Reklama yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, kurios reikšmė nuolat auga. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti suvokimo mechanizmus, veikiančius reklamose, ir atskleisti, kaip reklamos kūrėjai manipuliuoja vaizdais, tekstais ir kitomis priemonėmis, kad paveiktų vartotojų sprendimus. Nors reklamos tyrimai dažniausiai orientuojasi į praktinį jos veiksmingumą, šiame darbe siekiama nubrėžti naujas kryptis ir pateikti įžvalgas, kurios padėtų geriau suprasti reklamos poveikį suvokimui.
Reklamos fotografija kaip iliuzijos kūrimo įrankis
Reklamos fotografija yra taikomoji fotografija, turinti aiškų tikslą - dalyvauti parduodant prekę. Ji yra neatsiejama verslo sistemos dalis, o šiais laikais reklamos reikšmė yra itin didelė. Reklamos fotografija atlieka užduotį kurti iliuziją, suteikiančią prekei pranašumą prieš kitas prekes. Tai yra komunikacija, arba, paprastai tariant, bendravimas tarp prekės ir pirkėjo.
Kaip fotografija atlieka šią užduotį? Ji kuria iliuziją, kad produktai yra geresni, nei jie yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu suteikia pirkėjui pagrindą apsispręsti ir įsigyti šią prekę. Tai veikia labiausiai emocinį, o ne loginį žmogų. Vaizdas yra aiškesnis, nei linijinė rašto logika, tekstu virtusios minties.
Poreikio ir noro iliuzija
Reklama kuria iliuziją tarp poreikio (need) ir noro (want) patenkinimo. Reklamos sukurta iliuzija skiria prekę nuo kitų prekių, kurios tenkina tą patį poreikį.
Fotografijos evoliucija: nuo realybės atspindžio iki vidinės realybės kūrimo
Fotografijos prigimtis yra atspindėti realybę. Tačiau reklamos fotografija pasirinko kitą evoliucijos kryptį - atspindėti ne mus supančią išorinę tikrovę, o žmogaus vidinę realybę. Galima įtarti, kad jau XX a. pradžioje reklama mėgino kurti tą pačią iliuziją, todėl į teisingo realybės atspindžio nominaciją pretenduojanti fotografija buvo atmesta, kaip netinkama iliuzijai kurti.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Legendos apie fotografijos tiesą panaudojimas reklamose
Legenda apie fotografijos tiesą yra galingiausias reklamos įrankis. Žmonės tiki, kad tai, kas yra nuotraukoje, yra tiesa. Net jei nuotrauka atspindi netiesą, dauguma žmonių ją vis tiek laikys tiesa. Ši legenda palaiko iliuzijos kūrimo mechanizmą, o žiniasklaida palaiko jos gyvybę.
Antraštės svarba suvokiant fotografiją
Fotografijoje svarbesnė tampa antraštė. Ne tai, ką matome fotografijoje, nulemia jos tiesą. Mes matome tai, apie ką mus informuoja antraštė. Pavyzdžiui, nuotraukoje gali būti užfiksuoti du žmonės, o antraštė skelbia: “Politikas draugauja su banditais”.
Moters įvaizdis populiariojoje kultūroje ir reklamose
Populiariojoje kultūroje - kine, televizijoje, spaudoje bei reklamose - esame įpratę susidurti su tam tikrais apibrėžtais moters ir jos seksualumo įvaizdžiais. Kinas ir popkultūra nuolat siūlo vaizdinių, kurie, pasinaudodami susiformavusiais stereotipais, juos griauna. Klasikinio laikotarpio kine toks iššūkis stereotipui buvo femme fatale vaidmuo. Gundantis ir ardantis nusistovėjusią tvarką (pirmiausia lyčių hierarchiją), jis kėlė pavojų patriarchalinei galiai. Todėl filmo pabaigoje personažas paprastai „numalšinamas“. Tam, kad įprasta tvarka būtų atkurta, femme fatale žūsta, suserga ar kitaip pašalinama iš siužeto ir kine regimo pasaulio.
