Įvadas
Mokinių motyvacija mokytis, ypač užsienio kalbų, yra nuolat kintantis ir sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Specialistai pastebi, kad mokinių motyvacija mokytis kasmet silpnėja, todėl svarbu ieškoti naujų būdų, kaip ją stiprinti. Šiame straipsnyje aptariami moksliniai tyrimai, praktiniai patarimai ir strategijos, kurios gali padėti mokytojams ir tėvams motyvuoti vaikus siekti geresnių mokymosi rezultatų. Straipsnyje pateikiama kalbos mokymosi motyvacijos samprata bei aptariamos svarbiausios užsienio kalbų mokymosi motyvacijos teorijos bei atlikti tos temos tyrimai.
Šiuolaikinių Mokinių Motyvacijos Iššūkiai
Šiuolaikiniai mokiniai susiduria su daugybe iššūkių, kurie veikia jų motyvaciją mokytis. Vienas iš pagrindinių veiksnių - milžiniški informacijos srautai internete. Vaikai internete randa informacijos, kuri jiems įdomi ir aktuali, turi galimybes patenkinti pažinimo smalsumą. Skaitmeninis formatas yra tapęs gerai pažįstama, įprasta priemone pažinti pasaulį. Taigi, sėdėti klasėje atsivertus vadovėlį, kuriame yra labai ribotas kiekis fiksuotos informacijos ir dar nebūtinai ji yra įdomi kiekvienam konkrečiam mokiniui, gali būti varginanti „procedūra“. Tačiau visas tas informacijos srautas nuolat dirgina psichiką, todėl daug vaikų gali jausti su tuo susijusį nuovargį, neaiškų nerimą, baimę praleisti kažką svarbaus, iškristi iš visuomenės, jei ilgiau pabus neprisijungę prie interneto ir tai tiesiogiai veikia kognityvines funkcijas - pamokų metu sunkiau susikaupti, apdoroti ir įsiminti informaciją. Jei neįdomu arba vargina nerimas, tada ir maža užduotis gali būti sunkiai įveikiama. Jei mokinys ramus, o tema jam asmeniškai įdomi, tada viskas eis kaip per sviestą.
Mokytojo Rolė Motyvacijos Skatinime
Viena svarbiausių mokytojo užduočių yra ne pripildyti mokinio galvą žiniomis iš vadovėlio, o išmokyti vaiką ieškoti informacijos, kuri jam tuo metu yra aktuali, kritiškai ją vertinti ir praktiškai pritaikyti gyvenime. Itin svarbu paraleliai padėti vaikams lavinti ir socialinius-emocinius įgūdžius, kurie padės reguliuoti stresą, pasitikėti savo jėgomis, remtis į save, prisiimti asmeninę atsakomybę, bendradarbiauti ir adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje. Ugdymo programas ir vadovėlius tikrai galima papildyti skaitmeninėmis priemonėmis, informacija iš pasaulyje žinomų, patikimų portalų, kviesti praktikuojančius įvairių sričių profesionalus, kurie dalintųsi asmenine patirtimi, sudaryti sąlygas mokiniams siūlyti savo potemes pagal asmeninius interesus ir jas pristatyti. Taip pat bet kurioje pamokoje galima integruoti SEU. Jei mokytojas nėra pervargęs, turi motyvacijos mokyti, geba prisitaikyti prie šiuolaikinio besikeičiančio pasaulio sąlygų ir nebijo „valdžios“, jis tikrai sugebės kūrybingai paįvairinti pamokas, kad jos labiau atitiktų šiuolaikinių vaikų pasaulėžiūrą. Mokytojas yra pavyzdys bręstančiai asmenybei. Kartais verta savęs paklausti - ką mano mokiniai perims iš manęs, ko aš galiu juos išmokyti, kaip man sekasi mokytis ir prisitaikyti šiame besikeičiančiame pasaulyje, ar nenešioju „visažinio karūnos“, kuri paprastai verčia klijuoti ribojančias etiketes - tas šaunuolis, o tas prapuls.
