Psichikos sveikatos diena, minima kiekvienais metais spalio 10 d., yra pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama didinti informuotumą apie psichikos sveikatos problemas ir skatinti psichikos gerovę. 2024 m. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema yra „Psichikos sveikata visiems: psichikos sveikatos paslaugų stiprinimas“. Lietuvoje psichikos sveikatos problemos išlieka aktualios, o šventinis laikotarpis gali tapti papildomu streso šaltiniu.
Psichikos sveikatos statistika Lietuvoje
2022 m. duomenys rodo, jog Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra dar didesnis. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų. Vis dar jaučiamos pandemijos pasekmės psichikos sveikatai - duomenys atspindi, jog Lietuvoje apie dukart padidėjęs bendras visuomenės streso lygis, išaugęs nerimo, pykčio, liūdesio jausmų paplitimas. Lietuva įvardijama kaip viena didžiausioje rizikoje esančių šalių pagal jaunimo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) skaičių, kuris kasmet sudaro daugiau nei 20 proc. nuo visų 15-29 metų amžiaus asmenų mirčių. Jaunų žmonių psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų, jie patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių: patiria patyčias arba patys tyčiojosi iš kitų mokymosi institucijose ir internete, jaučia įtampą ir irzlumą, spaudimą dėl krūvio mokykloje ir t.t., o visi šie psichikos sveikatai poveikį darantys dirgikliai identifikuojami ir jaunesnėse amžiaus grupėse, tad analizuojant jaunimo psichikos sveikatos gerinimo priemones ir (ar) prevencines veiklas jos turi būti nukreiptos ir į jaunesnius asmenis. 2024 m. Psichikos sveikatos diena, kurios tema „Psichinė sveikata visiems: psichikos sveikatos paslaugų stiprinimas“, tai itin svarbus metas apmąstyti visiems prieinamos ir veiksmingos psichikos sveikatos priežiūros svarbą. Ši diena primena apie kolektyvinę atsakomybę stiprinti emocinę sveikatą, mažinti stigmą ir užtikrinti, kad pažeidžiamos visuomenės grupės ir nepakankamai aprūpinti gyventojai gautų jiems reikalingą paramą. Skatindami atvirus pokalbius ir kviesdami asmenis teikti pirmenybę savo psichikos gerovei, galime dirbti kartu kurdami įtraukesnę ir palankesnę visuomenę.
Streso lygio dinamika
Ženkliai išaugusias neigiamas emocijas jaučia perpus mažiau žmonių - tokių yra 16 proc., kai užpernai šis rodiklis siekė net 33 proc., atskleidė platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu kasmet „Spinter tyrimai“ atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa. Net 47 proc. gyventojų nejaučia įtampos, nerimo, streso - tiek emociškai gerai besijaučiančių žmonių nebuvo per visą tyrimo laikotarpį.
„Akivaizdu, kad žmonės susigyveno su Rusijos karu su Ukraina, per dvejus metus stresą, nerimą, įtampą kėlę žiaurūs kovos vaizdai tapo įprasta kasdienybe. Tarptautinės psichikos sveikatos dienos proga galime konstatuoti, kad situacija šalyje gerėja“, - komentavo platformos „Visipsichologai.lt“ žmogiškųjų santykių vadovė Arminta Vagrytė. Pasak jos, šiemet prie neįprastai geros gyventojų nuotaikos galėjo prisidėti ir išskirtinai šilta vasara bei saulėtas rugsėjis.
