Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami moters grožio suvokimo aspektai, lyčių dinamika ir psichologiniai moterų savęs vertinimo ypatumai, remiantis psichoterapeuto Olego Lapino įžvalgomis. Aptariamas grožio kultas visuomenėje, jo įtaka moterų savivertei bei lyčių santykiams, taip pat atskleidžiami skirtingi požiūriai į grožį ir savęs priėmimą.
Grožio Kultas ir Moters Savivertė
Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimas nuolat konkuruoja tarpusavyje, siekdamas stilingumo ir lieknumo. Psichologas Olegas Lapinas teigia, kad konkurencija gimsta iš pavydo, o išvaizda tampa svarbiausiu išorinės atskirties kriterijumi. Anot O. Lapino, „Visada taip buvo. Senovės Egipte Kleopatra pavydėjo kiekvienai gražesnei moteriai.“
Moterys dažnai yra savikritiškos dėl savo išvaizdos, o tai susiję su vidiniu „sadistiniu superego“ - reikliu ir negailestingu balsu, kuris skamba kaip vidinis reikalavimas būti tobulai: gražiai, mylinčiai, rūpestingai ir sėkmingai. O. Lapinas pabrėžia, kad moters sėkmė vyrų visuomenėje tūkstančius metų priklausė nuo jos „prekinės išvaizdos“, todėl „būk patraukli“ tapo savotišku moters vertės normatyvu.
XXI amžiaus realijos, gyvenimo tempas ir egzistuojančios sukurtos taisyklės verčia kiekvieną moterį susimąstyti apie išvaizdos kultą. Socialiniai tinklai ir žiniasklaida propaguoja tobulo gyvenimo ir išvaizdos pranašumą, formuodami sėkmingo, pasitikinčio savimi ir laimingo žmogaus stereotipą.
Moters Tapatybė ir Grožio Standartai
Olegas Lapinas teigia, kad moters tapatybė formuojasi ne tiek iš „Kas aš esu savo prigimtimi“, kiek iš „Ką vertina mane supantys žmonės“. Nustatyti grožio standartai tampa įsakmiu balsu viduje, ypač kai aplinkoje dominuoja standartinės lieknos gražuolės. Jei mergaitė sulaukia paniekinančio žvilgsnio dėl savo pilvo, tai gali tapti ilgų apmąstymų ir nepilnavertiškumo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Psichoterapeutas pabrėžia, kad nestandartinės išvaizdos žmogus gerai jausis su panašiu į save, o ne su gražuole. Jį traukia ne standartinis grožis, o kvapas, panašumas, artumas, seksualumas ir gyvybingumas.
Moterų Konkurencija ir Draugystė
Ne veltui sakoma, kad pasaulyje vyksta lyčių kova. Jei jos nebūtų, nesakytume, kad grožis - tai ginklas. Arba kad moteris ir vyras vienas kito atžvilgiu naudoja tam tikrą taktiką. Nes ginklai ir taktika - tai karinė terminologija. Tai jums ne gėlytės ir ne vaikščiojimai prie fontano. Kova - tai kova. O. Lapinas atkreipia dėmesį į konkurenciją tarp moterų, kuri dažniausiai kyla dėl nepasitikėjimo savimi. Savimi nepasitikinti moteris pasitelkia šaltumą, ledinę šypseną ir kitas subtilesnes agresijos formas.
Jei moteris savimi pasitiki, jos konkurencija silpnėja, ir ji tampa draugiškesnė kitos moters atžvilgiu - draugiškesnė negu vyras kito vyro atžvilgiu. Atsiradusi simpatija šių moterų bendravimą daro itin harmoningą ir gražų. Čia nereikia manipuliuoti konkurente, ir atsiranda galimybė nuoširdžiai kalbėtis.