Tėvų Įtaka Vaikų Motyvacijai
Tėvai gali būti tokiu pat motyvuojančiu pavyzdžiu. Svarbiausia neperlenkti lazdos - nenaudoti agresijos prieš savo vaikus, siekiant sukontroliuoti jų elgesį. Geriau pabandyti dar ir dar kartą susitarti, bet nesirinkti agresijos, nes ji ne tik, kad nieko nesprendžia, bet kuria papildomas problemas vaiko psichikoje ir kenkia tarpusavio ryšiui. Geriausia yra orientuotis į vaiko atsakomybės jausmo skatinimą - padėti sūnui ar dukrai suvokti, kad šalia „noriu“ būna ir „reikia“, jei „nenoriu“, nereiškia, kad „negaliu“, tai, ką „tingiu“ atlikti, gali būti asmeniškai „naudinga“, kalbėti apie laisvę ir atsakomybę kaip apie neatsiejamus dalykus, atkreipti dėmesį į ryšį tarp elgesio ir pasekmių - kai renkuosi pasielgti vienaip ir kitaip, kartu renkuosi ir atitinkamas pasekmes.
Socialinis-Emocinis Ugdymas (SEU)
SEU, kitaip tariant, socialinis-emocinis ugdymas, yra minkštųjų įgūdžių lavinimas. Mokykloje paprastai mokomės praktinių įgūdžių - skaičiuoti, kurpti samprotavimo rašinius, ruošti projektus, naudotis IT priemonėmis, užsienio kalbų, virti cepelinus ir t.t. Bet, jei turime žemą savivertę, nepasitikime savo gebėjimais, neatpažįstame savo emocijų ir nemokame konstruktyviai jų išreikšti, stokojame komunikavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, savarankiškumo, kantrybės, tuomet gali būti sudėtinga ne tik mokytis, bet ir apskritai prisitaikyti aplinkoje, kurioje neišvengiamai susiduriame su tuo, kas patinka ir nepatinka, iššūkiais, konfliktais, galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Mokinių socializacijos svarba
SEU Integravimo Pavyzdžiai Pamokose
Nepriklausomai nuo dėstomo dalyko, bet kuris mokytojas gali skatinti moksleivius savarankiškai planuoti būsimus atsiskaitymus, skiriant mokiniui terminų intervalus, leisti patiems pasirinkti datas atsižvelgiant į asmeninį užimtumą. Visada galima individualiai aptarti, su kokiomis išorinėmis ir vidinėmis kliūtimis mokinys susiduria studijuodamas dalyką ar temas, kurių niekaip nepavyksta įsisavinti, paskatinti mokinį ieškoti jam tinkamų, kūrybingų sprendimų. Istorijos ar lietuvių literatūros pamokose, nagrinėjant laikotarpius ar žinomas asmenybes galima skirti dėmesio to laikmečio žmonių ar konkrečių asmenybių psichologinio portreto išgryninimui. Ekonomikos pamokose galima analizuoti sėkmingų verslų pavyzdžius, kviesti jų įkūrėjus į pamokas ir pasidomėti, kaip sekėsi vystyti verslą, įveikti iššūkius, ugdyti charakterį. Dėstant fizikos ar chemijos temas galima skirti grupines užduotis, kur kiekvienas grupės narys pasirenka asmenines atsakomybes už užduoties įvykdymą pagal savo gebėjimus, interesus. Fizinio lavinimo pamokose galima skirti laiko pratimams, kurie padeda reguliuoti stresą, atsipalaiduoti, supažindinti mokinius su hormonais, dalyvaujančiais streso ir atsipalaidavimo sistemoje, vegetacine nervų sistema, papasakoti apie psichosomatiką. Bet kada galima inicijuoti diskusiją apie atsiskaitymų baimes - sudaryti sąlygas mokiniams išsakyti, ko jie dažniausiai bijo, kokių turi minčių, kokio palaikymo, elgesio tikisi iš mokytojo ir klasės draugų. Skatinti mokinius reflektuoti pamokas - išsakyti ne tik tai, kas patiko ar nepatiko, bet kokie mokymo metodai jiems būtų tinkamiausi, paskatintų