Įvadas
Psichologinė pagalba, nors ir siekianti padėti žmogui įveikti sunkumus, ne visada yra veiksminga ar tinkama. Kartais, dėl įvairių priežasčių, ji gali tapti netikslinga ar net žalinga. Šiame straipsnyje aptarsime, kada psichologo pagalba gali būti laikoma netikslinga, kokios priežastys lemia tokios pagalbos neveiksmingumą ir kokios pasekmės gali ištikti asmenį, gavusį netinkamą psichologinę intervenciją.
Vaiko nuomonės išklausymas teisme: ar visada naudinga?
Vaiko teisė būti išklausytam teisme yra įtvirtinta tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės aktuose. Jos esmė - vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, o į jo nuomonę, įvertinus amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Teismų veikloje tai reiškia, kad vaikas turi būti laikomas ne tiek teisminio ginčo objektu, kiek visaverčiu proceso dalyviu visose bylose, kuriose sprendžiamas jo likimas: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, įvaikinimo, tėvų valdžios apribojimo, vaiko grąžinimo į jo kilmės valstybę (tarptautinio vaiko grobimo atveju) ir kt.
Tačiau, kaip teigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto partnerystės profesorius dr. Gediminas Sagatys, svarbiausias klausimas yra ne tai, ar vaikas turi dalyvauti sprendimų priėmimo procese, bet tai, kaip tai padaryti. Vaiko teisė būti išklausytam tinkamai realizuojama tada, kai šis procesas nėra psichologiškai žalingas pačiam vaikui, atliktas laiku ir užtikrinant, kad vaiku nebus manipuliuojama.
Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai vaiko teisė būti išklausytam realizuojama netinkamai dėl paties teismo proceso organizavimo trūkumų. Pavyzdžiui, LAT yra nurodęs, kad teisme vaikas turėtų būti išklausomas jam užduodant ne tiesioginius klausimus, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, o siekiant išsiaiškinti jo santykius su abiem tėvais, tarpusavio santykių glaudumą, vaiko gyvenimo įpročius, poreikius ir kuris iš tėvų būtų pajėgesnis juos tenkinti. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai reikalaujama iš vaiko tiesiogiai išdėstyti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi ateityje, o tai yra neleistinas atsakomybės dėl sprendimo priėmimo perkėlimas vaikui.
Psichologo vaidmuo teisme: ar visada naudingas vaikui?
Visose bylose, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, psichologų pagalba teismui yra labai reikalinga, o baudžiamosiose bylose - ir įstatymiškai būtina. Apskritai psichologų etatų atsiradimą ir jų darbui tinkamos aplinkos kūrimą kai kuriuose Lietuvos teismuose laikau viena sėkmingiausių investicijų gerinant teismo procesų kokybę.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Tačiau kyla klausimų dėl teismuose dirbančių psichologų procesinio statuso civilinėse bylose: ar psichologas yra tik „vertėjas“ - t. y. tarpininkas tarp teisėjo ir apklausiamo vaiko, užtikrinantis vaiko psichologinį saugumą ir apklausos efektyvumą, ar jis (psichologas), esant poreikiui, teismo pavedimu gali pateikti išvadą dėl teismo suformuluotų klausimų, kuria teismas galėtų remtis, kaip oficialiu įrodymu, priimdamas galutinį sprendimą?
Tėvų vaidmuo: kaip padėti vaikui išgyventi teismo procesą?
Sąmoningiems tėvams turėtų rūpėti pirmiausia vaiko, o ne jų pačių gerovė ar ambicijos. Todėl tais atvejais, kai ginčo dėl vaiko nepavyksta išvengti, tėvai turėtų siekti, kad jis padarytų kiek įmanoma mažiau žalos vaikui. Tai mažų mažiausiai susiję su keturiais dalykais: pirma, tėvai turėtų suprasti, kad tai yra išimtinai jų tarpusavio ginčas ir dėl to jokiu būdu nekaltinti vaiko, antra, tėvai neturėtų versti ar sudaryti situacijos, kurioje vaikui tektų rinktis kažkurį iš jų, tapti tėvų ginčo arbitru, trečia, vaikui svarbus ryšys su abiem tėvais, todėl negalima nuteikinėti vaiko prieš kitą tėvą vien tam, kad „laimėti“ teisminį ginčą, ketvirta, kaip bepasibaigtų ginčas, tėvai turėtų bendradarbiauti geranoriškai vykdant teismo sprendimą, nes priverstinis sprendimo vykdymas yra neišvengiamai susijęs su papildomais neigiamais išgyvenimais vaikui.
Kalbant apie pasirengimą vaiko apklausai teisme, tėvai turėtų pasakyti vaikui, kas ir kokiu tikslu bus daroma, tačiau iki apklausos neaptarinėti galimų klausimų ir atsakymų į juos, jokiu būdu nespausti vaiko, skatinti pasitikėjimą teisėju ir teismo psichologu.
Specializuota kompleksinė pagalba smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims: kada ji gali būti netikslinga?
Specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo bei ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti tvarkos aprašas nustato specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo tvarką, specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojų atliekamas funkcijas ir specializuotos kompleksinės pagalbos kokybės reikalavimus, ekspertinio vertinimo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti atlikimo, gavus informacijos apie skundą dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ar jo neskirti ir jo pateikimą policijos įstaigos padaliniui, iš kurio gauta informacija apie skundą, tvarką.
SKPC, gavęs iš institucijų ir (ar) įstaigų, nurodytų Įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse, informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir (ar) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, nurodytus Įstatymo 13 straipsnio 2-4 dalyse, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis susisiekia su tikslinės grupės atstovu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Specializuota kompleksinė pagalba teikiama, jei tikslinės grupės atstovas sutinka ją gauti. Sutikimas gauti specializuotą kompleksinę pagalbą gali būti duodamas žodžiu arba raštu pagal SKPC nustatytą formą. Jeigu dėl specializuotos kompleksinės pagalbos gavimo formos specifikos sutikimą buvo įmanoma gauti tik žodžiu, SKPC deda pastangas gauti sutikimą raštu pirmojo gyvo (fizinio) kontakto su asmeniu metu, jeigu toks įvyksta. Sutikimu laikomas tikslinės grupės atstovo valingas veiksmas, kuriuo jis išreiškia sutikimą gauti specializuotą kompleksinę pagalbą. Tikslinės grupės atstovas į SKPC gali kreiptis ir savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Tačiau, jei tikslinės grupės atstovas specializuotos kompleksinės pagalbos atsisako, jam elektroninių ryšių priemonėmis, priklausomai nuo to, kokiu būdu su juo buvo susisiekta, suteikiama informacija apie galimybę savarankiškai kreiptis į bet kurį SKPC, nurodant tikslinės grupės atstovui artimiausio SKPC kontaktus (nurodoma: juridinio asmens pavadinimas, veiklos vykdymo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas).
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
tags: #netikslinga #psichologo #pagalba