Mažakraujystė, stresas ir širdies sveikata yra glaudžiai susiję. Šiame straipsnyje aptarsime mažakraujystės, streso ir širdies ritmo sutrikimų simptomus, priežastis, pasekmes ir gydymo būdus. Taip pat bus aptarti naujausi 21-ojo amžiaus pasiekimai šių sutrikimų tyrimuose ir efektyviame gydyme bei pateiktos gyvenimo būdo rekomendacijos, galinčios padėti mažinti susirgimo riziką arba atitolinti šių sindromų pradžią bei atsikartojimą.
Mažakraujystė: Simptomai, Priežastys ir Gydymas
Mažakraujystė arba anemija vadinama būklė, pasireiškianti eritrocitų ir (arba) hemoglobino kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje, dėl to pablogėjusiu deguonies transportu į audinius ir audinių hipoksija (nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi). PSO duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Mažakraujystė gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminė mažakraujystė gali kilti dėl stipraus nukraujavimo arba dėl staigaus eritrocitų kiekio sumažėjimo.
Mažakraujystės Simptomai
Labai dažnai žmonės serga mažakraujyste to nežinodami, nes simptomai nėra labai ryškūs ir lieka nepastebimi ilgus metus. Pagrindiniai mažakraujystės simptomai susiję su nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi: gali pasireikšti bendras silpnumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, kartais galvos skausmai, svaigimas, ar net dusulys (iš pradžių - tik fizinio krūvio metu, vėliau - nuolat, net ramybės metu), padažnėjęs širdies plakimas. Šie simptomai būdingi bet kurios kilmės anemijai. Taip pat gali varginti plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, liežuvio deginimas, netvirta eisena, kankinti skonio ir uoslės pakitimai, odos blyškumas. Dėl ilgalaikės anemijos žmogus tampa dirglus, pasyvus, mieguistas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Mažakraujystės Diagnostika ir Tyrimai
Mažakraujystės tyrimų programą rekomenduojama atlikti, jei jaučiate vieną ar kelis iš prieš tai išvardintų simptomų. Norint nustatyti anemiją, būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, o siekiant identifikuoti anemijos priežastis reikia atlikti geležies, feritino, vitamino B12, folinės rūgšties bei kitus tyrimus dėl lėtinių ligų ar galimo slapto kraujavimo. Šeimos gydytojai savo darbe su mažakraujystės diagnoze susiduria kiekvieną dieną. Mažakraujystės tyrimas yra dažnas.
Pavyzdžiui, teko konsultuoti pacientą, kurio bendrame kraujo tyrime buvo labai sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Anemijos priežasties patikslinimui buvo paskirti papildomi tyrimai (folinės rūgšties, feritino, vitamino B12, iFOB reakcija slaptam kraujavimui), taip pat ir pilvo organų echoskopija. Gauti tyrimų rezultatai leido įtarti onkologinį procesą, todėl pacientas nedelsiant buvo nukreiptas specialisto konsultacijai. Svarbu pažymėti, kad pacientas anksčiau labai seniai darėsi kraujo tyrimus ir nejautė ryškesnių sveikatos nusiskundimų. Toks pavyzdys tik įrodo, kaip svarbu laiku atlikti profilaktinius tyrimus - nuo to priklauso ir gydymo efektyvumas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Mažakraujystės Gydymas ir Mityba
Gydant mažakraujystę, svarbu įtraukti produktus, kuriuose gausu geležies, tokius kaip raudona mėsa, brokoliai, špinatai, burokėliai, jūros gėrybės, sojų pupelės, moliūgų sėklos, juodasis šokoladas (kakava), tofu. Atkreipkite dėmesį, jog geležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis (vitaminas C), slopinanti geležies oksidaciją. Geležies atsargos gali išsekti ir dėl ilgalaikio streso, kurio metu organizmas sunaudoja daugiau geležies nei įprastai.
Perdegimo Sindromas: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai
Tai emocinio ir fizinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis stresas ir per didelis darbo krūvis. Šis psichinės sveikatos sutrikimas gali stipriai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, darbą ir bendrą savijautą. Šis sutrikimas dažnai pasireiškia dėl ilgalaikio streso ir didelio darbo krūvio, kuris lemia emocinį, fizinį bei protinį išsekimą.