Grožis Derybose: Moters Taktika
Atsakymas: negali tol, kol siekia patikti, paveikti, padaryti įspūdį. O siekia ji visuomet, tik nesąmoningai, pusiau sąmoningai ir tik retais atvejais visiškai sąmoningai. Kai mes sakome „moteris gundo“, gink Dieve, neturime omenyje „nori to vyro“, „geidžia to vyro“ ar „grubiai koketuoja“, „siekia suvilioti“. Eidama kiek labiau linguos klubais. Taigi moters kūno kalba ir elgsena, o visai ne jos valia ir netgi ne sąmonė įjungia šį moterišką siekimą „patikti“, „atkreipti į save dėmesį“… Ir ženklas, kad tai vyksta, - moters įtampa. Taip, pagaliau atsidūrusi draugių kompanijoje arba būdama viena, ši moteris atsipalaiduoja ir pasako sau: „Kažkaip be vyrų lengviau… Laisviau be jų jaučiuosi.“ Vadinasi, su jais buvo įtampa, nes moteris, sąmoningai to nenorėdama, siekė patikti. Siekė tol, kol nebereikia patikti arba kol neįvyksta jos galvoje lūžis ir ji netampa visiškai abejinga daromam įspūdžiui.
Atsiradus poreikiui derėtis su verslo partneriu, moteris siekia patikti, paveikti ir padaryti įspūdį. Ji naudoja kūno kalbą ir elgseną, kad atkreiptų į save dėmesį. Taip pat reaguojančio vyro sąmonė to dažnai nepastebi. O jei pastebi, vyras gali paradoksaliai įjungti gynybą nuo moters vilionių: „Ar tik nebando ji manęs paveikti savo žavesiu?“ „Tegu nemano, kad aš pakibsiu ant jos balselio ir figūros! Aš tvirtai laikysiuosi savo linijos!“ „Rado, ką atsiųsti deryboms! Jie mano, kad mane galima paveikti atsiuntus gražuolę!“ Vyro sąmonė ginasi. Ir tegu sau ginasi. Vyrui vis tiek norėsis pasakyti „taip“ grožiui ir geismui. Ir jam atrodo, kad jis sako „taip“ verslo pasiūlymui. Tol, kol tiki, kad yra vyras. Nes tuomet, kai jis tuo tiki, jo elgsena, reakcijos ir įsitikinimai, jo kūno kalba patys atsako moteriai „taip“. Ir protingas vyras tiesiog tai pripažįsta. Ir garbingai pasiduoda moteriai. Nes dar negimė žmogus, neturintis pasąmonės. Todėl Džeimsą Bondą ir toliau gundys fatališkos gražuolės. Todėl deryboms ir lėktuvų stiuardesėms ir toliau bus renkamos gražuolės. Tol, kol moterys nepamirš, kad jos moterys, o vyrai nepamirš, kad jie vyrai. Galbūt kai ateis uniseksų - trečiosios lyties - era, gundymas derybose atkris savaime. Bet tikėkimės, kad ši era ateis negreitai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Gundantis elgesys palaiko moteris savigarbą: „aš patinku“ - tai greitas nežodinis signalas, kurį moteris skaito vyro akyse, ir tai kelia jos pasitikėjimą savimi.
Standartai ir Idealo Siekis
Kuo menkesnis savęs vertinimas, tuo labiau siekia mergina panašėti į lėlę. - 90 x 60 x 90… Ar grožis tikrai matuojamas centimetrais? Olegas Lapinas: Mes kalbame apie normatyvą, apie tai, kas nėra meilės receptas, nėra moters „tikrasis aš“ ir nėra jos reali galimybė patikti. Ideali proporcija egzistuoja, tačiau ji seksualiai patraukia nebent hiperseksualų paauglį (kurį patraukia bet kas) arba idealių proporcijų vyrą (kuris pamatys joje sau tinkančią partnerę). Tačiau ši proporcija yra ir ji šiuo metu laikoma normatyvu.