Lyties ir rasės stereotipų ironizavimas kine
Lyties, rasės stereotipų ironizavimą kine galima prilyginti žodžio ėmimui į kabutes. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios feministinėje kino teorijoje nemažai kalbama apie maskaradą. Bet koks ekrane (ir už jo ribų) regimas „moteriškumas“ yra maskaradinis - visuomet „rengimasis moterimi“. Šis kinematografinis maskaradas ne tik ir ne tiek įtvirtina normą, kiek visuomet gali destabilizuoti, išjudinti galių pasiskirstymą.
Pavyzdžiui, trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio aktorė, dainininkė, dramaturgė, scenaristė Mae West, kurdama savo vaidmenis kine ir estradoje, specialiai pabrėždavo viešai cirkuliuojančių amžiaus, lyties, rasės, seksualumo ir kt. dirbtinumą. Ji ne šiaip „baltoji“, bet balta nuo dažytos galvos iki kojų. Tam, kad jos baltumas žėrėtų, savo kordebaletui aktorė liepia dažyti dantis pilkai. Ji - ne šiaip „moteris“, bet, įsprausta į kiečiausią korsetą ir pastatyta ant specialiai pagamintų aukštakulnių, padaryta „daiktišku moters etalonu“, kuris pats save atpažįsta.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Mainstream‘inis kinas ir nuokrypių nuo standarto „praryjimas“
Šiuolaikinis mainstream‘inis kinas „praryja“ ir nuokrypius nuo standarto. Šio tipo kinas kuria tolydų, neprieštaringą pasaulį be pertrūkių, numatantį tokį pat vientisą suvokėją. Šiuo atveju giminė svarbi - suvokėjas ar žiūrovas steigiami kaip vyriškieji nepriklausomai nuo žiūrov(i)ų lyties. Paprastai šis suvokimo ypatumas aprašomas per žvilgsnio (gaze) sąvoką. Žvilgsnio kategorija sujungia kamerą, žvilgsnio galią turinčius personažus ir suvokėją.
Žvilgsnio teorija kine: nuo stabilumo iki mobilumo
Ankstyvoji feministinė kino teorija tikėjo, kad svarbiausia - kino teksto reikšmių struktūra, ji sudaro stabilų tinklą, su kuriuo tapatinasi žiūrovės/žiūrovai pagal minėtą žvilgsnio logiką - žvilgsnis vyriškasis, jo objektai - moteriškieji. Tačiau kiek vėliau buvo pripažinta, kad žvilgsnio pozicija nėra griežtai nulemta, ji gali būti gerokai mobilesnė nei, pavyzdžiui, moters tapatinimasis su pasyviuoju žvilgsnio objektu, gali „migruoti“.
Melodramos ir eksceso akimirkos
Kai kuriose melodramose įvyksta kažkoks privatumo ekscesas (pamilstama ne tą, drasko gimimo paslaptys ir pan.). Vėliau jis užglaistomas, dažniausiai, kaip ir femme fatale atveju, nubaudus eksceso šaltinį ar jam pačiam pasišalinus. Tačiau pradėjus tyrinėti konkrečias auditorijas paaiškėjo, kad kartais tapatinamasi būtent su eksceso - nesankcionuoto privatumo proveržio, elgesio normos pažeidimo - akimirka, tai yra su antinorma.
Kempas (camp) estetika kine
Kempas tiesiogiai susijęs su kabutėmis ir, jei pasirodo kine, su kino reginio „natūralumo“ ardymu. Kempas yra estetika, kuri mėgaujasi naiviu ir rimtu dirbtinumu, perteklingumu, manieringumu, keistenybėmis, marginaliais dalykais, pigiu stilistiniu įmantrumu. Šiuolaikiniais kempo pavyzdžiais galėtų būti visa aibė atlikėjų nuo Sher iki Džordanos Butkutės.
Faktinių aplinkybių konstatavimas: teisiniai aspektai
Faktinių aplinkybių konstatavimas, dažnai kitaip dar vadinamas „teisine fotografija“, yra įstatymo nustatytų teisinių paslaugų subjektų atliktas informacijos fiksavimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ar kitame laisvos formos dokumente. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas yra padėti asmenims greitai surinkti įrodomąją galią turinčius įrodymus įvairiose veiklos srityse ar situacijose. Tai pasiekiama tiksliai ir objektyviai užfiksuojant tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, smulkiai aprašant aplinkybes, daiktų ar turto būklę, fiksuojant bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus, įvykių aplinkybes. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos ir kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
Šiuo metu konstatuoti faktines aplinkybes ir užfiksuoti informaciją gali įstatymų nustatyti teisinių paslaugų subjektai - antstoliai ir privatūs detektyvai. Antstoliai, remdamiesi CPK 635 straipsniu, faktines aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu arba konstatuoja faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu remdamiesi Antstolių įstatymo 23 straipsniu.