Šis sutrikimas pirmą kartą buvo aprašytas 1974 metais psichiatro Herberto Freudenbergerio, kuris pastebėjo, kad žmonės, dirbantys didelio streso sąlygomis, dažnai patiria emocinį ir fizinį išsekimą. Nuo to laiko pripažįstama, kad šis sutrikimas gali pasireikšti bet kurios profesijos žmonėms.
Perdegimo Sindromo Priežastys
Šis sutrikimas gali kilti dėl daugybės skirtingų veiksnių. Pagrindinės priežastys apima ilgalaikį stresą, per didelį darbo krūvį, nepakankamą poilsį ir emocinį išsekimą. Be to, asmeniniai bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, dideli lūkesčiai ir maža savivertė, taip pat gali prisidėti prie šio sindromo atsiradimo.
- Profesiniai veiksniai: Darbo aplinka, kurioje yra didelis spaudimas, ilgos darbo valandos ir nepakankama parama iš vadovybės ar kolegų, gali sukelti šį sveikatos sutrikimą. Taip pat svarbu atsižvelgti į darbo pobūdį - monotoniškas ar per daug reikalaujantis darbas gali sukelti emocinį išsekimą.
- Asmeniniai veiksniai: Žmonės, turintys polinkį į perfekcionizmą arba kurie jaučiasi nesaugūs dėl savo gebėjimų, gali būti labiau linkę į šį sutrikimą. Taip pat svarbūs yra asmeniniai įsipareigojimai ir atsakomybės, kurios gali padidinti bendrą streso lygį.
- Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Kultūra, kurioje didelė vertė teikiama sėkmei, produktyvumui ir aukštiems pasiekimams, gali padidinti streso lygį ir prisidėti prie šio sindromo. Taip pat svarbi yra socialinė parama ir santykiai su šeima bei draugais.
Perdegimo Sindromo Simptomai ir Pasekmės
Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais ir elgesio simptomais. Ilgalaikis stresas ir išsekimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, depresija ir kitos psichikos sveikatos problemos. Be to, perdegimas gali lemti darbo praradimą, socialinę izoliaciją ir santykių su šeima ar draugais pablogėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Perdegimo Sindromo Prevencija ir Gydymas
Šio sutrikimo prevencija ir gydymas reikalauja sistemingo požiūrio ir įvairių strategijų:
- Reguliari fizinė veikla: Sportas ir fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir gerina nuotaiką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba yra svarbi psichikos sveikatai.
- Miego higiena: Kokybiškas miegas yra būtinas psichinei ir fizinei sveikatai.
- Darbo krūvio valdymas: Stenkitės reguliariai daryti pertraukas ir nustatyti realistiškus darbo tikslus.
- Komunikacija: Kalbėkite su savo vadovu ar kolegomis apie savo krūvį ir poreikius.
- Darbo aplinkos keitimas: Kartais mažas darbo aplinkos pakeitimas gali padėti sumažinti stresą.
Šio sindromo gydymas gali apimti tiek psichoterapinius, tiek medikamentinius metodus. Gydymas gali skirtis priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir asmens poreikių.
- Psichoterapija: Tai vienas pagrindinių perdegimo sindromo gydymo būdų. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda asmeniui suprasti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie sukelia perdegimą. Psichoterapija taip pat gali padėti žmogui išmokti efektyvių streso valdymo ir atsipalaidavimo technikų.
- Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai, siekiant sumažinti nerimą ir depresiją, susijusią su perdegimo sindromu. Vaistus reikia vartoti tik prižiūrint gydytojui.
- Socialinė parama: Artimųjų ir draugų parama yra labai svarbi gydymo dalis. Artimųjų palaikymas ir supratimas gali padėti asmeniui jaustis saugiau ir pasitikėti savimi. Taip pat verta apsvarstyti dalyvavimą savipagalbos grupėse, kuriose galima pasidalinti patirtimi ir gauti emocinę paramą iš žmonių, susiduriančių su panašiomis problemomis.
Naujausi Pasiekimai Perdegimo Sindromo Tyrimuose ir Gydyme
21-ojo amžiaus technologiniai ir moksliniai pasiekimai suteikė naujų galimybių šio sveikatos sutrikimo tyrimuose ir gydyme. Vienas svarbiausių pasiekimų yra virtualios realybės (VR) terapijos naudojimas. VR terapija leidžia pacientams susidurti su stresą sukeliančiomis situacijomis kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje. Ši terapija pasirodė esanti veiksminga gydant perdegimo sindromą bei kitus psichikos sutrikimus.