O. Lapinas teigia, kad mes kalbame apie normatyvą, apie tai, kas nėra meilės receptas, nėra moters „tikrasis aš“ ir nėra jos reali galimybė patikti. Ideali proporcija egzistuoja, tačiau ji seksualiai patraukia nebent hiperseksualų paauglį (kurį patraukia bet kas) arba idealių proporcijų vyrą (kuris pamatys joje sau tinkančią partnerę). Tačiau ši proporcija yra ir ji šiuo metu laikoma normatyvu. Bet jis toks buvo ne visuomet. Peržvelkime garsius moterų portretus ir skulptūras. Kiekviena epocha turi savo grožio standartus: akmens amžiuje gražiomis buvo laikomos pakankamai apkūnios, didelių šlaunų ir krūtų moterys, Antikos laikais - „smėlio laikrodžio su plačia talija“ figūros, Viduramžiais - blyškiaveidės ovalo formos veido su apvaliu išsikišusiu pilvuku moterys, o vėliau - labai siaura talija bei ilgu kaklu pasižyminčios gražuolės. XX amžiuje periodiškai gražiomis laikomos tai berniukiškų, kampuotų figūrų merginos, tai labiau apvalios, o pastaruoju metu - raumeningos su plokščiu gerai ištreniruotu pilvu.
Iš tiesų svarbu ne centimetrai, o proporcijos. Turbūt sutiksite, kad nepaisant grožio etalono kitimų įvairiais epochos laikais, visgi proporcingas kūnas visada išlikdavo patraukliausias. Taip vadinama „smėlio laikrodžio“ moters figūra asocijuojasi su moteriškumu, seksualumu ir vaisingumu. Vyro pasąmonėje platesnių klubų ir didesnės krūtinės moteris yra potenciali jo vaikų mama, sugebanti išnešioti, pagimdyti ir žindyti kūdikį.
Grožio Lenktynės: Dėl Savęs ar Dėl Kitų?
Vienas iš šio normatyvo bruožų - jis padeda orientuotis į kitus ir nustatyti savo vertę, reitingą, poziciją visuomenėje. Kiekviena moteris ilgai žiūri į save veidrodyje. Ji kasdien atkuria savo „aš reali“ vaizdą. Priklausomai nuo to, kiek tu priartėji prie normatyvo, tu jautiesi „sava“, „normali“ arba net „ grožio karalienė“, o kiek nutolsti - „vidutinė“, „atstumta“, „apsileidusi“, „pabaisa“. Būti gražia - reiškia turėti daugiausiai panašumų su šia norma. Iš esmės „aš ideali“ - tai statistinis visų veidų ir visų figūrų vidurkis. Kai Internete esanti kompiuterinė programa iš visų įmanomų žmonių nuotraukų sukuria apibendrintą vaizdą, gaunasi tai, ką mes vadiname „idealiu šaltuoju grožiu“. Pradžioje yra veidrodis ir savęs sulyginimas su šiuo etalonu. Emocinės kitų moterų reakcijos, jų pašaipiai pakelti antakiai ar pavydo išraiškos - antras kriterijus to, koks tavo reitingas. Ir tik paskutinėje vietoje - vyrų reakcijos (girtam vyrui bet kuri moteris tiks).
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Todėl greičiausiai moterys, siekiančios atitikti grožio standartą, orientuojasi ne į save, ne į vyrus, o į kitas moteris. Tai - konkurencinis pranašumas. Tiesa, jau seniai išsiaiškinta, kad moterys gražinasi ne dėl vyrų, o norėdamos išlikti gražiausios tarp moterų. Tik nedidelė dalis moterų, pageidaujančių plastinių korekcijų, gražinasi dėl vyrų, dėl nesėkmingų santykių ar naujo partnerio beieškant. Didžioji dalis moterų koreguoja savo išvaizdą dėl kūno pakitimų, atsiradusių po gimdymo, svorio netekimo, traumų ar onkologinių ligų pasekmių, atsiradus kūno pokyčiams dėl amžiaus, kurie sukelia psichologinį diskomfortą.