„Tyrimas atskleidė, kad ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodo moterys, jauniausi, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Nejaučiantys padidėjusios įtampos, nerimo ar streso dažniau teigia vyrai, vyriausi respondentai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai“, - sakė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti stresą per šventes
Karą kaip didžiausią įtaką įtampai, nerimui, stresui darantį veiksnį šių metų rudenį nurodė 30 proc. respondentų - beveik perpus mažiau, nei pavasarį (53 proc.) ir praėjusių metų rudenį (39 proc.). Karą bei karo grėsmę kalbėdami apie blogas emocijas dažniau įvardija vyrai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
Tarp penkių didžiausių veiksnių psichinei sveikatai nurodomas ir šeimyninis gyvenimas (12 proc.), taip pat minimi finansiniai rūpesčiai (8 proc.) bei asmeninis gyvenimas, artimųjų sveikata. Infliacija jau nebekelia įtampos - šią priežastį šį rudenį jau nurodė tik 2 proc., kai pernai tuo pačiu metu net 14 proc. žmonių dėl kainų pasiutpolkės jautė blogas emocijas.
Psichinė sveikata gerėja, taip pat vis daugėja gyventojų, jog tikslinga kreiptis į psichologą pagalbos, kai susiduriama su iššūkiais. 38 proc. respondentų linkę apie savo emocinius iššūkius pasikalbėti su specialistu, palyginti šių metų pavasarį taip manančių buvo 34 proc. Tai, jog tikslinga kreiptis konsultacijos, dažniau mano moterys ir jaunesni respondentai.
„Lietuvoje, kaip daugelyje posovietinių šalių, egzistuoja psichologo stigma, baimė kreiptis į specialistą, gėda prisipažinti, jog sprendi savo emocines problemas. Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė jų mano, kad jų tėvai ir seneliai streso ir nerimo gyvenime patirdavo mažiau. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų - 33 proc. - nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ - 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc. „Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau. Pavyzdžiui, tarp gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu vidutinį, stiprų ir labai stiprų stresą ir nerimą teigė patiriantys 24,6 proc. apklaustųjų, o turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių respondentų dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 63,5 proc. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys - dideli krūviai darbe (42 proc.), įvairūs asmeniniai įvykiai ir situacijos (38 proc.), darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas (29 proc.), nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka (21 proc.). „Daugiau nei pusė dėl streso ir nerimo jaučia susierzinimą, du penktadaliai patiria miego sutrikimus ir nemigą, daugiau nei ketvirtadalis - koncentracijos stygių ir galvos skausmą. Be to, daugiau nei penktadaliui stresas ir nerimas pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu ir skausmu širdies srityje, o dešimtadalis dėl to patiria panikos atakas, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus“, - apklausos rezultatus apžvelgė J. Dar viena įdomi tendencija, kurią parodė tyrimas - 52 proc. Šiuo tikslu technologijų srities įmonių darbuotojus vienijanti „Tech Kinship“ bendruomenė kartu su „Adform“ surengė diskusiją pavadinimu „Gyventi nerime - nauja realybė?“. Renginyje dalyvavę pranešėjai atvirai dalinosi asmeniniais išgyvenimais apie savo susidūrimą su stresu ir nerimu, o specialistai pateikė naudingų patarimų apie įvairias nerimo įveikimo strategijas.