didesnį susidomėjimą dėstomu dalyku, leisti mokiniams patiems pademonstruoti tuos metodus pamokų metu. Taip pat labai rekomenduoju megzti bendradarbiavimą su savo sričių profesionalais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, skatinti mokinius ieškoti įdomių asmenybių (pagal dėstomą dalyką) - sportininkų, mokslininkų, politikų, menininkų, atlikėjų, verslininkų, valstybės pareigūnų, pakalbinti juos temomis apie savirealizaciją, tikslo siekimą, motyvaciją, darbo ir šeimos balansą, pasitikėjimą savimi, finansinį raštingumą. Jei mokiniai turės daugiau laisvės papildyti dalykus jiems įdomia informacija, realizuoti asmenines savybes ir gebėjimus, išsakyti savo nuomonę ir jausmus, kartu jiems bus nubrėžti konkretūs rėmai, terminai, tai padidins smalsumą, produktyvumą, pasitikėjimą savimi ir lavins atsakomybę.
Individualus Dėmesys Mokiniams
Tai gali būti taikoma visur, klausimas - kokia apimtimi. Ugdymo programos yra orientyrai, stuburas, tačiau kokiomis priemonėmis bus siekiama jas įgyvendinti - jau kiekvienos mokyklos ir mokytojo atsakomybė bei pasirinkimas. Jei anglų kalbos pamokoje numatyta tema apie visatą, vadovėlį galima papildyti panaršius NASA puslapyje ir pristačius įdomių faktų. Ruošiant dvyliktokus anglų kalbos brandos egzaminams, galima pasiūlyti pasirinkti ir nagrinėti mokslinius straipsnius iš srities, kurią moksleivis planuoja studijuoti (pavyzdžiui, mediciną), o po to parašyti samprotavimo rašinį paties sugalvota tema, naudojant straipsnyje atrinktą žodyną. Tokiu būdu po truputį mokytojas ruošia mokinį studijoms aukštojoje mokykloje, kurioje jam neišvengiamai teks skaityti tuos pačius straipsnius, ir laikydamasis ugdymo programos lavina įgūdžius, kurie bus tikrinami egzaminų metu. Be to, kaip mediatorė pastebiu - kai žmonės patys priima sprendimus, jie yra labiau linkę jų laikytis.
Neuromoksliniai Įžvalgos apie Mokymąsi
Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, jog vaikų padalinimas į filologus ir matematikus yra stereotipinis ir net žalingas, nes riboja jų vystymąsi. Ankstyvame amžiuje suskirstę vaikus pagal momentinius testus ar asmeninius pasirinkimus, mes treniruojame vienus gabumus, visiškai apleisdami kitus. Todėl laikui bėgant atotrūkis tarp šių gebėjimų didėja, o susidomėjimas bei pasitikėjimas savo žiniomis mažėja. Be abejo, yra 5-10 proc. vaikų, kurie turi sunkumų su matematika, panašus procentas turi kalbos problemų. Tačiau tie procentai sėkmingų specialistų intervencijų dėka su amžiumi gali sumažėti. Mokantis naujų dalykų, kuriasi naujos ir stiprėja senos jungtys - tai vadinama neuroplastiškumu. Vykstant efektyviam mokymuisi, įtraukiamos smegenų dalys, susijusios su atmintimi, įvairia sensorine informacija, kognityvinėmis funkcijomis ir panašiai. Anksčiau buvo manoma, kad smegenų pusrutuliai yra vienareikšmiškai atsakingi kiekvienas už savo sritį - kairysis už kalbą, o dešinysis už matematinius gabumus. Tačiau, pasitelkus medicininio smegenų vaizdavimo technikas ir vis didesnes tiriamųjų grupes, kaskart vis labiau įsitikiname, kad panašūs smegenų tinklai reikalingi ir kalbinėms, ir matematinėms užduotims atlikti. Nes matematika irgi yra kalba, kuriai išmokti taip pat reikia įsiminti ir gebėti pritaikyti daug taisyklių.