Plastinės Operacijos ir Psichologinės Problemų Sprendimo Būdai
Menkas vertės jausmas verčia ieškoti išeičių. Viena iš išeičių gali pasirodyti supanašėjimas su etalonu. Žvaigždės dėl to ir yra žvaigždės, kad yra etaloninės, nes patinka visiems (arba bent tokiomis jas padaro įvaizdžio kūrėjai). Plastinės operacijos - tai kraštutinis bandymas priartėti prie šio etalono, suartinti savo viduje „aš realią“ ir „aš idealią“. Žinoma, šis kelias toli nuveda merginą nuo savęs realizacijos, nuo tapimo asmenybe.
Tų vidinių problemų yra ne viena - tai nepasitikėjimas savimi, menka savivertė, patirtos vaikystės traumos ir su tuo susiję išgyvenimai. Taip pat nesėkmingi asmeniniai santykiai, profesinės veikos nestabilumas, šeimoje suformuotas grožio kultas ir jo sureikšminimas. Sukurtas įvaizdis - gražu - tai sėkminga ir laiminga.
Kardinalus išvaizdos keitimas, noras būti panašiam į savo lėlę ar vaikystės herojų paprastai slepia didžiulę laviną psichologinių problemų. Mane liūdina tai, kad kai kurie kolegos neatsispiria pacientų prašymams ir tenkina šiuos tokių pacientų įgeidžius, kurie tik dar labiau pablogina jų būseną. Tikroji plastinės chirurgijos paskirtis - tai ne kardinalūs žmogaus išvaizdos pokyčiai, neatitinkantys žmogaus individualumo, o esamų pakitusių bruožų, atsiradusių dėl įvairių organizmo būsenų, korekcija ir atstatymas.
O. Lapinas teigia, kad ne visuomet lėlės buvo tokios, kokios yra dabar. Anksčiau lėlės buvo maži vaikučiai - tai, su kuo mergaitė galėjo žaisti, tapdama mama. Tačiau visuomenės papročiai pasikeitė. Idealu tapo „child free“ moteris, kuri yra mobili, keliaujanti, sportuojanti, užsidirbanti. Svarbu yra geriau jaustis, o ne ruošti save motinystei. Todėl mergaitei nereikia duoti į rankas lėlių - vaikų. Jai reikia duoti į rankas gražuolės idealą.
Individualumas ir Grožio Įvairovė
Mados dizaineriai savo kolekcijų pristatymams jau senokai ieško išskirtinius veido bruožus turinčių modelių. Podiumais dažnai žygiuoja merginos, turinčios įsimenančią, bet tikrai ne lėlišką išvaizdą - su tarpeliais tarp dantų, atlėpusiomis ausimis, grubiais bruožais. Atmetus dizainerių asmeninius siekius, kokia galėtų būti to siunčiama žinutė?
Manau, viena iš priežasčių slypi kūrėjo prigimtyje. Dizaineriai yra kūrėjai privalo atrasti tai, kas yra nauja, kas yra unikalu. Jei iki tol dailumas buvo masiškai ištiražuotas ir paplitęs, jis tapo banaliu, dabar reikia griebtis kraštutinumo: bjaurumo. Tai padeda dizaineriui atlikti savo misiją - būti kitokiu, griauti banalius standartus. Kultūrinė žinutė bjaurume siunčiama ne tik per madą. Jau daugiau nei pusę amžiaus kultūroje vyrauja postmodernizmas - kuomet vietoj išvaizdaus herojaus kine, teatre, literatūroje, dailėje - mums rodo marginalą: silpnaprotį, žmogų su kūno defektais, pabrėžiant, kad „jis irgi turi teisę egzistuoti“. Menininko idėja čia dažniausiai ta, kad „žiūrovas pagaliau turi atkreipti dėmesį į tai, nuo ko jis įpratęs nusukti akis“.
Manau, kad mados pasaulio atstovai daro didžiulį švietėjišką darbą ir siunčia žinutę jaunoms merginoms, deklaruodami kiekvienos merginos individualų grožį. Jaunam žmogui tai ypač aktualu ir svarbu besiformuojančioje sąmonėje suprasti, kad kiekvienas esame unikalus ir gražus. Individualumas ir yra tikrasis grožis, kurį reikia puoselėti ir branginti.
