Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kuris nuolat kinta, stresas ir konfliktai organizacijose yra neišvengiami. Įmonės ieško būdų, kaip efektyviau valdyti šiuos reiškinius, kadangi jie tiesiogiai veikia darbuotojų gerovę ir organizacijos produktyvumą.
Streso reikšmė ir valdymas organizacijoje
Pastaruoju metu personalo profesionalai vis dažniau diskutuoja apie streso valdymą įmonėse. Įmonės ieško įvairių priemonių, pavyzdžiui, sąmoningo dėmesingumo programas, meditacijos kambarius ir skatina fizinį aktyvumą. Europos nuomonių apklausos duomenys rodo, kad apie pusė darbuotojų mano, jog su darbu susijęs stresas yra įprastas. Trumpalaikis stresas gali turėti teigiamą poveikį, padidinti efektyvumą, pagreitinti sprendimų priėmimą ir skatinti kūrybiškumą. Pavyzdžiui, stresas, patiriamas pirmą dieną darbe arba pranešant pranešimą didelei auditorijai, gali būti pozityvus. Tačiau momentinis stresas paprastai nekenkia sveikatai.
Organizacijos vis dažniau imasi priemonių streso valdymui, pavyzdžiui, organizuoja mokymus, kurių metu darbuotojai mokosi daryti pertraukėles, atsipalaiduoti ir keisti požiūrį. Taip pat svarbu pabrėžti asmeninę atsakomybę už savo gerovę.
Streso priežastys organizacijoje
Viena iš pagrindinių streso priežasčių yra darbo krūvis. Sveikas darbo krūvis reiškia, kad darbuotojas turi iššūkių keliančias užduotis, bet turi ir reikiamas kompetencijas bei resursus joms atlikti. Problemos kyla, kai darbuotojas neturi resursų ar kvalifikacijos susitvarkyti su užduotimis arba kai užduočių yra per daug ir daromas spaudimas nuolat dirbti viršvalandžius. Taip pat pasitaiko prasto darbų delegavimo atvejų, kai vadovas nesuformuluoja aiškių užduočių.
Prasta komunikacija pokyčių laikotarpiu taip pat sukelia stresą. Pavyzdžiui, kai įmonėje keičiasi vadovas, darbuotojai jaučia neapibrėžtumą ir nerimą dėl ateities. Tokiose situacijose svarbūs vadovų komunikacijos įgūdžiai ir darbuotojų gebėjimas priimti pokyčius bei dirbti neapibrėžtumo sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Toksiška įmonės kultūra, kurioje apkalbama ar tyčiojamasi, taip pat prisideda prie streso. Be to, darbo specifikos neatitinkantis ofisas gali trukdyti produktyvumui.
Streso pasekmės organizacijoje
Padidėjęs nedarbingumas ir didelis skaičius perdegusių darbuotojų yra vienos iš streso pasekmių. Perdegę darbuotojai pradžioje atrodo entuziastingi ir dirba viršvalandžius, tačiau vėliau atsiriboja nuo aplinkos, mažiau bendrauja su kolegomis ir galiausiai fiziškai bei emociškai išsenka. Jų efektyvumas krinta, ir jie nustoja jausti pasitenkinimą darbu bei gyvenimu.
Nuolatinis, chroniškas stresas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai, paveikti imuninę, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir nervų sistemas. Tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ligas, depresiją ir virškinimo sutrikimus. Ilgalaikis stresas taip pat gali paveikti emocinę gerovę, tarpasmeninius santykius ir gebėjimą susikaupti.
Stresas darbe gali kilti dėl per didelio darbo krūvio, įtemptos darbotvarkės, ilgų darbo valandų, terminų spaudimo, konfliktų su kolegomis ar vadovais, neaiškių lūkesčių arba nepakankamo pripažinimo. Tai gali turėti neigiamą poveikį darbo kokybei, darbuotojo produktyvumui ir lojalumui.
Konfliktų valdymas organizacijoje
Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas. Konfliktai gali būti susiję su pykčiu, ginčais, skausmu, smurtu, tragedijomis, įžeidimais, išdavyste, nepasitikėjimu, neapykanta, praradimais, sužlugdymu,prievarta, policija, karu. Kinai žodį „konfliktas“ rašo dviem simboliais: vienas reiškia „pavojus“, antras - „proga“.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Sociologiniai tyrimai rodo, kad darbo laiko nuostoliai dėl konfliktų ir jų sukeltų išgyvenimų siekia apie 15 % viso darbo laiko. Todėl vadovai privalo pastebėti konflikto požymius, suvokti jo mechanizmą ir mokėti valdyti konfliktines situacijas.