Kalbų Mokymosi Poveikis Smegenų Veiklai
Užsienio kalbų mokymasis yra svarbus aspektas, kuris skatina smegenų veiklą. Žmonės, kurie mokosi užsienio kalbų, yra linkę turėti aukštesnį kognityvinį lygį ir geresnę atmintį. Kalbos mokymasis yra viena iš geriausių būdų išlaikyti smegenų funkcijas ir pagerinti jų plastinumą. Smegenys yra nuolat pritaikomos prie naujų patirčių, o kalbos mokymasis yra vienas iš geriausių būdų išlaikyti smegenų funkcijas ir pagerinti jų plastinumą. Mokantis užsienio kalbos, žmogus turi mokytis naujų žodžių, gramatikos ir sintaksės taisyklių, o tai reikalauja didelio kiekio smegenų veiklos. Daugelis tyrimų rodo, kad kalbos mokymasis skatina smegenų veiklą ir padidina jų plastinumą. Be to, mokantis užsienio kalbos žmogus gali išmokti naujų kultūrų, patirti naujų patirčių ir susipažinti su skirtingais žmonėmis. Kalbos mokymasis yra vienas iš geriausių būdų skatinti smegenų veiklą. Neuroplastiškumas yra smegenų gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų, mokantis naujų dalykų, įgijant naujas įgūdžius. Mokantis užsienio kalbos, smegenys turi prisitaikyti prie naujų garsų, žodžių, gramatikos taisyklių ir sintaksės. Kalbos centrai yra smegenų dalys, kurios yra atsakingos už kalbos suvokimą ir gamybą. Mokantis užsienio kalbos, šie centrai yra aktyvuojami ir plečiasi. Tyrimai rodo, kad mokantis užsienio kalbos, smegenų dalys, atsakingos už kalbos centrų aktyvinimą, tampa efektyvesnės ir geriau susijusios su kitomis smegenų dalimis. Mokantis užsienio kalbos, smegenys taip pat tampa efektyvesnės sprendžiant kitas užduotis, kurios nesusijusios su kalba. Mokantis naujų kalbų vaikystėje yra daug pranašumų. Vaikai lengviau įsisavina naują informaciją, taip pat jie yra atviresni ir drąsesni eksperimentuoti su kalba. Suaugusiems mokantis naujų kalbų yra sunkiau nei vaikams, tačiau tai nereiškia, kad tai yra neįmanoma. Amžius gali turėti įtakos kalbų mokymuisi, tačiau tai nereiškia, kad mokymasis yra neįmanomas.