Savasties Neigimas ir Savęs Priėmimas
Dažniausiai savo išvaizdos nepriima jaunos merginos, ypač paauglės, kurių savastis tik kuriasi. Kuriasi ir jų kūnas, jis iš tiesų tai sustorėja, tai suplonėja, tai pasidengia spuogais, tai raudonomis dėmėmis. Visa tai gąsdina paauglę ir skatina nepasitikėti savo kūnu. Vidus taip pat tik formuojasi, kinta nuotaikos, svyruoja tapatybės jausmas. Jei toks savo išvaizdos nepriėmimas užsitęsia iki brandaus amžiaus, galima manyti, kad moteris „užstrigo“ savo psichologiniame vystymesi. Mes vystomės lėtai. Vientisa savastis - tai viso gyvenimo rezultatas, tačiau po truputį mes visi judame į tai. Tai, kad esi kompleksuotas - nėra žmogaus kaltė ar trūkumas - tiesiog vietoje vientisos „savasties“ pas jį lieka fragmentuota siela: „Aš bjauri, menkavertė, pažeidžiama, vieniša ir atstumta“ ir „Kokia aš privalėčiau būti - nuostabaus grožio deivė“. Vientisa savastis - tai mūsų visų siekiamybė: „Aš esu toks, koks esu, ir tai priimu“.
Nepriimantiems savo išvaizdos žmonėms būdingas „veidrodžio“ sindromas - nuolatinis savęs stebėjimas ir vertinimas, menka savivertė, savo išvaizdos kaltinimas dėl visų gyvenime įvykusių nesėkmių. Tokie asmenys visas savo psichologines problemas sukoncentruoja į savo iš… Keičiasi mūsų veido išraiška, poza, balso tembras ir intonacija. Keičiasi taip nusakomai ir dėsningai, kad dažnai tokį elgesį pavadiname kaukės užsidėjimu arba vaidmens atlikimu.
Kaukės ir Vaidmenys
Pastaruoju metu visuomenėje įsigalėjo nuostata, kad būtina visuomet gerai atrodyti. Ką tai reiškia? Berniukui privalu būti drąsiam, linkusiam į avantiūras, judriam ir sportiškam, o mergaitei - draugiškai, atvirai ir prieinamai kitiems. O štai žmogaus iki trisdešimties vaidmuo, kurį jis atlieka kitų akivaizdoje, vis dažniau išreiškiamas žodžiais: „Man sekasi puikiai (normaliai).“ Privalu parodyti save pramogaujantį, nerūpestingą ir spontanišką.
Užsidėdami kaukę arba atlikdami vaidmenį, turime atsisakyti tam tikrų jausmų, veido išraiškų, pozų ir balso tembro. Taigi esame jų supančiojami. Todėl vaidmeniui netinkamas būsenas mes dešimtmečiais priversti slėpti pasąmonėje.
Kaip Nusiimti Kaukę?
Garsi JAV psichoterapeutė Virginia Satir siūlo kaukių nusimetimo strategiją, o keistis galima pradėti nuo bet kurio iš pateiktų keturių punktų:
- Kūno poza. Gal bailiukas gali išmokti kalbėti laikydamas galvą tiesiai, mandagiai ir ramiai žiūrėdamas į akis?
- Rizika. Gal kompanijos siela gali imti ir atsisakyti dar vieno linksmo vakarėlio, nes jam tiesiog bloga nuotaika, ir surizikuoti nuvilti bičiulius?
- Bendravimo taisyklės. Gal nuolat besuskundžiantis vargšelis gali vienai dienai imti ir susilaikyti nuo dejonių?
- Pasitikėjimas savimi. Gal galima prisiminti visus stipriausius savo bruožus, savo sėkmes ir pergales, užuot bandžius nenuklysti nuo įprasto pesimisto vaidmens?