Nervinis bėrimas, dažnai pasireiškiantis dėl nerimo ir streso, yra odos būklė, kuriai būdingas intensyvus niežėjimas, paraudimas ir deginimo pojūtis. Svarbu suprasti jo priežastis, kad būtų užtikrintas veiksmingas gydymas ir ilgalaikis valdymas. Galimi įvairūs metodai, siekiantys sumažinti stresą, įskaitant nereceptines priemones ir gyvenimo būdo pakeitimus. Emocinės savijautos ir odos sveikatos ryšys yra reikšmingas, todėl svarbu taikyti prevencines priemones ir veiksmingas intervencines priemones tiems, kurie kenčia nuo streso.
Nervinio bėrimo simptomai
Nervinis bėrimas gali pasireikšti niežtinčiais, iškilusiais ir pakitusios spalvos odos iškilimais, panašiais į dilgėlinę, kuriuos dažnai sukelia nerimas ir stresas. Fiziniai nervinių bėrimų simptomai gali būti stiprus niežėjimas, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis ir pastebimas pažeistų vietų paraudimas. Bėrimo išvaizdą paprastai gali sudaryti iškilę raudoni ar rausvi iškilimai ant šviesesnio atspalvio odos, o tamsesnio atspalvio odai gali būti būdingi įvairūs atspalviai. Dilgėlinė gali būti įvairaus dydžio ir formos, kartais ji gali susijungti į didesnes dilgėles. Nervinį bėrimą svarbu atskirti nuo kitų ligų. Be to, jei dilgėlinė yra skausminga arba ją lydi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ar limfmazgių padidėjimas, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Emocinis stresas ir odos sveikata
Emocinis stresas gali labai paveikti odos sveikatą ir dažnai pasireikšti įvairiomis dermatologinėmis problemomis. Dėl hormonų, ypač kortizolio, išsiskyrimo gali prasidėti odos uždegimas ir padidėti jos jautrumas. Stresas gali ne tik sukelti uždegimą, bet ir pakeisti odos būklę, nes padidėja riebalų gamyba, o tai gali prisidėti prie aknės ir kitų su oda susijusių problemų atsiradimo. Organizmo reakcija į stresą gali sukelti chemines reakcijas, kurios sukelia uždegimą ir sutrikdo natūralius odos gijimo procesus. Be to, emocinis stresas gali paskatinti elgesį, kuris neigiamai veikia odos sveikatą, pavyzdžiui, nesilaikyti subalansuotos mitybos ar blogos higienos praktikos. Norint veiksmingai valdyti stresą, labai svarbu suvokti emocinės savijautos ir odos sveikatos ryšį. Nuosekli odos priežiūros rutina ir sveikas gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį skatinant odos atsparumą žalingam streso poveikiui.
Streso mažinimo metodai
Veiksmingas nervinių bėrimų valdymas taip pat gali būti susijęs su streso mažinimo metodų, pavyzdžiui, meditacijos ir kvėpavimo pratimų, taikymu. Tokie metodai kaip internetinė terapija, meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga gali labai sumažinti nerimą. Atsipalaidavimo technikos gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant stresą. Meditacija gali paskatinti sutelkti dėmesį į tam tikrą žodį ar kvėpavimą ir taip veiksmingai sumažinti nerimo lygį. Gilaus kvėpavimo pratimai gali nuraminti nervų sistemą, o joga gali sujungti judesius ir kvėpavimą, kad paskatintų atsipalaidavimą. Kitas veiksmingas būdas gali būti fizinės veiklos įtraukimas į kasdienę rutiną. Reguliari mankšta, įskaitant bėgiojimą, vaikščiojimą ir važinėjimą dviračiu, gali ne tik pagerinti dėmesio sutelkimą, bet ir išskirti endorfinų, kurie gerina nuotaiką. Prie streso valdymo gali prisidėti ir gyvenimo būdo koregavimas. Subalansuota mityba gali sustiprinti atsparumą stresui, o kofeino ir cukraus vartojimo sumažinimas gali padėti išvengti nuotaikos svyravimų. Norint palaikyti odos sveikatą ir užkirsti kelią streso sukeltiems bėrimams, labai svarbu laikytis nuoseklios odos priežiūros rutinos. Labai svarbu reguliariai drėkinti odą, nes tai gali padėti išvengti išsausėjimo, kuris gali padidinti odos jautrumą ir bėrimų tikimybę. Pasikonsultavę su gydytoju galite pateikti individualias rekomendacijas, atitinkančias individualius odos poreikius.