„Nerimas kviečia sustoti ir suprasti, kur kūne vyksta disbalansas. Labai svarbu tai daryti iš teisingos pozicijos - neiti per savęs spaudimą ar baudimą, nepradėti keisti savo gyvensenos ir įpročių staiga. Nors stresą ir nerimą patiria dažnas žmogus ir visiškai to išvengti yra sudėtinga, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis įspėjo, kad nerimas gali virsti ir rimto gydymo reikalaujančia liga - nerimo sutrikimu. „Jeigu jums kilo mintis, kad reikia nueiti pas specialistą - nueikite. Nėra ko laukti, kol viską surakins. Čia kaip su nugaros skausmu: „ai, neisiu“, o po to jau negali atsilenkti, jau ne eiti, o vežti reikia. Ateisite ir išsiaiškinsite, kad viskas su jumis yra gerai ir eisite namo, bent jau bus ramu“, - pataria D. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, praėjusiais metais nerimo sutrikimas buvo diagnozuotas 25 mln. žmonių. PSO duomenimis, iš jų 21 mln. žmonių patyrė nerimo sutrikimą, kuris ilgainiui išaugo į depresiją, o 11 mln. „Šių laikų problema yra skatinimas būti besąlygiškai pozityviems (angl. only good vibes). Visiems visą laiką reikia gerai jaustis: negaliu liūdėti, negaliu pykti, negaliu prastai jaustis, nėra blogos nuotaikos, visi turi būti labai gerai nusiteikę, visur šypsotis. Maždaug - negadink mums čia bendros atmosferos su tomis liūdnomis savo nuotaikomis“, - kalbėdamas apie nerimo priežastis įžvalgomis dalijosi gydytojas psichoterapeutas D. J. „Aš turiu draugą, vardu Nerimas. Mes su juo pažįstami jau daug metų. Kartais jis pasipusto padus ir dingsta keliems mėnesiams be perspėjimo, o aš slapta pagalvoju, kad visai apsidžiaugčiau, jei daugiau niekada jo ir nebepamatyčiau. Ne, nepasiilgau. Bet ką padarysi - mokausi su juo gyventi. „Po to mes su Nerimu turėjome labai rimtą pokalbį ir jis suprato, kad gal kiek perlenkė lazdą. Sutarėme gyventi taikiau. Susidūrus su nerimu labai svarbu žinoti, kaip galima sau padėti, ir suprasti, kad nesi vienas. Todėl dažnai dalinuosi apie nerimą savo asmenine patirtimi, suprasdama, kaip tai yra svarbu, daug kalbame apie tai ir mano darbovietėje”, - sako J.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Šventinis stresas
Kiekvienas žmogus laukdamas švenčių išgyvena skirtingą laikotarpį. Viduje visi turi lūkestį, kad šventės - tai didelis džiaugsmas. Vieniems jos siejasi su linksmybėmis, patinka laikytis tradicijų, ritualų ar kitų pasikartojančių dalykų, kurie suteikia saugumo, kiti kuria naujus savo šeimos įpročius Skubame, planuojame, tikimės, kad šių metų šventės bus kitokios nei pernai - geresnės, ramesnės, artimųjų rate. O iš tiesų realybė kartais visai kitokia. Kalėdiniu laikotarpiu dažnas iš mūsų patiria didžiulį stresą? Sudėtingas Kalėdinis laikotarpis kai nėra artimo žmogaus, kai šeimose nėra tarpusavio supratimo, pagarbos ir santarvės, kai dėmesys ir dovana artimajam tampa yra tik pareiga, kai sunki finansinė padėtis, juk sudėtinga, kai žmogus neturi ką padėti ant stalo, neišgali kad ir mažos smulkmenėlės nupirkti, tokių žmonių gal ir nėra daug, bet jų yra. Sunku vienišiems, žmonėms, kurių širdis šventiniu laikotarpiu suspaudžia liūdesys. O tiems, kurie gyvena su širdies skausmu, šventiniu laikotarpiu skausmas dar labiau sustiprėja. Kalėdų laikotarpis labiau nei bet kokia kita šventė yra susijęs su buvimu šeimoje, ir todėl skaudžiai pajuntama tuštuma, jei dėl kokių nors priežasčių buvimas su artimaisiais sunkus ar neįmanomas. Šventės, kurių labai laukiame - neretam žmogui sukelia liūdesį ir įtampą.