Kitas svarbus pasiekimas - genetikos tyrimai, kurie padeda geriau suprasti šios ligos kilmę ir sukurti individualizuotus gydymo planus. Tyrimai rodo, jog tam tikri genetiniai faktoriai gali padidinti šio sutrikimo vystymosi riziką, todėl genų analizė padeda nustatyti asmenis, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra.
Neurovaizdavimo technologijos, tokios kaip funkcinė magnetinio rezonanso tomografija (fMRT), leidžia tyrėjams tirti smegenų veiklą ir suprasti, kaip tam tikri smegenų regionai prisideda prie streso ir išsekimo. Tai suteikia galimybę kurti tikslines terapijas, kurios veikia specifines smegenų dalis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Naujos terapijos, pagrįstos neuromoduliacija, taip pat tampa vis populiaresnės. Tai apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir giliąją smegenų stimuliaciją (DBS), kurios gali padėti sumažinti simptomus asmenims, neatsakantiems į tradicinius gydymo metodus.
Gyvenimo Būdo Rekomendacijos Perdegimo Sindromo Prevencijai
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti perdegimo sindromo atsiradimo riziką arba atitolinti jo pradžią. Svarbiausi aspektai yra fizinė veikla, mityba, streso valdymas ir socialiniai ryšiai.
- Fizinė veikla: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką. Rekomenduojama kasdien skirti bent 30 minučių fiziniam aktyvumui, pavyzdžiui, vaikščiojimui, bėgiojimui, plaukiojimui ar kitai mėgstamai veiklai.
- Mityba: Subalansuota mityba yra ypač svarbi psichikos sveikatai. Venkite perdirbtų maisto produktų ir rinkitės maistą, turintį daug vitaminų ir mineralų. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir sėklose, yra ypač naudingos smegenų veiklai.
- Streso valdymas: Efektyvūs streso valdymo metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos, gali padėti sumažinti nerimo lygį ir apsaugoti nuo šio sindromo vystymosi.
- Socialiniai ryšiai: Palaikant stiprius socialinius ryšius, galima sumažinti izoliacijos jausmą ir gauti emocinę paramą, kuri padeda valdyti stresą ir nerimą. Dalyvavimas bendruomeninėse veiklose, savanoriavimas ar laiko leidimas su šeima ir draugais yra taip pat svarbūs aspektai.
- Savistaba ir psichologinė sveikata: Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir reguliariai atlikti savistabą. Tai apima emocijų valdymą, sąmoningumą apie savo jausmus ir minčių procesus bei laiko poilsiui ir atsipalaidavimui skyrimą. Savistaba ir rūpinimasis savo psichologine sveikata padeda sumažinti nerimo lygį ir stiprina atsparumą stresui.
- Miego higiena: Kokybiškas miegas yra esminis psichikos sveikatai. Svarbu laikytis tinkamos miego higienos, tai yra, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti kofeino ir elektroninių prietaisų naudojimo prieš miegą, taip pat kurti ramią ir komfortišką miego aplinką.
Perdegimo Sindromo Paplitimas
Šis sveikatos sutrikimas yra gana paplitęs psichikos sutrikimas Vakarų valstybėse. Remiantis įvairiais tyrimais, šis sveikatos sutrikimas pasireiškia apie 8-12 proc. suaugusiųjų populiacijos. Darbo aplinkoje, ypač tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, mokytojų, socialinių darbuotojų ir kitų profesijų, kurioms būdingas didelis stresas, perdegimo sindromas yra dar dažnesnis.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad apie 50 proc. gydytojų ir 30 proc. slaugytojų patiria perdegimo simptomus. Europos Sąjungoje perdegimo sindromas taip pat yra plačiai paplitęs - apie 22 proc. darbuotojų pripažįsta patiriantys perdegimo požymius.