Nereceptinės priemonės
Nervinio bėrimo kamuojamiems žmonėms gali padėti be recepto parduodami vaistai. Tiems, kuriems reikia palengvėjimo be raminamųjų pojūčių, idealiai tinka alternatyvos be raminamųjų pojūčių, pavyzdžiui, loratadinas (Claritin) ir feksofenadinas (Allegra). Hidrokortizono kremai gali būti vertingi lokalizuotiems bėrimams ir dilgėlinei gydyti. Jie gali veikti mažindami uždegimą ir ramindami sudirgusią odą. Kad hidrokortizono kremai būtų veiksmingesni, papildomą palengvėjimą gali suteikti šaltas kompresas. Nuo nervinių bėrimų kenčiantiems žmonėms gali padėti įvairios veiksmingos naminės priemonės. Įtraukus šias priemones į kasdienę rutiną, gali labai palengvėti su nerviniais bėrimais susijęs diskomfortas. Prieš išbandant naujas gydymo priemones, ypač naudojant augalinius papildus ar vietinio poveikio priemones, svarbu pasitarti su gydytoju, kad jis patvirtintų, jog jos tinka individualiems odos tipams ir būklėms.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Alerginės reakcijos ir nerviniai bėrimai
Norint nustatyti galimą jų ryšį su nerviniais bėrimais, būtina suprasti įvairias alerginių reakcijų rūšis. Anafilaksija yra sunkiausia ir gali kelti pavojų gyvybei, jai būdingi tokie simptomai kaip pasunkėjęs kvėpavimas ir padažnėjęs širdies plakimas. Dilgėlinė, arba dilgėlinė, gali pasireikšti niežtinčiomis, iškilusiomis žaizdelėmis, o alerginis rinitas gali paveikti nosies ertmes, sukeldamas čiaudulį ir slogą. Pagrindinis mechanizmas gali būti tas, kad imuninė sistema klaidingai atpažįsta nekenksmingas medžiagas kaip grėsmę, todėl gaminasi IgE antikūnai. Odos simptomai, įskaitant niežulį ir paraudimą, yra ypač svarbūs nagrinėjant nervinius bėrimus. Alergiją sukeliančių veiksnių atpažinimas yra labai svarbus norint valdyti būkles, galinčias sukelti nervinius bėrimus. Įprasti alergiją sukeliantys veiksniai gali būti įvairių augalų žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkių erkutės, pelėsiai ir vabzdžių įkandimai. Norint tiksliai nustatyti šiuos dirgiklius, gali būti taikomi keli metodai, pavyzdžiui, odos dūrio testai, intraderminiai testai ir IgE kraujo tyrimai. Nustačius trikdžius, svarbiausia jų vengti, naudoti vaistus nuo alergijos ir aplinkos kontrolės priemones.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda reaguoja į medžiagas, su kuriomis susiduria, ir sukelia dirginimą arba alerginę reakciją. Dirginantis kontaktinis dermatitas atsiranda, kai odą veikia dirginančios medžiagos, pavyzdžiui, muilas, plovikliai, tirpikliai arba nuolatinis kontaktas su vandeniu, ypač jei jis yra kietas arba stipriai chloruotas. Alerginis kontaktinis dermatitas atsiranda veikiant alergenams, kurie gali būti kosmetikos ingredientai, pavyzdžiui, konservantai ir kvapiosios medžiagos, metalai, pavyzdžiui, nikelis, tam tikri vietinio poveikio vaistai ir medžiagos, pavyzdžiui, guma ir tekstilės gaminiai, kuriuose yra dažiklių. Be to, geriamasis vanduo ir bet kokių antrinių infekcijų šalinimas yra esminiai veiksmingo gydymo komponentai.
Prevencinės strategijos
Nerviniai bėrimai gali atsirasti kaip fizinė padidėjusio streso ir nerimo išraiška, todėl ypač svarbios yra prevencijos strategijos. Aktyviai rūpinantis tiek emocine, tiek fizine sveikata, galima gerokai sumažinti šių varginančių odos reakcijų tikimybę. Siekiant veiksmingos prevencijos, būtina keisti gyvenimo būdą. Be to, dėmesingo įsisąmoninimo technikos gali padidinti emocinį atsparumą, todėl žmonės gali geriau susidoroti su nerimu. Be to, norint išvengti galimų odos reakcijų, būtina vengti žinomų alergenų.