Stresą keliantys veiksniai švenčių metu
Kiekvienas šeimos narys šventes įsivaizduoja kiek skirtingai, vieni nori aktyvesnio, triukšmingesnio pasilinksminimo, kiti ramaus šeimos pasisėdėjimo prie stalo. Dėl švenčių atsiranda papildomų išlaidų ir daugelyje šeimų dėl įvairių priežasčių yra finansinių sunkumų. Gali būti, kad nėra pinigų pirkti dovanoms ar karnavaliniams kostiumams. Pinigų stygiaus sąlygotas išsiskyrimas iš draugų ar bendradarbių kompanijos ne tik liūdina, bet ir sukelia gėdos jausmą. Kalėdinių pirkinių stresą kelia šventinis apsipirkinėjimas, prieššventinės spūstys gatvėse ir parduotuvėse, dovanų paieška bei pirkimas, prieššventinėmis dienomis žmonės dažnai laksto iš vienos parduotuvės į kitą ieškodami dovanų. Stresą kelia ir tai, kad dažnai žmonės tiesiog nežino, ką dovanoti. Pasirinkimas didžiulis, reklamos daug, o supratimo, ką dovanoti - nėra. Taip atsitinka todėl, kad žmonės mažai tarpusavyje bendrauja, užsiėmę darbais, neturi laiko. Galiausiai pradedami jausti stresą, kurio nesugebame suvaldyti: ar viskam užteks pinigų, kaip nuspręsti, kokią dovaną kam nupirkti ir ką nupirkti, kaip spėti pasiruošti šventėms ir laiku išsiųsti dovanas ar atvirutes, kaip suspėti į visus renginius, organizuoti šventinį vakarėlį, išlaikyti gerus santykius su šeima, draugais ir kolegomis, ir pagaliau kaip įtemptame grafike išsaugoti sveikatą? Antras - baigiasi kasdieninė bėgimo rutina, turime laisvo laiko ir nežinome ką daryti, jaučiame įtampą nuo neveikimo, mes nemokame būti laisvi.
Streso poveikis organizmui
Stresas yra reakcija į aplinką. Stresas - tai momentinė psichofiziologinė būklė, stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija. Jei žmogaus patiriamo streso būsena trunka ilgiau negu mėnesį - jis yra pavojingas sveikatai. Į jį atitinkamai reaguoja ir kūnas. Bet koks patiriamas stresas priveda prie adrenalino ir hormono kortizolio išsiskyrimo. O esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas. Adrenalinas skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti, bet kai jo gaminasi per daug, organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, ir jis yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu. Šio hormono padidėjimas žaloja ir smegenų ląsteles. Todėl galite pastebėti, kad būdami įsitempę nesugebate vienu metu atlikti daug užduočių ar atsiminti tam tikrų dalykų. Nemažai žmonių kenčia nuo šventinio emocinio sutrikimo, kuris atsiranda dėl ilgesnio tamsos periodo bei saulės šviesos stygiaus, ir gali sutrikdyti hormono melatonino apykaitą atsakingą už organizmo bioritmus, sukeldamas stiprius nuotaikos svyravimus. Tai reiškia, kad žmonėms reikia daugiau saulės šviesos: nes šviesai pasiekus akies tinklainę, elektriniai impulsai siunčiami į tą smegenų dalį, kuri kontroliuoja miegą, apetitą, kūno temperatūrą, nuotaiką, o kai šviesos trūksta, dėl sumažėjusio serotonino ir melatonino lygio, šios funkcijos sulėtėja ir todėl pasireiškia stiprūs nuotaikos svyravimai. Kita dalis žmonių per Kalėdas televizorių žiūri ilgiau nei aštuonias valandas. Televizorius skatina smegenyse žemas alfa bangas, kurios susijusios su atsipalaidavimu, bet jei jūsų smegenis ilgą laiką veikia žemos alfa bangos, tai vėliau gali turėti įtakos nesugebėjimui sutelkti dėmesio ir susikaupti. Per Kalėdas ir Naujuosius metus nesumažiname ir alkoholio kiekio, tačiau nustojus gerti galite patirti trumpalaikį nerimą ar irzlumą, nes staigiai nustojus vartoti alkoholį, smegenys tampa labai jaudrios. Žinoma ir ne visi jaučiame palaimą visą Kalėdų laikotarpį praleisdami šeimoje. Taigi žmonės, kurie praleidžia kelias savaites jausdami šventinį stresą, jaučiasi pervargę ar net visiškai išsekę, susilpnėja jų imuninė sistema, padidėja peršalimo tikimybė, ima kankinti nerimas, tampame dirglesni ir jautresni. Suaktyvėja kraujotaka, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, pakinta odos spalva, ji tampa jautresnė, „sustreikuoja“ vidaus organai - dažniausiai skrandis. Todėl gali atsirasti depresija ir nerimo sindromas, varginti nemiga, nuotaikų kaita, apatija. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą prastą psichologinę savijautą lemia ir tamsus paros laikas ir asmenybės tipas.