Tradiciniai ir Inovatyvūs Kalbų Mokymosi Metodai
Tradiciniai mokymosi metodai, tokių kaip gramatikos taisyklių mokymasis, gali būti veiksmingi, tačiau jie gali būti nuobodūs ir neįdomūs. Be to, inovatyvūs metodai, pavyzdžiui, kalbos mokymasis per muziką ar filmus, gali padėti geriau įsiminti naująją kalbą ir gerinti supratimą. Praktinis kalbos naudojimas yra vienas iš geriausių būdų mokantis kalbų. Praktinis mokymasis taip pat gali apimti kalbos naudojimą kasdieniniame gyvenime, pvz., bendraujant su draugais ar kolegomis, arba kelionėse į užsienį. Kalbos mokymasis yra svarbus aspektas, kuris skatina smegenų veiklą ir padeda žmonėms geriau suprasti ir bendrauti su kitais žmonėmis, ypač tais, kurie kalba skirtingomis kalbomis. Mokantis užsienio kalbos, žmonės gali geriau suprasti kitų šalių kultūrą ir tradicijas. Mokantis užsienio kalbos, žmonės gali geriau susipažinti su kitais žmonėmis ir bendrauti su jais. Tai padeda skatinti socialinę integraciją ir padeda žmonėms geriau suprasti socialinius ir ekonominius aspektus. Kalbos mokymasis yra svarbus aspektas, kuris padeda žmonėms geriau suprasti kitas kultūras, papročius ir tradicijas.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Dopamino Įtaka Motyvacijai
Vaikams sekasi tie dalykai, kurie jiems patinka. Ir kuo labiau patinka, tuo geriau sekasi, tad atsiranda toks uždaras užburtas ratas. Už visa tai atsakingas dopaminas - smegenyse išsiskiriantis cheminis neurotransmiteris, dar kitaip vadinamas geros savijautos chemine medžiaga (angl. feel-good brain chemical) arba „motyvacijos molekule“. Dopaminas vaidina svarbų vaidmenį, kai jaučiame pasitenkinimą ir džiaugsmą, todėl jis yra gyvybiškai svarbus mūsų gebėjimui planuoti ir mąstyti. Be to, jis veikia ne tik mūsų gerąsias emocijas, motyvaciją, bet ir atmintį.
Kaip Paskatinti Dopamino Išsiskyrimą?
Suaktyvinti dopaminą galima gerai išsimiegojus, reguliariai sportuojant ar klausantis mėgstamos muzikos, o tuo kiekvienas žmogus gali pasirūpinti individualiai. Kitas labai paprastas būdas pamotyvuoti vaikus yra per žaidimą. Grupiniai žaidimai pamokos pradžioje ar žaidybinė pamoka, gera nuotaika, geri tarpusavio santykiai mažina stresą ir pagerina motyvaciją. Lietuvoje jau yra taikomi įvairūs įtraukiojo ugdymo principai, tokie kaip STEAM (angl. science, technology, engineering, art, maths).
Aktyvus Mokymasis
Mokymosi sėkmė labai priklauso ir nuo taikomų mokymosi metodų, o skirtingi metodai gali duoti skirtingus rezultatus. Ypač labai didelis skirtumas stebimas tarp pasyvaus ir aktyvaus mokymo. Pasyvus mokymas yra klasikinis „mokytojas kalba - mokinys klauso“ metodas. Aktyvus mokymas įtraukia moksleivius į mokymo procesą ir gali būti įvairiausių formų - diskusijos, debatai, projektinės veiklos ir panašiai. Pastarasis metodas suteikia daugiau įvairovės ir sužadina smalsumą, motyvaciją, bendravimą.
Mokymosi Etapai ir Efektyvumo Didinimas
Mokymosi procesas gali būti suskirstytas į etapus, kurių kiekvienas yra svarbus galutiniam rezultatui, todėl nė vieno „prašokti“ ar ignoruoti negalima. Pirmasis etapas yra susijęs su informacijos paieška - kur rasti mokymuisi reikalingos informacijos. Kitas etapas - šios informacijos apdorojimas arba mokymasis. Trečiasis etapas - supratimas ir pasitikslinimas, ko buvo išmokta mokantis. Ir galiausiai - kur šiuos išmoktus dalykus galima pritaikyti. Pirmiausia reikia planuoti namų darbus ir padalinti juos taip, kad būtų pakankamai laiko juos visus atlikti. Antra, prisėdus daryti namų darbų šalia neturi būti jokių kitų dirgiklių, tokių kaip telefonas, nes atėjusi žinutė iš karto išblaško dėmesį. Trečia, būtina mokantis daryti pertraukėles. Ketvirta, nebijoti prašyti pagalbos, nes darbas grupėje ne tik padeda geriau išmokti, bet ir sukuria stipresnius santykius, draugystes. Baigus namų darbus mokiniai turėtų pergalvoti, ko išmoko ir kur tai būtų naudinga pritaikyti gyvenime. Neradus pritaikymo būdo, vertėtų apie tai pasisakyti kitos pamokos metu - tai galėtų tapti pagrindu įdomiai diskusijai.