Stresas ir jo rūšys
Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Stresoriai gali būti:
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat stresas gali būti:
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
- Ūmus stresas. Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
- Lėtinis stresas. Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Ką daryti jaučiant stresą
Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
- Sportuokite - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
Psichosomatika ir odos ligos
Kodėl verta odos ligas gydyti kaip psichosomatiką? Nes odos ląstelės bei nervų sistemos ląstelės - abejos išsivystė iš ektodermos sluoksnio, kai dar buvome embrioninėje stadijoje. Tai rodo, kad nervų sistema ir oda yra vienas kito atspindžiai. Todėl disreguliuota nervų sistema, psichoemocinė įtampa, gyvenimiškos traumos bei emocinės žaizdos - visa tai gali atsispindėti Tavo odoje. Tavo oda (ar kt. kūno dalis), gelbėdama tave, pasiima stresą sau.
Tai nutinka dažniausiai vaikystėje ar anksčiau pakliuvus į „padėtį be išeities”, kuomet VISA organizmo nervų sistema įjungia nesaugumo aliarmus, nes vaikas neišgali apdoroti, įvertinti, atlaikyti, suvokti bei tinkamai reaguoti į situaciją. Kad nereikėtų jaunom smegenim „mirti”, sprendžiant psichoemocinės perkrovos rebusą, tam smegenys renkasi ligą/simptomą kaip VIENINTELĮ tuometinį IŠEITIES bei SAUGUMO atgavimo būdą.
Ar atsimeni bent vieną situaciją iš mažų dienų, kai nežinojai, kur dėtis? Jei taip, galbūt ten slypi Tavo simptomų atsakymai… Tačiau dauguma negali patys atkurti tų momentų, tuo labiau, sudėtinga vieniem objektyviai, adekvačiai įvertinti bei perprasti situaciją, kad rastų naują sveiką išeitį.
Šioje vietoje aš pasitarnauju klientams tarpininke ar lyg vertėja, iškoduojančia kūniškas, pasąmonines žinutes, senas situacijas bei palaikydama s-veikimo kelyje. Pradžioje emocijos formuoja kūną, o tik vėliau kūno forma įtakoja emocijas, būsenas, savijautą. Emocija tėra nervų sistemos Neuro-Humoralinis atsakas. Tam tikra emocija = tam tikras ląstelių išsidėstytamas, struktūra, aktyvumas, forma, dydis, pralaidumas. Todėl neužtenka dirbti vien tik fiziškai, vien tik dvasiškai, vien tik psichologiškai… Būtina eiti į pokytį somatiškai, stiprinti emocinį intelektą, susikurti vidinį emocinį savęs palaikymą, kad būtum sau atrama ir gebėtum sureguliuoti nervų sistemą užėjus sunkesniems momentams. Būtina grįžti į pasąmonę, kad suvoktum, koks įvykis, kokios emocijos suformavo Tavo kūną, odą, ligą! Būtina kuo tiksliau įvardinti probleminės odos susikūrimo priežastį ir nutraukti emocines sąsajas, kad atsipalaiduotų psichika ir rezultate atlaisvėtų kūnas bei oda. Kad paliktum tą „komfortišką”, bet žalingą pelkę ir vietoj to atsirastų EMOCINĖ ir GYVYBINĖ GYDANTI TĖKMĖ.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Oda ir perfekcionizmas
Perfekcionizmas yra atidėliojimo sinonimas, kurstomas pykčiu ant savęs.Perfekcionizmas leidžia suktis aplink 1 tašką iki užsiknisimo. Leidžia persidirbti ir išsekti. Leidžia varyt pilnu pajėgumu. Perfekcionizmas taip pat leidžia niekada nepradėti, nes nebus taip tobulai tobuliausiu laiku, kaip norisi. Kas po viso to seka? Kaltė. Savigrauža. Savikritiškumas. Nusivylimas… Kas po tuo slypi? Baimė suklysti ir gauti kritikos. Nes kažkada išmokai ir įtikėjai, jog klaida bei kritika = atstūmimas, nemeilė, nusivylimas, pabaiga, blogis, nuosprendis, nuvertinimas, nereikalingumas, silpnumas, kvailumas,… Nes save prilygini klaidai ir svetimoms išvadoms. Jei suklysiu, tuomet … (užbaik pagal save intuityviai) Jei padarysiu tobulai, vadinasi, nesuklysiu, ar ne? Bet tobulumui įvertinti reikia arba lygintis pačiai su aplinka, arba prašyti įvertinimo iš tos pačios aplinkos. Jei nieko nedarysiu, niekada nesuklysiu ir palaikysiu tobulybės iliuziją. Perfekcionizmas kuria lūkesčius + iliuzijas, kurių neišpildžius prasideda kaltinimai. Visas tas pyktis ant savęs, po kuriuo iš tikrųjų slypi kaltė, klaidų baimė bei savęs nuvertinimas, pradeda lįsti į odos paviršių simptomais. Probleminė oda rodo šešėlinę realybę apie kaltę, klaidas, nevertumą, kol Tu bandai visam pasauliui (greičiausiai tėvam ar pan.) įrodyti savo tobulumą. Oda sveiksta tada, kai priimi save klystantį, kai sugebi nuoŠirdžiai pamilti save klystantį tiek pat labai, kiek mylėtum save „tobulą”, jei tai būtų įmanoma.