Faktinių aplinkybių konstatavimo principai
Konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų (Antstolių įstatymo 23 straipsnio 2 dalis); sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis; teikdamas paslaugas privalo vadovautis Konstitucija, tarptautiniais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
Antstolio teisės konstatuojant faktines aplinkybes
Antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 d. nustatyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės. Ši teisė negali būti aiškinama plečiamai ir antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes negali pažeisti kito asmens teisės į privatų gyvenimą.
Privataus gyvenimo apsauga konstatuojant faktines aplinkybes
Įstatymai nenustato teisės privačiam asmeniui rinkti informacijos apie kito asmens privatų gyvenimą ir valdingai draudžia tą daryti bei įpareigoja pačią valstybę imtis visų reikiamų priemonių, kad kiti asmenys gerbtų asmens teisę į privatumą (Europos Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis, LR Konstitucijos 22 straipsnis, LR BK 167 straipsnis, LR CK 2.23 straipsnis).
Antstolio, kaip atstovo, veiksmų ribojimai
Kliento ir antstolio santykius sieja pavedimo (atstovavimo) teisiniai santykiai, taigi taikytina taisyklė, kad asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats, atitinkamai atstovas neturi daugiau teisių, negu jų turi atstovaujamasis asmuo. Tai sąlygoja, kad antstolio, kaip atstovo, veiksmai viešosios teisės griežtai ribojami, jei jie susiję su nustatymu aplinkybių, kuriose yra duomenų apie kito asmens privatų gyvenimą, pavyzdžiui, jei būtų fiksuojamos vieno iš sutuoktinių privataus asmens gyvenimo aplinkybes, asmeniniai daiktai ar nuotraukos.
Konfidencialumo ribojimai konstatuojant faktines aplinkybes
Antstoliai kai kada savo paslaugų reklamoje nepagrįstai siūlo faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą teikti absoliučiai konfidencialiai (paaiškindami, kad apie jos esmę tokiu atveju žinos tik užsakovas ir antstolis), tačiau akivaizdu, kad slapta rinkdamas informaciją net ir viešojoje vietoje, antstolis, kaip ir bet kuris kitas asmuo, rizikuoja pažeisti kitų asmenų privatų gyvenimą, todėl absoliutaus konfidencialumo galimybę konstatuojant faktines aplinkybes riboja aukščiau minėti imperatyvūs reikalavimai.
Stebėjimas viešoje vietoje ir visuomenės teisė žinoti
Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnis, kuriame nėra nustatytas draudimas filmuoti asmenį, esantį viešoje vietoje, suteikia teisę stebėti viešoje vietoje asmenį ar jo valdomą turtą (pavyzdžiui, fiksuoti jo paliktą automobilį). Tačiau sąžiningai ši išlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei garso ar vaizdo įrašo darymas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo nustatytą tikslą - jei tai skirta viešai skleisti, tenkinama visuomenės teisė žinoti, t.y. ne tikslu tenkinti kito asmens privatų interesą.
Privataus gyvenimo apsaugos ribų nustatymas
Asmens privatus gyvenimo apsaugos ribų nustatymui nepakanka įstatymų aiškinimo taikant vien tik viešosios ir privatinės teisių aiškinimo taisykles, bet būtina atsižvelgti į EŽTT formuojamą Konvencijos 8 straipsnio aiškinimo praktiką. LAT plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015, pabrėžė slapto stebėjimo pavojų žmogaus teisėms, bei būtinumą stebėjimo priemones detaliai nustatyti įstatyme.