Konfliktinė situacija gali būti apibūdinama kaip žmonių bendravimo aklavietė, į kurią patenkama dėl netinkamo vadovavimo stiliaus ar nesklandaus bendravimo, psichologinio darbuotojų nesuderinamumo ir pan. Ne kiekvieną prieštaravimą galima pavadinti konfliktu. Konfliktams paprastai priskiriami prieštaravimai, atsirandantys susidūrus skirtingiems siekiams, interesams, pažiūroms ir sukeliantys tam tikras emocijas, pavyzdžiui, pyktį, nuoskaudą, baimę, neigiamai veikiančias darbo procesą.
Psichologai rekomenduoja konfliktiškus dviejų ar daugiau asmenų santykius tirti kaip konfliktiškų epizodų seką. Jų nuomone, kiekvieną konfliktinį epizodą sąlygoja aplinkybės, turinčios konfliktinį potencialą, pavyzdžiui, konkurencija siekiant vienodų tikslų arba kai darbuotojui pavedamas darbas, kurio jis negali atlikti.
Konfliktų tipai
Organizacijoje gali kilti įvairių tipų konfliktų:
- Asmeninis vidinis konfliktas: gali pasireikšti rolių konfliktu, kai vienam žmogui darbe keliami prieštaringi reikalavimai.
- Tarpasmeniniai konfliktai: dažniausiai tai būna atskirų padalinių vadovų kova dėl ribotų išteklių, kapitalo, darbo jėgos ir pan.
- Asmens ir grupės konfliktas: kyla, kai atskiro žmogaus lūkesčiai nesutampa su grupės lūkesčiais.
- Tarpgrupinis konfliktas: gali kilti tarp formalių ir neformalių grupių, tarp administracijos ir profsąjungų ir t.t.
Konfliktų valdymo būdai
Efektyvus konfliktų valdymas apima konstruktyvaus konflikto sprendimo kelių suradimą ir įgyvendinimą. Pats konflikto valdymas apima tam tikrą racionalių veiksmų visumą, apimančią keletą nuoseklių etapų. Pirmas žingsnis - įsisąmoninti, kad konfliktas egzistuoja, ir jį reikia spręsti.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Konflikto objektą nustatant, reikia išsiaiškinti, dėl ko vyksta ginčas, kokia jo tema, apie ką iš tikrųjų kalbama. Organizacijos sričių, kurios patiria konfliktą, nustatymas leidžia aiškiai suprasti, kurie struktūriniai organizacijos vienetai įtraukti į šį procesą, kokioms užduotims, kompetencijos sritis tai liečia. Konflikto pobūdžio ir dalyvaujančių šalių išaiškinimas reiškia, kad reikia nustatyti, kurie asmenys įtraukti į konfliktą, kokios šių dalyvių pozicijos.
Yra keletas efektyvių konfliktinių situacijų valdymo būdų:
- Darbo keliamų reikalavimų išaiškinimas: kiekvienas darbuotojas turi gerai žinoti, kokių rezultatų iš jo laukiama kiekvienoje darbinėje situacijoje.
- Integravimas ir koordinavimas: vienas labiausiai paplitusių mechanizmų yra v… (tekstas nutrauktas).
- Bendro aukštesnio tikslo iškėlimas: bandoma paneigti konflikto aktualumą, abi konfliktuojančios pusės, sureikšminančios savus tikslus, skatinamos įgyvendinti organizacijai itin svarbų, todėl visiems bendrą tikslą.
- Koordinatoriaus paskyrimas: nesutariant dviems ar daugiau darbuotojų, kreipiamasi į vadovą, kuris ir išsprendžia jų nesutarimus, pats priimdamas sprendimą.
- Konflikto švelninimas: vadovas stengiasi neleisti įsiliepsnoti konfliktui, apeliuodamas į žmogiškąjį orumą, griebdamasis humoro jausmo.
- Asmenų pakeitimas.
- Administracinė prievarta: išimtinais atvejais taikoma kaip kraštutinė priemonė, pavyzdžiui, kai stokojama laiko diskusijai organizuoti.
Psichologinis smurtas ir mobingas
Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas darbe yra opi problema. Beveik 40 proc. ligoninėse dirbančių gydytojų ir 27 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbe žeminami. Tyčinį valdžios prieš juos ar darbuotojų grupę naudojimą, įskaitant ir grasinimą panaudoti fizinę jėgą.
Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui. Mobingo veiksmams priskiriama nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Mobingas sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo.
Streso valdymo būdai
Norint sumažinti stresą, svarbu rūpintis kūnu. Reikia turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką (kvėpavimas, fizinis aktyvumas ar pan.). Apskritai streso valdymas, gebėjimas išreikšti mintis yra vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių, psichologinė higiena.
Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
Svarbu stiprinti savo psichinę sveikatą, kad galėtume susitvarkyti su iššūkiais, kuriuos mums atneša gyvenimas. Patariama išmokti kalbėti apie savo jausmus, didinti savo fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, palaikyti ryšius bei prašyti pagalbos.
tags: #stresas #konfliktai #organizacijoje