Spuogų spaudimas
Spuogų spaudimas = savęs spaudimas. Kuomet spaudi save: jaustis ramiausiaiai dirbti produktyviausiaiatrodyti gražiausiaikalbėti aiškiausiaiklysti mažiausiaipasiekti daugiausiaiveikti greičiausiai Ir vis negana, ar ne? Išlieka vidinis nepasitenkinimo ir nepakankamumo jausmas, nors „TIEK DAUG VISKO DARAU, bet VIS TIEK ESU TEN PAT!” „Spuogų spaudinėtojų” asmenybėje vyrauja tobulumo siekimas - tai bandymas įrodyti savo vertę, už ko slepiasi priklausymo poreikis ir noras būti pamatytu. Galimai kažkada seniai seniai susikūrei išvadas apie save: privalu įrodyti svarbumą darbais; vertė = pasiekimai; pradžioje darbai, o po to malonumai; kuo daugiau nuveiksiu, tuo labiau mylės, gerbs, pripažins; reikia nuolat kažką daryti, negalima sustoti; kažkur ten kažkada bus geriau, laukia geriau, todėl dabar reikia daug dirbti, kad ryt būtų geriau; pasimėgausiu po to, kai bus geriau nei dabar… Prie viso to prisideda svetimų atsakomybių gausa, kad savųjų išvengtum, nes savosios atrodo nereikšmingos, o gal per sunkios dabartiniame momente. Kyla noras visa tai išpildyti iš karto, vienu metu aprėpiant tiek daug, nors kūne ir psichikoje tam nėra resurso. Ką daryti? Pirmiausia: palikti save ramybėje. Stabtelėjus, įvertinti dabarties vertingumą. Prisiminti, kad esi pakankama(s) jau dabar ir gali pasirinkti būti laisva/-u nuo įrodinėjimo. Produktyvumas nieko nereiškia apie Tave ir jis gali kisti.
Oda ir saugumas
Oda tai saugumas? Oda, dengdama visą kūną, tampa pirmuoju apsauginiu sluoksniu, saugančiu tiek fiziškai, tiek psichoemociškai. Oda kuria barjerą tarp vidaus ir išorės - tarp Tavęs ir kito asmens. Barjeras pažeidžiamas, kuomet santykyje juntamas per didelis gąsdinantis artumas arba kai santykiai atrodo pavojingai. Nesaugumas - viena iš psichosomatinių priežasčių, aktyvuojančių odos ligas. Odos ligos taip pat gali formuotis dėl baimės atsiskirti nuo saugumą teikiančio objekto, pvz.: partnerio, tėvų, namo, darbovietės, klientų, kolegų, draugų. Juntant stiprų nesaugumą, nuo kurio kūnas stingsta ir silpsta, kyla nerimas ir abejojimas kiekvienu žingsniu ar žmogumi, gali pasireikšti šie odos simptomai: per didelis sebumo (riebalų) išskyrimas šerpetojimas, pleiskanojimas žvynelinė, egzema stora, kieta, suragėjusi oda sąaugos, bloginančios odos elastingumą. Jei susiduri su kažkuriuo iš išvardytų simptomų, užduoki sau šiuos klausimus: Nuo ko saugausi? Kuri dalis junta pavojų? Ką savyje saugau? Kaip apginu save? Ko savyje negebu, bet norėčiau apginti? Jei susiduri su odos: Hiperjautrumu (pvz.: drugelio oda); Hipojautrumu (nejuntama temperatūra ar kiti išoriniai