Privataus detektyvo veiklos principai
Privatūs detektyvai, savarankiškai fiksuodami informaciją klientui pagal sutartį laikosi Privačios detektyvinės veiklos įstatyme nustatytų principų, kurie savo turiniu analogiški antstolių paslaugoms keliamiems reikalavimams - pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisėtumo, proporcingumo, konfidencialumo, interesų konflikto vengimo principų (PDVĮ 4 str.); vykdydami paslaugų teikimo sutartis privatūs detektyvai privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, tačiau nepažeidžiant profesinės veiklos taisyklių (CK 6.718 str.).
Privataus detektyvo teisė rinkti informaciją
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo sisteminis aiškinimas leidžia teigti, jog privatus detektyvas turi teisę rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą jei laikomasi visos eilės sąlygų - nepažeidžiamas proporcingumo principas, žvalgybos institucijų išimtinė kompetencija, asmens busto neliečiamumas, susižinojimo slaptumas, asmens duomenys tvarkomi ADTA įstatymo nustatyta tvarka ( PDVĮ 2 str.
Antstolio nustatyto fakto įrodomoji galia
Įprasta manyti, kad antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią tik tuo atveju, jeigu toks faktas nustatomas teismo pavedimu (CPK 197 str. 2 d., 635 str.), Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos; šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis) (LAT Nr. 3K-3-578/2006).
Techninių priemonių naudojimas konstatuojant faktines aplinkybes
Antstolių įstatymas nenustato antstoliui teisės teikiant paslaugas naudoti technines priemones ir prietaisus, tačiau tam tikrų priemonių naudojimas teismų praktikoje pripažįstamas leidžiamu. Kartu pažymėtina, kad antstolio konstatavimas to, kam reikalingos specialios žinios, teismų praktikoje laikomas prielaida ir įrodymu nepripažįstamas. Taip, LAT Civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013 dėl antstolio užfiksuotų statybos defektų konstatavo, kad „antstolis turi teisę fiksuoti faktinius duomenis, tam jis gali naudoti tam tikras priemones ar prietaisus. Pavyzdžiui, fizines būkles ar parametrus (atstumą, garsą, dažnius, slėgį ir kt.), <…>jis gali nustatyti pats <…>, pats gali fiksuoti įvykių seką ir kt. Teismas <…> turi įvertinti, ar pagal konkrečias aplinkybes defektų atsiradimo priežastys ir mechanizmas gali būti nustatyti paprastu informacijos surinkimo būdu, ar tam reikia specialių žinių. Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė.
Privataus detektyvo teisė naudoti technines priemones
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 22 straipsnis nustato teisę privatiems detektyvams naudoti technines priemones, tame tarpe ir įvairius matavimo prietaisus. Tokių matavimo prietaisų šiuo metu rinkoje yra kelios dešimtys, pavyzdžiui, skirtų matuoti atstumą, garso stiprį, dažnius, slėgį, vibraciją, šviesą, metaną, drėgmę, druską, nitratus, jėgą, infraraudonuosius spindulius, taip pat anglies monoksido, anglies dvideginio, kietųjų dalelių kiekius ore ir kt., Privatūs detektyvai taip pat gali daryti garso ir vaizdo įrašus, jei dėl to nebus pažeidžiamas asmens privatus gyvenimas. Visi privataus detektyvo padarytų matavimų ar vaizdo ir garso įrašų duomenys yra pridedami prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir perduodami klientui.
Privataus detektyvo parengto protokolo saugojimas ir registravimas
Privataus detektyvo parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nuorašas), saugomas užklijuotame ir užantspauduotame voke (taip mažinama tikimybė, kad informacija vėliau galėjo būti pakeista), faktinių aplinkybių konstatavimo įvykis chronologiškai registruojamas žurnale.
Privataus detektyvo surinktos informacijos pripažinimas įrodymu
Privataus detektyvo teisė rinkti ir fiksuoti informaciją įteisinta įstatymu, todėl jo surinkta informacija pagal formą yra pripažintina leistinais įrodymais civiliniuose, darbo, draudimo, administraciniuose ginčuose, taip pat baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad privatūs detektyvai dažnai yra baigę kriminalistikos studijas, yra diplomuoti kitose srityse, todėl tam tikrais atvejais jų veiksmai apžiūrint įvykio vietą, fiksuojant informaciją ir ją aprašant protokole, gali būti pripažįstami kaip atlikti specialisto.