Vienatvė ir liūdesys švenčių metu
Liūdesys yra ypatinga savimeilės išraiška. Liūdėdamas tampi ypač jautrus savo būsenai, galvoji tik apie savo skausmą, prarandi laiką, per kurį gali daug ką padaryti kitiems. Kartais iš tikrųjų esame vieni, o kartais vienatvės jausmas užplūsta būnant tarp žmonių, draugų, artimųjų. Kartais liūdna dėl to, kad gyvenimo laikas eina greičiau, nei norėtųsi, liūdna, kad gyvenime nepasiekiau to, ko norėjau, ar praradau. Liūdina nepakeliama, gąsdinanti atstūmimu ir bejėgiškumu vienatvė. Viena iš sunkiausių yra Kalėdinio laikotarpio šventė, nes tradiciškai jos siejamos su šeima, su buvimu šeimoje. Yra daug priežasčių dėl kurių buvimas su artimaisiais nelengvas arba visiškai neįmanomas, skyrybos, netektys, išvykę artimieji, įtempti šeimos tarpusavio santykiai, esame atstumti, palikti, įskaudinti, ir tada, mes savo viduje jaučiame skausmą, liūdesį, ilgesį, nuoskaudą, išgyvename vienatvę, sustiprėja mintys apie beviltiškumą ir nusivylimą. Jei gyvenimas klostosi nelabai sėkmingai, šventinis šurmulys pablogina savijautą, atsiranda vidinis konfliktas: lyg ir reikia džiaugtis, bet viduje nėra tam pagrindo.
Kaip valdyti šventinį stresą?
Pamėginkime pažvelgti į šventes kitaip, kitokiu požiūriu. Tai nėra lengva, žinoma, kad sunku. Bet kas lengviau? Būti vienam, ar dviese vienatvėje? Priimkite savo jausmus tokius, kokie jie yra. Nekovokite su jais. Pasiduokite liūdesiui, paliūdėkit, pasiimkit kelias nosines, patogiai atsigulkite ir išsiverkite. Kodėl bijome vienatvės? Labiausiai vienatvė gąsdina tuo, kad tai - mūsų susitikimas su savimi pačiais. Mes bijome susitikti su savimi, mes bėgame nuo savęs, pasijuntame silpni. O kaip tada jaučiatės jei galvojate, kad nesate labai laukiami, arba tiesiog nenorite grįžti namo, nes vėl būsime tėvų kontroliuojami, kai su giminėmis susitinkate tik per metų šventes, ir tas susitikimas yra žodis - „reikia“, nors norėtumėte švęsti su kitais. Koks tampa bendravimas prie stalo, kai šeimos santykiai įtempti? jis yra paviršutiniškas, apsimestinis, linksmumas - vaidybinis žaidimas. Ką darote? Valgote, geriate, žiūrite televizorių, baratės ir vėl valgote. Ar jūsų tai nevargina? Ar jūs neišsekę? Jūs tiesiog kentėdami laukiate švenčių pabaigos. Ar tai tikrasis ramybės, susikaupimo, buvimo kartu, laikotarpis? Ar nesijaučiate vieniši? Kalėdinės šventės ne tik susitikimai su artimaisiais, tai tokios pat mūsų gyvenimo dienos, kaip ir visos kitos - nei jos geresnės, nei blogesnės. Skausminga tampa tada, kai mes joms suteikiate pernelyg didelę reikšmę ir problema ne pačioje šventėje, o tose viltyse, kurias mes sudedame į ją. Kalėdos tai apmąstymų, nusiraminimo, minčių pakeitimo, pasikeitimo vidumi, pokyčių gyvenime aukštyn žengimo laikotarpis, Mes patys renkamės tai, kas gyvenime mums atrodo geriausia arba patys nusprendžiame leisti už mus nuspręsti kitiems. Mes patys patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta mūsų gyvenime, kiti gyvena savuosius gyvenimus. Tačiau dažniausiai, kartą išgirdę kažkieno nuomonę apie