Praktiniai Patarimai Motyvacijos Skatinimui
Motyvacija daugiau ar mažiau reiškiasi daugelyje mūsų veiksmų. Pirmiausia, pradėkite nuo paprasto klausimo: „Kodėl man svarbu daryti X?“. Tuomet numatykite tikslus - tai ypač svarbu motyvacijai palaikyti! Šie tikslai turėtų būti realistiški. Pernelyg sudėtingi tikslai (gerokai viršijantys mūsų galimybes) mus paprasčiausiai demotyvuoja - galvoje ima suktis mintys, jog beprasmiška gaišti laiką darant tai, ką įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu pernelyg lengvi tikslai (pareikalaujantys minimalių ar visai jokių pastangų) kelia nuobodulį. Tada tikslą išskaidykite į mažesnius uždavinius. Kokius mažus žingsnelius ir kada turėtumėte padaryti, kad judėtumėte tikslo link? Maži žingsneliai yra beprotiškai svarbūs mūsų motyvacijai, nes juos atlikus mus užlieja džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi. Ir galiausiai, nepamirškite savęs apdovanoti! Esame labiau motyvuoti atlikti užduotis, kai žinome, kad jas baigę sulauksime ko nors malonaus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija: mokinių agresija
Motyvacija Mokantis Užsienio Kalbų
Mokantis užsienio kalbų, motyvacija yra labai svarbi. Be pakankamos motyvacijos, mokymasis gali tapti sunkus ir nuobodus procesas. Vienas iš būdų yra nustatyti tikslus. Tai gali būti trumpalaikiai ar ilgalaikiai tikslai, tačiau svarbu, kad jie būtų išreiškiami aiškiai ir suprantamai. Kitaip tariant, jie turi būti matomi ir pasiekiami. Taip pat svarbu rasti mokymosi būdą, kuris atitinka individualias poreikius ir pomėgius. Kiekvienas mokinys yra skirtingas, todėl svarbu rasti būdą, kuris padeda mokantis užsienio kalbų. Asmeninės mokymosi strategijos taip pat yra labai svarbios mokantis užsienio kalbų. Tai yra būdai, kaip mokinys gali padidinti savo efektyvumą mokantis užsienio kalbų. Viena iš svarbiausių asmeninių mokymosi strategijų yra pastovus mokymasis. Tai reiškia, kad mokinys turi nuolat mokytis ir praktikuoti užsienio kalbą. Tai gali būti daroma per klausymąsi, skaitymą, kalbėjimą ar rašymą. Kitas svarbus asmeninės mokymosi strategijas yra žodžių ir gramatikos mokymasis. Mokinys turi mokytis žodžių ir gramatikos, kad galėtų suprasti ir naudoti užsienio kalbą. Tai gali būti daroma per žodžių mokymąsi ir gramatikos mokymąsi. Galiausiai, svarbu turėti teigiamą požiūrį mokantis užsienio kalbų. Mokinys turi būti pasiruošęs mokytis ir priimti iššūkius, kad pasiektų norimus rezultatus.
Tyrimai apie Mokinių Motyvaciją
Tyrimo objektas yra studentų užsienio kalbos mokymosi motyvacija ir mokymosi metu patiriami išgyvenimai. Tyrimo tikslas - atskleisti studentų užsienio kalbos mokymosi motyvaciją ir nustatyti jos sąsajas su patiriamais išgyvenimais. Tyrime buvo apklausti 335 penkių Lietuvos universitetų studentai, analizuoti jų atsakymai į atvirus bei uždarus klausimus apie mokymosi motyvaciją bei emocinius išgyvenimus. Dominuoja motyvai, darantys poveikį išorinei užsienio kalbos mokymosi motyvacijai. Studentams reikšmingesnės instrumentinės orientacijos (kalbos dėmuo), o kalbų mokymasis dažniau siejamas su ateities perspektyvomis. Tuo tarpu privalėjimas gauti įskaitą, išlaikyti egzaminą nevaidina labai svarbaus vaidmens. Atskleisti studentų emocinės būsenos mokantis užsienio kalbų ir motyvų, žadinančių išorinę bei vidinę mokymosi motyvaciją, sąlyčio taškai rodo, kad noras nuvykti į šalį, kurios kalbos mokomasi, ir siekis komunikuoti užsienio kalba skatina domėjimąsi kalba, padeda išvengti nerimo pratybose. Be to, malonumo pojūtis, atsirandantis mokantis užsienio kalbų, žadina pasitenkinimo šia veikla išgyvenimus, o tai užkerta kelią abejingumui. Akivaizdu, kad mokymasis respondentams daug dažniau teikia teigiamų emocijų. Neigiami pojūčiai siejasi su baime kalbėti užsienio kalba. Nustatyti statistiškai reikšmingi mokymosi motyvacijos skirtumai pagal lytį. Moterys yra mažiau abejingos užsienio kalbos mokymuisi ir rečiau nei vyrai nuobodžiauja mokydamosi kalbų.
Santykis su Mokytojais ir Palaikymas
Matome, kad daugybė veiksnių, tokių kaip psichologinė savijauta, motyvacija mokytis, suvokimas, kad gerai mokytis - svarbu, pasitenkinimas tiek nuotoliniu, tiek ir apskritai mokymusi, mokymosi krūvio įveikimas - tiesiogiai priklauso nuo to, kiek geri yra mokinių santykiai su mokytojais. Gerai mokytis svarbu 87 proc. mokinių, kurie su mokytojais sutaria gerai ir puikiai, ir tik 66 proc. tų, kurie su mokytojais sutaria prasčiau. Didele motyvacija mokytis pasižymi 43 proc. gerus santykius su mokytojais palaikančių mokinių, tačiau tik 10 proc. su mokytojais sutariančių prasčiau yra motyvuoti mokytis, rodo tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad 72 proc. mokytojų jaučiasi palaikomi mokinių.
Kiti Patarimai
Užsirašykite ar net vizualizuoti priežastis, kodėl jums svarbu gerai išlaikyti egzaminus. Taip padidinsite motyvaciją. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems trūksta motyvacijos dirbti, kažkokioje matomoje vietoje pasikabina atostogų ar naujo automobilio nuotraukas, tad panašiai galite elgtis ir jūs. Jei norite parašyti bandomąjį rašinį, visą procesą galite suskirstyti į 3 dalis: medžiagos paieška ir idėjų generavimas; rašymas; redagavimas. Tada kiekvieną etapą padalykite į smulkesnes užduotis, pavyzdžiui, apgalvoti, kokie autoriai tiktų, paieškoti tinkamų citatų. Taigi, planai visada padeda, o ne atvirkščiai! Erdvė mokymuisi padės geriau įveikti varginančias užduotis. Jei rašomasis stalas laikui bėgant tapo kosmetiniu staliuku ar tiesiog dar viena vieta daiktams susidėti, pats metas viską nukraustyti ir paruošti. Mokymosi erdvėje neturi likti planšetinio kompiuterio, žaidimų pultų ir kt. Ant rašomojo stalo turi gulėti tik užrašų bloknotai, lipnūs lapeliai, rašymo priemonės, žymekliai ir daugių daugiausia puodelis.
tags: #mokiniu #motyvacijos #skatinimas #mokantis #uzsienio #kalbu