Advokato teisė rinkti informaciją
Dažna nuomonė, kad reikšmingą informaciją klientui gali rinkti ir fiksuoti advokatai, tačiau, manytina, toks aiškinimas neatitinka įstatymų, o ir pati paslauga nėra plačiau paplitusi. Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p. nustatyta, kad advokatas turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Toliau įstatyme nustatyta, kad advokatas šią informaciją renka teikdamas kreipimąsi. Todėl akivaizdu, kad advokatas negali kliento pavedimu savarankiškai rinkti ir fiksuoti informacijos, reikalingos klientui, nebent jis pats taptų įvykio liudininku. Be to, advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas (Advokatūros įstatymo 4 str. 3 d.), o teisinės paslaugos paprastai suprantamos kaip teisinis konsultavimas (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas teismo procese ir pan., dėl to teisinių paslaugų teikimas negali būti aiškinamas plečiamai, kaip suteikiantis teisę savarankiškai rinkti informaciją ir ją fiksuoti.
Kita vertus, veikdamas pagal atstovavimo sutartį, advokatas gali fiksuoti gautą informaciją taip, lyg tą darytų pats klientas; atitinkamai advokatas turėtų tiek teisių, kiek jų turi ir klientas. Kaip ir aukščiau minėtu antstolių paslaugų teikimo atveju, tokią veiklą ribotų įstatymai draudžiantys privačiam asmeniui rinkti informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą, išskyrus atvejus, kai asmuo pats tokią informaciją pateikia.
Faktinių aplinkybių konstatavimo tvarka
Faktinių aplinkybių konstatavimo tvarka labiau detalizuota yra antstolių veikloje- Teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinta „Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarka“. Šiame teisės akte nustatyta, kad antstolį ir klientą sieja pavedimo teisiniai santykiai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, įteikus vieną protokolo egzempliorių asmeniui, kurio prašymu (pavedimu) buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kartu su priedais saugomi užklijuotame voke ir kad toks užklijuotame voke saugomas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įstatymų nustatytais atvejais gali būti pateiktas teismui. Faktinių aplinkybių protokolo forma patvirtinta Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
Privataus detektyvo teisė fiksuoti informaciją
Iki įsigaliojant Privačios detektyvinės veiklos įstatymui (2016-01-01), faktinių aplinkybių konstatavimas kaip „teisinė situacijos fotografija“ buvo tik antstolių teikiama teisinių paslaugų rūšis. Priimtas Privačios detektyvinės veiklos įstatymas (24 straipsnis) nustatė teisę privačiam detektyvui savarankiškai fiksuoti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurie būtini privačios detektyvinės veiklos paslaugoms teikti, juos savarankiškai rinkti ir tirti bei atlikti viešųjų vietų, daiktų ar kitokių objektų apžiūrą, taip pat apžiūrėti kitas vietas, daiktus, dokumentus ar kitokius objektus jų savininko ar teisėto valdytojo rašytiniu sutikimu. Taigi, nuo 2016-01-01, rinkoje atsirado naujas tokio pobūdžio teisinių paslaugų teikėjas - privatus detektyvas, kuriam įstatymų leidėjas taip pat suteikė teisę atlikti „teisinę situacijos fotografiją“ pavadindamas tai teise užfiksuoti informaciją. Įstatymas nenustatė kokia forma toks fiksavimas turi būti padarytas, taigi fiksavimo formos pasirinkimas yra paties detektyvo diskrecijos (nuožiūros) dalykas - tai gali būti dokumentas, pavadintas aktu, pažyma, arba, pagal įstatymo analogiją - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teisinę reikšmę tokiam privataus detektyvo parengtam dokumentui suteiks dokumento turinys - jame ir jo prieduose objektyviai užfiksuotos faktinės aplinkybės bei jį surašiusio asmens teisinis statusas, t.y. privatus detektyvas turi turėti galiojančius privataus detektyvo kvalifikacijos ir veiklos pažymėjimus (PDVĮ 2 str.
Privačios detektyvinės veiklos sritys
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 21 straipsnyje išvardintos konkrečios sritys, kuriose privatūs detektyvai gali teikti paslaugas klientams. Privatūs detektyvai pagal sudarytas su klientais sutartis turi teisę rinkti, fiksuoti ir tirti informaciją, reikalingą…
tags: #suvokimo #mechanizmas #reklamose