dirgikliai); Pojūčiais, kurių normoje neturėtų būti (pvz.: odos kutenimas, niežulys, deginimas, tirpimas). Kviečiu užduoti sau 5 klausimus: Ką DABAR AŠ jaučiu? Ko vengiu jausti? Kokie jausmai kyla šalia TO žmogaus? Kam, kiek ir kur leidžiu prisiliesti? Kokio kontakto trokštu ir kokio vengiu? Pirmoji fiziologinė odos funkcija yra apsauginė, o antroji - jutiminė. Oda išduoda, ką žmogus jaučia dabar (pvz.: juntant pavojų prakaituojama; susijaudinus pereina šiurpuliukai; išsigandus išbalame; susigėdus paraudonuojame). Psichosomatiškai odos (ne)jautrumas arba jautrumas prisilietimams kinta dėl išmoktų reakcijų į kontaktą su aplinkiniais. Vienu atveju dėl patirto NENORIMO kontakto, kurio NEGALĖTA IŠVENGTI: nemalonus girtas dėdė bučiavo mergytei ranką (nes mama taip liepė), po ko jai suaugus pasireiškia rankų niežulys, intensyvėjantis pamačius ar bent kalbant apie girtus vyrus. SPRENDIMAS → tokia odos būklė mokina sakyti „NE”, kad ir kiek nepatogumo tai sukeltų artimiesiems Kitu atveju dėl juntamo kontakto TRŪKUMO: berniukas troško mamos apkabinimų, bet ji vis užimta - oda pagelbėjo tapdama hipojautria, tada mama vis čiupinėdama tikrina vaiko odos jautrumą iš susirūpinimo, o vaikas gauna dėmesio ir artumo. Suaugus tokiam vyrui lengva manipuliuoti, bet sunku išsiskirti su partnerėmis ar palikti mamos namus. SPRENDIMAS → oda mokina įžodinti poreikius tiesmukai, o ne per aplinkui.
Rožinės, raudonio, alergijos šalčiui ir saulei priežastys
Odos termoreguliacinę funkciją sieju su emociniu termometru, svyruojančiu nuo gedulo iki aistros, nuo pavydo iki dėkingumo, nuo neapykantos iki meilės. Ar leidi sau jausti bei išreikšti ugningą aistrą, pyktį, susierzinimą, džiaugsmą? Ar leidi sau atsivėsinti liūdesiu, nusivylimu, pasimetimu? Kaip sekasi rasti optimalią emocinę temperatūrą balansui grąžinti? Šioje temoje verta pagalvoti apie artumą, atvirumą, nuoširdumą, jaukumą santykiuose ir permąstyti, su kokiais žmonėmis užsipildai šiltais jausmais? O kurie žmonės palieka „šaltą” pojūtį? VERTA SAVĘS KLAUSTI: kaip gaunu ir duodu šilumą/šaltį santykiuose? Nuo ko jautiesi nudegęs? Gal yra asmuo, iš kurio labai norisi šilumos, bet to negauni - tada oda kompensuoja, pvz., sukeldama kaistantį raudonį arba atšaldama, sukeldama saulės ar šalčio alergiją? Pastebėki, kam norisi duoti šilumos, bet „juk negalima, nes…”, arba su kuo elgiesi atšiauriai, nes žmogus Tavy sukelia nemalonių emocijų - o jų norisi vengti… 👉 Juk oda padarys viską, kad išvengtum buvimo vienoje erdvėje su tuo asmeniu (pvz.: sukels veido rožinę arba dekolte srity pabers raudonų kaistančių plėmų, kad tik atbaidytum „priešą”).