šventes kokios jos turi būti, mes nustojame savaip vertinti įvykius ir aplinkybes. Tampame svetimos nuomonės įkaitais. Tokia realybė, toks žmogiškasis gyvenimas. Ir ką su tuo daryti? O ką padarėte dėl savęs kad nesijaustumėt vieniši? Vienatvė turi savo prasmę. Tai mūsų galimybė pažinti save, pažiūrėkime atidžiau į savo gyvenimą: kas man yra iš tikrųjų svarbu? Ko noriu gyvenime? Vienatvė - tai kelias augimui, kelias į kitus žmones bei meilę. Visa tai galime sukurti tik būdami nuoširdūs ir atviri patys sau - nebėgdami nuo savo tikrųjų išgyvenimų, priimdami gyvenimą tokį, koks jis yra. Vienatvė tai išbandymas, galimybė. Smagu turėti artimą žmogų ir būti kartu su juo, bet jeigu tai tik noras, charakterio savybė, poreikis būti draugijoje, bet ne jausmai tam žmogui, tai patys svarbiausi santykiai - santykis su pačiu savimi. Patys sau būkite draugija. Gražiai pasidenkite stalą, užsidekite žvakę, pasipuoškite, pasidažykite ( moterims). Patikite patys sau. Pažvelkite į veidrodį, pasigėrėkite savimi, pasigirkite save. Iš tikrųjų, o kuo jūs ne šaunūs? Aplankykite žaliaskarę eglę parke ar miške, ne papuoštą, tikrą, kvepiančią, kvėpuokite gaiviu oru, po žvaigždėtu dangumi sakykite sau linkėjimus, pasimėtykite sniego gniūžtėmis, lėtai klaidžiokite po šventines gatves, būkite šventės dalyviais, o ne stebėtojais, pažiūrėkite filmus kuriems niekada nelikdavo laiko, klausykitės mėgstamos muzikos, peržiūrėkite ir sutvarkykite savo albumo nuotraukas, skirkite laiko tiems dalykams atlikti, kuriuos visada atidėliodavote kitam laikui arba jo visada pritrūkdavo. Ne visi gali vaikščioti gatvėse ir grožėtis šventinėmis išpuoštomis vitrinomis. Šventės liūdina žmogų ir būna situacijų, kai vienišą žmogų aplanko blogos mintys, ne visada galime pakeisti aplinkybes, kokių mes norėtume, ne viskas yra ir mūsų galioje, bet visada galime su tuo susitaikyti, tai, mūsų valioje. Netgi tada, kai mes galvojame, kad nėra išeities, 1 procentas išeities yra visada. Susitaikykite su tuo ką turite ir priimkite tai kaip dovaną. Gal būt jūs ir stengiatės, darote, bet tiesiog šiuo metu taip nepavyksta kaip norėtumėte. Nepykite, neliekite blogų emocijų aplinkiniams, geriau tarkite sau ,,na ir kas, kad man kol kas yra taip, kaip yra, vėliau pasiseks, man pavyks,,. Paimkite popieriaus lapą ir susirašykite visus dalykus už ką esate dėkingi gyvenimui. Pamatysite, kad atrasite daug dalykų, apie kuriuos net nebuvote pagalvoję. Jums tikrai pavyks ! Stebėkite žmones pro langą, pamatysite kokie jie skirtingi ir įdomūs! Net ir šventiniu laikotarpiu turi išlikti pusiausvyra tarp svarbiausių gyvenimo sričių: darbo, buities, fizinio ir emocinio poilsio. Dažnai pasinerdami į šventinius rūpesčius paskęstame tame šurmulyje ir jau nė patys nesuprantame, kur čia tikrovė, o kur iliuzija. Nėra “tikro ir teisingo” būdo, kokia turėtų būti šventė, viskas priklauso nuo jūsų pačių. Jei nenorite švęsti - nešvęskite tik tam, kad tai daro aplinkiniai. Visiškai normalu, jei norisi šias šventes tiesiog „praleisti“ ar išbraukti. Pamirškite