Širdies Ritmo Sutrikimai: Bradikardija, Kraujospūdžio Svyravimai ir Stresas
Bradikardija: Priežastys, Simptomai ir Gydymas
Kai širdis ima plakti neįprastai lėtai, t. y. mažiau nei 60 kartų per minutę, tokia būsena vadinama bradikardija. Bradikardija yra būklė, kuomet širdies susitraukimų dažnis yra per lėtas - paprastai mažiau nei 60 kartų per minutę. Tačiau lėtas pulsas ne visuomet reiškia, kad žmogus serga, nes normalus pulso diapazonas gali skirtis, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, genetinių ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, žmogui ilsintis ar miegant, 40-60 kartų per minutę širdies susitraukimų dažnis yra normalu, ypač jauniems ar aktyviai sportuojantiems asmenims.
Nors ši būklė gali būti fiziologinė, tam tikrose situacijose gali reikėti gydytojo pagalbos, ypač jei simptomai tampa pastovūs arba sunkėja. Tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius.
Bradikardijos priežastys gali būti labai įvairios:
- Senėjimas ir širdies ligos: senėjimas gali sukelti natūralius širdies pokyčius.
- Infekcijų sukelti širdies pažeidimai: kai kurios bakterinės arba virusinės infekcijos gali sukelti uždegimą širdies audiniuose, galintį paveikti širdies laidžiąją sistemą.
Simptomai svarbūs atpažįstant bradikardiją. Jei juos pastebėjote sau ar artimiesiems, pasikonsultuokite su specialistu.
Atsiradus minėtiems simptomams, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją kardiologą, kuris nustatys tikslią diagnozę. Elektrokardiograma (EKG) yra pagrindinis tyrimas, naudojamas bradikardijai esamu momentu diagnozuoti. Tačiau tam, kad būtų įvertintas bradikardijos rimtumas ar širdies susitraukimo dažnio kitimas per ilgesnį laiką, reikalingi papildomi tyrimai. Daug informacijos suteikia Holter monitorius - tai nešiojamasis elektrokardiografijos prietaisas, skirtas širdies veiklai stebėti 24, 48 ar 72 valandas. Norint patikslinti bradikardijos priežastį, pasak gydytojos, papildomai atliekama ir širdies echoskopija, kurios metu vertinami širdies funkciniai, struktūriniai pakitimai, galintys lemti suretėjusį pulsą.
Dažnu atveju nesimptominės bradikardijos gydyti nereikia. Pirmasis žingsnis - bandyti išsiaiškinti pernelyg reto pulso priežastį ir ją pašalinti, t. y. atlikti pacientui reikiamus kraujo tyrimus, gydyti gretutines ligas, peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą. Nustačius reikšmingą, sunkius simptomus sukeliančią bradikardiją ir jau išnaudojus kitas gydymo galimybes, anot specialistės, gali būti siūloma implantuoti elektrokardiostimuliatorių - prietaisą, generuojantį elektrinius impulsus ir, esant per retai širdies veiklai, juos perduodantį į širdį, kad ši susitrauktų pakankamai kartų per minutę.
Norint išvengti rimtų širdies ligų, svarbu ne tik vengti minėtų rizikos veiksnių, bet ir ne mažiau svarbu paisyti profilaktinės sveikatos stiprinimo priemonių, tokių kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba, svorio kontrolė, streso valdymas.
Kraujospūdžio Svyravimai: Priežastys, Simptomai ir Valdymas
Mankštinantis, valgio, miego ar streso metu nežymiai kintantis kraujospūdis yra normali kūno reakcija į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau kraujospūdžiui be priežasties pakilus ar nukritus per daug ar staiga, žmogui reikėtų sunerimti dėl savo sveikatos būklės. Problemų su „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu turintys žmonės patikins, kad tokia būklė gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, viena iš kurių galėtų būti fizinio aktyvumo stoka ar perteklius. Tokius fizinius kūno pojūčius kaip kraujospūdžio svyravimas gali sukelti ir emocinė būklė: dažna nervinė įtampa, nerimas ar stresas, panikos atakos. Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos. Taip pat kraujospūdis dažnai „šokinėja“, jei aukštam kraujospūdžiui gydyti paskirti vaistai yra vartojami netinkamai.
Kraujospūdis yra skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Vienam žmogui įprastas kraujospūdis kitam jau gali būti per aukštas ar per žemas, todėl žmogus pradeda jausti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, esant aukštam kraujo spaudimui pacientai dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, mirgėjimu akyse, apėmusiu nerimu, padidėjusiu prakaitavimu, pulsavimo pojūčiu kakle. Nors tam tikrais atvejais aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais - bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu.
Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams. Pavyzdžiui, kiekvienam žmogui reikėtų maitintis sveiku ir subalansuotu maistu, t. y. mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, svarbu tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų. Kraujospūdžio problemų turintiems pacientams reikėtų atsargiau vartoti dekongestantus (purškalus, vaistus nuo slogos ar sinusito), kai kuriuos peršalimo, priešuždegiminius vaistus, kai kuriuos alergijoms ar depresijai gydyti skirtus medikamentus, kai kurias kontraceptines tabletes.
Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla. Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, matuojanti kraujospūdį, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams reikėtų dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant.
Padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams reikėtų reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją.
Žemas Kraujospūdis ir Aukštas Pulsas: Priežastys ir Veiksmai
Nors žmonės dažniau baiminasi aukšto kraujospūdžio, žemas spaudimas taip pat gali sukelti nemalonių pojūčių, ypač jei kartu pakyla pulsas. Ši būklė dažnai pasireiškia silpnumu, galvos svaigimu, širdies plakimo jutimu, kartais - net alpimu. Tokia būsena gali gąsdinti, nes atrodo, tarsi širdis dirbtų greičiau nei įprasta, siekdama kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą. Kai kuriems žmonėms natūraliai būdingas žemesnis kraujospūdis, tačiau staigus jo kritimas kartu su išaugusiu pulsu neretai rodo, kad organizmui kažko trūksta arba jis patiria stresą. Normalus kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg, o žemu dažniausiai vadinamas bet koks skaičius, mažesnis nei 100/60 mmHg. Tuo tarpu normalus pulsas suaugusiam žmogui yra 60-90 dūžių per minutę. Kai kraujospūdis krenta, organizmas dažnai reaguoja pakeldamas pulsą. Taip širdis bando kompensuoti sumažėjusį spaudimą ir užtikrinti, kad visi organai gautų pakankamai deguonies. Priežasčių gali būti daug, tačiau kai kurios pasitaiko ypač dažnai. Kartais tai - laikinas organizmo sutrikimas, bet kartais - rimtesnis signalas apie sveikatos problemas.
- Skysčių trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių. Kai organizme trūksta vandens, sumažėja kraujo tūris, todėl spaudimas krenta.
- Staigus atsistojimas išryškina ortostatinę hipotenziją.
- Infekcijos, ypač rimtesnės, gali sukelti sisteminį uždegimą, kurio metu pulsas kyla, o spaudimas gali kristi.
Jei jaučiate stiprų galvos svaigimą, alpimo pojūtį, šaltą prakaitą, dusulį ar krūtinės skausmą, tokia būklė laikoma pavojinga ir reikalauja skubaus dėmesio. Nors kiekviena situacija skirtinga, yra keletas veiksmų, kurie beveik visada padeda stabilizuoti būklę. Pirmiausia verta atsisėsti ar atsigulti, kad kraujas lengviau grįžtų į smegenis. Labai svarbu išgerti skysčių. Vanduo su trupučiu druskos arba elektrolitų tirpalas padeda greitai atkurti kraujo tūrį. Jei būklė susijusi su perkaitimu ar fiziniu išsekimu, papildomas vanduo ir poilsis daro didelę įtaką. Jeigu jaučiate stresą ar nerimą, lėti kvėpavimo pratimai padeda sumažinti širdies ritmą.
Žemas spaudimas ir aukštas pulsas tampa pavojingi, kai širdis nebespėja kompensuoti sumažėjusio kraujo spaudimo, o organai negauna pakankamai deguonies. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei tokios būklės kartojasi dažnai, net jei simptomai nėra labai stiprūs.
Dažnai žemas spaudimas ir aukštas pulsas nėra nuolatinė problema, o tik tam tikrais momentais pasireiškianti reakcija į dehidrataciją, nuovargį, stresą ar staigų judesį. Tokios epizodinės situacijos ne visada kelia pavojų, tačiau svarbu stebėti jų dažnį ir ieškoti pasikartojimo priežasčių.
Stresas: Poveikis Organizmui ir Valdymo Būdai
Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
#