Psoriazė
Psoriazė mokina 2 dalykų:
- Pakeisti gyvenimą ir save iš esmės, lyg norėtųsi pakeisti odą, išsinerti + tapti kitokiu žmogumi, atsisveikinti su sena savęs versija
- Susitaikyti su savimi, priimti save pilną: su visomis silpnybėmis, ydomis, trūkumais…
Odos funkcijos ir psichosomatinės reikšmės
Supažindinsiu su odos sekrecine, valymo, atsinaujinimo funkcijomis ir jų psichosomatinėmis reikšmėmis. Riebi oda à slepia trūkumo temą, kai oda kompensuoja persistengdama → baisu pritrūkti ar neturėti ko? (priklausomai nuo kūno vietos, pvz., veido riebaluotumas - baimė netekti individualumo arba skalpas - minčių, idėjų, svajonių…) Klausimai savianalizei: ką kaupiu ir kam man to reikia? kokį emocinį pasitenkinimą man tai suteikia? Atradus emocinį poreikį galėsi jį patenkinti be ligos. Lupimasis, pleiskanojimas à fiziologiškai padeda odai atsinaujinti. Žmogui būdingas prieraišumas ir baimė išsiskirti su tėvais ar partneriais, būti paliktam, atstumtam. Psichosomatiškai - mokina paleisti, atsiskirti, atsitapatinti ir taip išeiti į naują etapą su “nauja oda” (psoriazės atvejis). Drąsiai ir su padėka atsiskirti, kad žengtum savu keliu. Prakaitavimas, blogas kvapas à detoksikuoja, valo ir šalina tai, kas nereikalinga, dėl to sveikatinga yra bent 1 k dienoje gerai paprakaituoti. Problema įtariama, kai žmogus prakaituoja poilsio būsenoje (psichika nepajėgia šalinti toksiškų minčių apie save, todėl apkrauna kūną), kai prakaitas turi šlykštų kvapą (norisi atbaidyti priešus) ar yra bekvapis (norisi tapti nepastebimu). Klausimai savianalizei: kas man šiuo metu nebereikalinga, kas jau savo atitarnavo ir turi išeiti? Ką toksiško mintiju apie save ir kitus? Kas mane gąsdina? Nuo kokių jausmų slepiuosi? kokiais būdais išsilaisvinu nuo nereikalingo? ką stengiuosi sulaikyti nuo baigties ar išėjimo, nors tam jau laikas? Bendrai tariant, odos sekrecinė funkcija mokina jausmų ir patirčių (per)davimo; ką ir kam atiduodu iš savęs? Ypatingai ši tema tinkama turint pažeistą rankų odą.
Kvėpavimas odoje ir mąstymas
Kaip kvėpavimo odoje funkcija siejasi su tavo mąstymu? Iškvėpk. Įkvėpk. Kuris sekasi sunkiau? iškvėpimas = jausminė išraiška įkvėpimas = jautimas Oda yra lyg išorėn išversti plaučiai, todėl kalbant apie odos funkciją kvėpuoti, netiesiogiai kalbėsime apie fiziologinį kvėpavimą. Pradėsiu nuo įkvėpimo temos, siejamos su vidine motyvacija (kas įkvepia gyventi, sugeri patirtis, dalintis, jausti,…) bei emocijų išjautimu. Žmogus gali būti itin jautrus, bet tai slopinti dėl pasąmoninės nuostatos „negaliu daug jausti, nes skaudės” - užsivėrus nuo nemalonių emocijų lygiagrečiai užsiveriama nuo maloniųjų. Tada gyvenimas atrodo niūrus ir dingsta motyvacija veikti. Oda dūsta ir bando iš paskutiniųjų įsikvėpti per padidėjusias poras, kapiliarizaciją, per niežulį aktyvuotis veiksmui. Toks žmogus laukia įkvėpimo, paskatinimo, palaikymo iš aplinkos - iš tikrųjų nusiimama atsakomybė už savo gyvenimą, kuri dusina odą iš vidaus su celiulitu ar poodiniais dariniais (lipomos). Priešingu atveju bandoma įkvėpti kitus, prisiimant jų atsakomybę už ryžtą veikti, nes…? Pasąmoningai norisi pasijausti naudingu, reikalingu, matomu, svarbiu. Norisi išvengti savo problemų sprendimo. Sekančiu klausimu „kuo kvėpuoju” permąstyk tai, kas yra Tavo aplinkoje: kokie žmonės, su kuo kontaktuoji ir mainaisi informacija? Iškvėpimas klausia: „ką išleidžiu į pasaulį?” ir atveda prie savirealizacijos temos. Iš to kyla mintis: „ką apie save rodau pasauliui?”. Kaip sutampa vidinė ir išorinė tiesos - kaip sutampa tai, kas rodoma, su tuo, kuo tikima? Vyrauja išskirtinumo ir autentiškumo temos, kurių neišpildžius odą puošia, pvz., baltmė ar perioralinis dermatitas. Už to pasąmoningai veikia noras įrodyti savo svarbą sumaišytas su baime būti iš esmės pamatytu (garsiai ir pilnai kvėpuoti), o tai skatina slėptis. Bet juk oda „serga už tiesą”, iškeldama į paviršių tai, ką pasąmoningai slopini, vengi, neigi, ką bijai pripažinti ir iškvėpti.