pasverti sunku, nes be genetikos, depresijos išsivystymą lemia ir kiti faktoriai: asmenybės bruožai (charakteris, temperamentas, kurie, aišku, taip pat iš dalies veikiami genetikos), somatinės ligos, socialiniai veiksniai - patiriamas stresas, žemos pajamos, netenkinantis darbas. Taigi tai, kad jūs sergate depresija, tikrai dar nereiškia, kad ja sirgs ir jūsų vaikai.
Karjera ir Depresija
Formaliai tokios diagnozės - „rezistencinės“, „rezistentiškos“, „gydymui atsparios“ ar panašiai - nėra, tad jeigu klausiate apie teisines pasekmes jūsų darbui - jų būti negali.
Rezistentiška, arba gydymui atspari, depresija - klinikinis apibūdinimas, paprasta kalba reiškiantis, kad jūsų depresija yra sunkiai gydoma ir kad iki šiol jos nepavyko pagydyti dviem skirtingais antidepresantais maksimaliomis dozėmis, gydant bent keturias savaites, bet ir šis apibrėžimas įvairiuose šaltiniuose šiek tiek skiriasi.
Gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis.
Tai viena dažniausių baimių gulantis į ligoninę. Deja, iki šiol iš tiesų sunkios diagnozės faktas ar gydymas ligoninėje galėdavo lemti sunkumus įsigyjant ginklą, pradedant ar tęsiant advokato ar teisėjo karjerą, įsivaikinant.
Laimei, jau derinami teisės aktai, panaikinsiantys daugumą buvusių apribojimų.
Smegenų neurotransmiterių pokyčiai yra laikini, ir praėjus depresijos epizodui jūs toliau galėsite dirbti pilnu tempu. Deja, suaktyvėjus depresijai sumenksta dėmesio sutelkimas, nebeįsimenama nauja informacija, dėl ko dažnai skundžiamasi „suprastėjusia atminti“, tačiau iš tiesų atminčiai depresijos metu nepakenkiama. Darbingumas sutrinka ir dėl sumenkusios motyvacijos, netenkama pasitenkinimo pačia veikla, dingsta kūrybingumas.
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne tik už gydymosi laikotarpį ligoninėje, tačiau ir gydantis dienos stacionare ar tiesiog poliklinikoje.
Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo.