Įvadas
Vaiko raida yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę aspektų - nuo motorikos ir kalbos iki pažinimo, socialinės ir emocinės sferos. Visi šie aspektai turėtų atitikti tam tikras normas, rodančias normalų vystymąsi. Tačiau vis dažniau susiduriama su vaikų raidos sutrikimais, kurie kelia nerimą tėvams ir pedagogams. Vienas iš tokių sutrikimų - mišrus raidos sutrikimas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime suvokimo sutrikimus, jų priežastis, diagnostikos būdus ir galimus gydymo metodus, siekiant padėti asmenims, paveiktiems šių sutrikimų, ir jų artimiesiems.
Mišrus Raidos Sutrikimas
Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas, kai sutrinka kelios raidos sritys vienu metu. Tai reiškia, kad vėluoja ne tik kalba, bet ir jos supratimas, nepakankamai išreikštas girdimasis bei regimasis dėmesys, stinga savarankiškumo ir kt. Mišrus raidos sutrikimas (F83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas iš šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Norint padėti vaikui vystytis, reikia lavinti kelias sritis iš karto. Tai toks sutrikimas, kai vaiko kalbos raida sutrinka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Šis sutrikimas atsiranda ne dėl neurologinių ar kalbos mechanizmų anomalijų, sensorinių pažeidimų, protinio atsilikimo arba aplinkos veiksnių įtakos. Tai mišri grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) ir vaiko amžių atitinkantį ugdymą. Taip pat neverbaliniais mokymosi sutrikimais, pasireiškiančiais motorinių įgūdžių stoka, sunkumais sprendžiant neverbalines užduotis ir apdorojant vizualinę erdvinę informaciją.
Šiems sutrikimams būdinga, kai dėl atskirų pažinimo procesų neišlavėjimo ar sutrikimo, vaiko mokymosi pasiekimai neatitinka bendrųjų pasiekimų ir kompetencijų, tačiau jų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Specifiniai pažinimo sutrikimai sukelia mokymosi negales, kurios pasireiškia skaitymo, rašymo, matematinių gebėjimų raidos trūkumais, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos neišlavėjimu.
Pasaulyje nėra skiriama daug dėmesio vaikams, turintiems vienokių ar kitokių nedidelių motorinės raidos sutrikimų, nes jie laikomi „lengvais“, palyginti su cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir kitais rimtais sutrikimais, lemiančiais rimtas motorines problemas. Tai ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet ir raumenų tonuso pakitimai. Vaikų judesių sutrikimai gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Stebėdami vartytis, atsisėsti, ropoti pradedantį kūdikėlį, įvertame jo dar nekoordinuotus judesius. Vėliau laukiame pirmųjų atsargių žingsnių, lipimo laiptais, bėgiojimo, šokinėjimo. Tačiau žinodami vaikų fiziologinių judesių raidos ypatumus, anksčiau pastebėsime sutrikimus. Svarbu įsidėmėti, kad mišrus raidos sutrikimas yra tik diagnozė, o sprendimus, lemiančius vaiko likimą, priima tėvai.
Šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas tikrovės suvokimo, mąstymo nuoseklumo ir produktyvumo sutrikimas, taip pat ryškus socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Pozityvūs ir Negatyvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą.
Gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
Delyras
Delyras - etiologiškai nespecifinis sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego-budrumo ciklo sutrikimais. Gali išryškėti bet kokio amžiaus žmogui, bet dažniau per 60 metų. Delyrinė būsena yra praeinanti ir besikeičiančio intensyvumo; daugeliu atvejų pasveikstama per keturias savaites arba greičiau. Kartais delyras gali užsitęsti su pokyčiais iki šešių mėnesių, ypač jeigu atsiranda sergant lėtine kepenų liga, karcinoma arba poūminiu bakteriniu endokarditu.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Skirtumai, kurie kartais nurodomi tarp ūminio ir poūminio delyro, neturi didesnės klinikinės reikšmės; būsena turėtų būti vertinama kaip vienas sindromas, turintis skirtingą trukmę bei išreikštumą, svyruojantį nuo lengvo iki labai sunkaus. Ši kategorija neturėtų būti vartojama delyro būsenoms, susijusioms su psichoaktyviųjų vaistų vartojimu, apibūdintoms F10-F19. Delyrinės būsenos dėl vartojamų medikamentų (ūminės suglumimo būsenos vyresniems pacientams dėl antidepresantų) turėtų būti koduojamos šiame skyriuje. Emocijų sutrikimai t.y. Pradžia paprastai ūminė, eiga su paros svyravimais, bendra būsenos trukmė mažiau nei šeši mėnesiai. Aprašytas klinikinis vaizdas yra toks būdingas, kad visiškai tiksli delyro diagnozė gali būti nustatyta, net jeigu nėra visiškai aiški sukėlusi priežastis.
Delyras turėtų būti skiriamas nuo kitų organinių sindromų, ypač demencijos (F00-F03), nuo ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų (F23.-), nuo ūminių būsenų, sergant schizofrenija (F20.-) arba nuotaikos [afektinių] sutrikimų (F30-39), kurių metu galimi suglumimo požymiai.
Šizotipinis Asmenybės Sutrikimas
Šizotipinio asmenybės sutrikimą turinčiam asmeniui sunkiai sekasi užmegzti ir palaikyti artimus santykius su kitais. Žmogus, kenčiantis nuo šizotipinio asmenybės sutrikimo, įsitraukdamas į tokius santykius jaučia didžiulį diskomfortą, dėl šios priežasties jam sunkiau sekasi juos kurti. Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintys asmenys dažnai klaidingai interpretuoja atsitiktinius atsitikimus ir išorinius įvykius kaip neįprastai jiems svarbius, t.y. susieja juo su savimi ir savo gyvenimu. Taip pat pasižymi keistais įsitikinimais ar magišku mąstymu, kurie veikia žmogaus elgesį ir neatitinka subkultūros normų.
Asmenybės sutrikimus, tokius kaip šizotipinis asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo problemą, tačiau jie privalo jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kuris ištirtų ir paskirtų gydymą.
Daugybė žmonių, turinčių šizotipinį tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą. Šizotipinio tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas, palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su simptomais, išvardytais aukščiau.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
Priežastys
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia šizotipinį asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų šizotipinio sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu - tai, yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai: biologiniai, genetiniai, socialiniai (tarkime, kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais) ir psichologiniai (žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu). Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas - svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis.
Gydymas
Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas.
Kiti Psichikos Sutrikimai
Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Keletas pavyzdžių:
- Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.
Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.
Priežastys
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.
- Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
- Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
- Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
- Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.
Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių. Kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus. Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų.
Pagalba ir Parama
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.
- Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
- Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.
Ergoterapeuto vaidmuo
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
- Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
- Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai: Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
- Laiko planavimas ir organizavimas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
- Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas: Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
- Aplinkos pritaikymas: Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, svarbu kreiptis į atitinkamus specialistus.
Suvokimas ir Jo Sutrikimai
Suvokimas - tai procesas, kurio metu suvokiami jutimo organų fiksuojami pojūčiai. Pojūčiais ir jų suvokimu žmogus pažįsta aplinką daiktiškai. Sugebėjimas mintyse atkurti anksčiau patirtus pojūčius, vaizdus, tikrus įvykius - vaizduotė. Vaizdinius galima valingai sukelti ir nutraukti. Ryškios vaizduotės žmogus vaizdinius mato realių objektų (tapetų, debesų) fone - tai vadinama pareidolija.
Suvokimas gali būti skirtingo stiprumo ir kokybės. Įsitempęs, pavargęs, nerimo apimtas žmogus realų dirgiklį suvokia aiškiau ir stipriau. Toks perdėtas jautrumas, jutimo išraiškingumas vadinamas hiperestezija. Susilpnėjęs jautrumas vadinamas hipestezija. Liguistai pakilios (maniakinės) nuotaikos ligonis viską suvokia ypač aiškiai, stipriai - hiperpatija. Apėmus prislėgtai nuotaikai, visa aplinka atrodo pilka, blanki, neryški - hipopatija. Kai kurių psichikos sutrikimų metu susilpnėja hipalgezija arba visiškai išnyksta skausmo jausmas, jutimai - analgezija. Kartais ligonis nepajėgia suvokti, pažinti daiktų, kūno dalių - agnozija.
Pasitaiko, kai vieno jutimo organo sujaudinimas perduodamas kitam. Sergantiems kai kuriomis psichikos ligomis, o kartais ir sveikiems tam tikromis sąlygomis (išvargus, sumažėjus sensorinei stimuliacijai, prieblandoje) pakinta pojūčių kokybė. Aplinka suvokiama iškreiptai, neteisingai. Toks iškreiptas realių išorinių dirgiklių suvokimas vadinamas iliuzijomis. Iliuzijos pagal jutimo organus skirstomos į regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo.
Tikrovėje nesančių, nerealių objektų arba vaizdinių suvokimas vadinamas haliucinacijomis. Haliucinacinių objektų vaizdiniai dažnai tokie pat ryškūs kaip ir tikrų, o kartais - dar ryškesni. Haliucinacijų negalima valingai nutraukti kaip paprastų vaizdinių, jos kyla nevalingai ir ligoniai dažniausiai nesuvokia jų liguisto pobūdžio. Pagal sudėtingumą haliucinacijos skirstomos į paprastas ir į sudėtingas. Paprastų haliucinacijų metu ligonis mato šviesos blyksnius, žiežirbas (fotopsijas), girdi ūžesį, švilpesį, sudėtingų - veidus, žmones, velnius ir ištisas scenas, girdi balsus, muziką. Kartais haliucinacijos jaučiamos išorėje - tikrosios haliucinacijos, kartais - kūne, o dažniausiai galvoje - pseudohaliucinacijos. Pagal jutimo organus haliucinacijos skirstomos į regos, klausos, lietimo, uoslės, skonio bei somatines. Kartais ligoniai ir mato, ir girdi, ir jaučia (kūnu šliaužiančią šnypščiančią gyvatę). Tokios haliucinacijos vadinamos kombinuotomis. Kartais ligonis mato arba girdi haliucinacijas už jutimo organų ribų (mato už savo nugaros, girdi už kelių kilometrų) - ekstrakampinės haliucinacijos. Pasitaiko, kad haliucinacijos kyla užmiegant - hipnogoginės haliucinacijos arba atsibundant - hipnopompinės haliucinacijos. Haliucinacijos, kurių priežastis - stiprūs stresai, išgyvenimai, vadinamos afektogeninėmis. Refleksines haliucinacijas sukelia koks nors realus dirgiklis, pavyzdžiui, lašančio vandens garsai sukelia balsus. Taip pat egzistuoja įteigtos haliucinacijos, kurios sukeliamos hipnozės seanso metu. Esant kai kuriems sutrikimams, yra padidėjęs polinkis atsirasti haliucinacijoms, tada jas galima išprovokuoti.
Regos Haliucinacijos
Jos būna paprastos (žiežirbos, blyksniai, liepsnos, dūmai). Tokios haliucinacijos dar vadinamos fotopsijomis ir kompleksinėmis. Pastarųjų metu matomi nesantys gyvūnai (zoopsijos) arba žmonės (pažįstami ir ne), jų kūno dalys (akys, veidai ir pan.), įvairios scenos, plačios panoramos -panoraminės haliucinacijos. Haliucinaciniai vaizdiniai gali būti normalaus dydžio, mažesni (mikropsijos) arba didesni. Matomos mažos figūros dar vadinamos liliputinėmis haliucinacijomis. Nors ir retai, bet pasitaiko autoskopinių haliucinacijų - kai ligonis mato save priešais, šalia savęs - dvynio, antrininko haliucinacija.
Klausos Haliucinacijos
Elementarių klausos haliucinacijų metu girdimi triukšmai, švilpesiai, ūžesiai, šūviai, bildesiai ir pan. Šios elementarios klausos haliucinacijos dar vadinamos akoazmomis. Sudėtingos klausos haliucinacijos - muzika ir haliucinaciniai balsai. Verbalinės haliucinacijos - tai atskiri garsai, šūktelėjimai, žodžiai, sakiniai, monologai, dialogai ir pan. Jie gali būti neaiškūs ir aiškūs, kartais tie balsai kreipiasi į ligonį -antro asmens klausos haliucinacijos. Balsai gali būti pažįstami arba nepažįstami, komentuojantys. Garsai kaip aidas gali atkartoti ligonio mintis. Kilus imperatyvinei haliucinacijai (girdimi įsakinėjantys balsai), ligoniui liepiama padaryti kokį nors veiksmą, dažnai labai nemalonų (ką nors sumušti, užmušti, nusižudyti). Kartais ligonis girdi kelis balsus, kurie tarp savęs kalbasi apie ligonį kaip trečią asmenį, vadindami jį „jis” arba „ji“, komentuoja jo elgesį, smerkia, kaltina jį. Tai trečio asmens klausos haliucinacija.
Taktilinės Haliucinacijos
Jų metu ligonis ant odos, odoje arba po oda jaučia lietimą, spaudimą, dūrimą, kutenimą ir t.t. Pacientui atrodo, kad per jo odą kažkas šliaužia, rėplioja, skverbiasi į audinius. Ligonis jaučia judesius po oda, jaučia, kad kažkas liečia, čiupinėja, griebia jo lytinius organus. Neretai ligonis ne tik jaučia, bet ir mato jį puolančius vabalus, skruzdėles, renka juos, stengiasi numesti. Rečiau pasitaiko uoslės ir skonio haliucinacijos. Jų metu dažniausiai užuodžiami nemalonūs kvapai. Somatinių (visceralinių) haliucinacijų metu ligonis savo vidaus organuose jaučia esant kokius nors daiktus, gyvūnus (gyvatės, kirminus), savo pilve, krūtinėje, smegenyse - velnią. Šie liguisti vaizdiniai dažnai sukelia nemalonius pojūčius (cenestopatijas). Ligoniui gali atrodyti, kad vidaus organai suirę, kad jis yra lytiškai dirginamas, prievartaujamas.
Suvokimo sutrikimais laikomi ir kūno schemos sutrikimai. Suvokimo sutrikimai nustatomi iš paties ligonio kalbos ir jo elgesio. Kartais ligonis slepia savo suvokimo sutrikimus, vengia apie juos kalbėti arba kategoriškai juos neigia. Tada šiuos sutrikimus galima nustatyti stebint ligonio elgesį.
Mąstymas ir Jo Sutrikimai
Mąstymas - tai sudėtingas psichinis procesas, kurio metu nustatomi daiktų, vaizdinių, reiškinių ryšiai, jų atsiradimo priežastys. Mąstymas pagrįstas pojūčiais, suvokimu, vaizdiniais ir sprendžia praktinį arba abstraktų uždavinį. Mąstymo procesas susideda iš keleto operacijų - analizės, sintezės, palyginimo, apibendrinimo ir abstrahavimo. Šių operacijų padarinys -sąvokos, kurių turinys atsispindi sprendime. Iš kelių sprendimų daroma išvada arba išprotavimas. Skiriamas abstraktus ir konkretus mąstymas. Abstrakčiam mąstymui būdingas apibendrinimas arba abstrahavimas, tai -logiškas mastymas. Konkretus mastymas pagrįstas konkrečiais vaizdiniais. Pavyzdžiui, atsakydamas į klausimą, kuo panašūs avis ir dramblys, žmogus, kurio mąstymas konkretus, išvardys išorinius konkrečius bruožus - 4 kojos, 2 ausys, uodega.
Mąstymo sutrikimai atpažįstami iš kalbos bei rašymo, iš nesugebėjimo atlikti pateiktos užduoties ir iš specialių psichologinių testų rezultatų.
Minčių Tėkmės ir Kiekio Sutrikimai
Tai tokie mąstymo sutrikimai, kai pakinta minčių kiekis ir jų tėkmės greitis. Kai kurių psichikos sutrikimų metu (manijos) minčių padaugėja ir jų tėkmė pagreitėja. Minčių esti labai daug ir įvairių. Jos plaukia, bėga greitai - pagreitėjusiu mąstymu. Kitų sutrikimų metu (depresijos) minčių sumažėja, o jų eiga sulėtėja. Tai vadinamasis sulėtėjęs mąstymas. Kartais mintys staiga nutrūksta, jų nebelieka, mąstymas lyg sustoja. Ligonis sako, kad jo galva ..tuščia", o pašnekovas pastebi, kad ligonis staiga nutyla, lyg užsigalvoja. Toks staigus ir visiškas mastymo nutrūkimas dar vadinamas „minčių bloku’". Kartais ligonis pareiškia, kad jo mintis kažkas atėmė. Tai - minčių atėmimas. Dar apibrėžiamas mąstymo paviršutiniškumas, smulkmeniškumas.
#
tags: #suvokimo #sutrikimai #priezastys