žodžius reikia, privalau, negražu taip elgtis. Nepasiduokite kitų spaudimui. Įvardinkite, kiek jūs galite išleisti šventėms ir kiek išleisite konkretaus asmens dovanai. Mokėkime pasakyti sau - stop. Nebūtina laikytis senų tradicijų, jei jos jums kelia tiktai stresą. Dovanokite dovanas tiems, kam norite. Nesistenkite dovanomis daryti įspūdžio. Nes kitaip - kaltės jausmas neišvengiamas. Neverskite savęs jaustis laimingais švenčių metu. Siekite harmonijos rasdami sau malonų užsiėmimą, kuris jus atgaivina ir skirkite tam laiko, dainuokite, šokite, tapykite, atsijunkite nuo skubos: eikite pasivaikščioti, slidinėkite, važinėkite su vaikais rogutėmis ar čiuožkite pačiūžomis. Paskui visi kartu su vaikais išgerkite karštos arbatos ar pasmaguriaukite karštu šokoladu, uždekite žvakelę bažnyčioje. Sakysite: „tam nebelieka laiko“. Kuo aktyvesni būsite, tuo daugiau energijos turėsite. Susiorganizuokite sau (ir savo mamai ar seseriai) kūno gražinimo procedūrų dieną ir kitais maloniais dalykais namie. Rūpinimasis savimi nuostabiai mažina šventinį stresą. Kad išliktumėte sveiki per Kalėdas, miegokite tiek, kiek jums reikia. Nepamirškite mėgautis šventėmis. Jei kas nors nesiseka, šypsokitės. Vienišas žmogus nebūtinai vienas. Juk aplink, net neabejoju, yra draugų, pažįstamų, kurie galbūt taip pat yra vieniši ir laukia dėmesio. Tad šventės - puiki proga išdrįsti. Išmokite atsipalaiduoti. Atraskite sau veiksmingiausią atsipalaidavimo būdą, tiems, kas į stresą reaguoja emocionaliau, vertėtų surasti ramesnį atsipalaidavimo būdą, o tiems, kurie linkę sulaikyti kilusius jausmus - aktyvesnį. Atsipalaidavimui pasitelkite visus penkis pojūčius - klausą, regą, lytą, uoslę ir skonį. Išbandykite kas jus nuramina geriausiai - pavyzdžiui rami muzika, gražūs gamtos vaizdai, levandų kvapas, mango skonis? Keiskite tradicijas, tik mes patys galime susikurti tokias šventes, kokių norime. Pirmiausia atsikratykime to nuogo prisitaikymo - jeigu kiti žmonės švenčia, tai ir aš privalau. Taip, tradicijos mums sako, kad šventes reikia švęsti ir net pats Dievas septintąją dieną ilsėjosi taip švęsdamas pasaulio sukūrimą. Taip, visuomenėje egzistuoja tam tikros normos, kaip dera ar nedera elgtis vienu ar kitu atveju. Tačiau dažnai bandydami tik atitikti reikalavimus įkaliname save aklai tęsdami tradicijas, kuriomis netikime, veikiame kitaip nei norisi, siekdami prisiderinti prie aplinkos ir stengdamiesi išlaikyti „šventą ramybę namuose“, nors kaip tik jos ir pritrūkstame. Neretai pasielgę kitaip, nei įprasta, bijome pasijusti kalti ir beširdžiai: „esu blogas sūnus / dukra; tėvas / mama; draugas (-ė), nes nepakviečiau, nenupirkau dovanos“ ir t. t. Užduokite sau klausimą - kas nutiks, jei šį sykį pasielgsite visiškai kitaip, nei visada? Ar tikrai ištiks katastrofa? Galbūt atėjo pats laikas kurti savo - naujas - tradicijas. Nebijokite eksperimentuoti, keiskite jums atsibodusią rutiną. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad kas sena - netinkama.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai