Priklausomybės ligos - tai iššūkis ne tik pačiam sergančiajam, bet ir visai jo šeimai. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybės ir kopriklausomybės sąvokas, jų priežastis, požymius ir galimus sveikimo būdus, remdamiesi tiek specialistų įžvalgomis, tiek asmeninėmis patirtimis.
Istorijos pradžia: priklausomybės šešėlis
Ramintos istorija puikiai iliustruoja, kaip sunku pastebėti problemą, kuri yra akivaizdi. Susipažinusi su būsimu vyru Klaipėdoje, ji greitai sukūrė šeimą. "Gyvenome, kaip man tada atrodė, tikrai puikiai", - prisimena Raminta. Tačiau, įsidarbinusi ir vis daugiau laiko skyrusi darbui, ji ėmė pastebėti, kad su vyru tolsta. Netrukus paaiškėjo skaudi tiesa - vyras buvo atleistas iš darbo už alkoholio vartojimą darbo metu. "Klausiau savęs, kaip galėjau nepastebėti, kad iš darbo vyras grįždavo girtas, juk užaugau su alkoholiku?" - prisipažįsta Raminta. Šeima balansavo ant skyrybų ribos, kol vieną vakarą Raminta ryžosi atviram pokalbiui. Ši istorija dar neturi laimingos pabaigos, tačiau pora jau porą metų lanko anoniminių alkoholikų ir jų artimųjų bendruomenių susitikimus, eina į šeimos psichoterapiją. "Tačiau pagaliau galiu pasakyti, kad atleidau sau už tai, jog „nepastebėjau“ pirmųjų alkoholizmo ženklų", - teigia Raminta.
Priklausomybė: liga, turinti daug veidų
Klinikinė psichologė Justina Kymantienė teigia, kad kiekviena situacija yra individuali, tačiau priklausomybės formavimosi tendencijos panašios. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, turinti daug veidų ir nesirenka žmogaus pagal išsilavinimą, socialinį statusą, profesiją ar finansinę padėtį. "Ar išsilavinę, aukštas pareigas užimantys asmenys yra atsparūs onkologiniams susirgimams? Mums reikėtų atsisakyti stereotipo, pagal kurį priklausomą žmogų matome tik geriantį kiekvieną dieną, viską praradusį ir gyvenantį prie konteinerio", - įsitikinusi psichologė.
Signalai, įspėjantys apie priklausomybę
- Stiprus noras išgerti, kuomet žmogus tendencingai ieško progų ir priežasčių tą padaryti.
- Stiprus noras išgerti vėl kitą dieną, esant blogai savijautai.
- Negalėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo.
- Po išgėrimų kylanti kaltė, gėda, sąžinės graužatis.
- Noras savo alkoholio vartojimą nuslėpti.
- Dėl alkoholio vartojimo atsirandantys praradimai, pasekmės (finansiniai sunkumai, skolos, darbo praradimas, rizikingas elgesys, prarastas pasitikėjimas, pašliję santykiai).
- Suirzęs, nusivylęs, piktas asmuo.
- Artimųjų patiriama stipri įtampa situacijose, kuriose numano būsiant alkoholio.
- Baimė supykdyti, nuliūdinti ar suerzinti žmogų, kuris, artimųjų manymu, geria per daug.
Kaip pradėti pokalbį?
Alkoholio vartojimo įpročiai ar priklausomybė yra jautri tema pokalbiui. Pasak J.Kymantienės, tokių temų žmonės bijo, panašiai kaip ir pokalbio su žmogumi, kuris gali galvoti apie savižudybę, ar yra patyręs skaudžią netektį. "Vyrauja mitas, kad liesdami alkoholio vartojimo klausimus kitą žmogų galime įžeisti. Jei situacija jau sudėtinga, prisideda baimė supykdyti ar suerzinti žmogų, ir taip išprovokuoti jo gėrimą. Tai sulaiko nuo tiesaus pokalbio", - kalbėjo psichologė. Tačiau, pasak jos, bet kokio pokalbio pradžia - pasirinkimas kalbėti.
Patarimai, kaip kalbėtis su priklausomu žmogumi
- Kalbėti tiesiai, blaiviam pašnekovui.
- Pokalbyje turi vyrauti pagarba, drąsus atvirumas ir tiesumas.
- Vengti kaltinimų, priekaištų, grasinimų ar maldavimų liautis gėrus ir gyventi kitaip.
- Susitelkti į save ir kalbėti apie save ("man neramu dėl to, kaip tu elgiesi, kai esi išgėręs").
- Nusiteikti, kad keisis ne tik sergančiojo, bet ir kitų elgesys.
Kopriklausomybė: kas tai?
Kopriklausomybė - tai emocinės priklausomybės forma, kai santykiai grindžiami ne lygiaverčiu ryšiu, o nuolatiniu vieno partnerio aukojimusi. Tai būsena, kai žmogaus emocinė gerovė tampa visiškai priklausoma nuo partnerio nuotaikos, veiksmų ar pritarimo. Specialistė teigia, kad kopriklausomybė gali būti itin pavojinga abiems pusėms. Jei prisiimame nuolankaus gelbėtojo vaidmenį, galime pakenkti ir sau - ateityje net nebegebėti užmegzti sveikų santykių, tiek tam, kurį gelbėjame - taip atimdami iš jo savarankiškumo įgūdžius ir suteikdami patvirtinimą, kad pats žmogus yra nevykėlis, kuris nesusitvarkys.
Taip pat skaitykite: Patarimai virškinimui
Kopriklausomybės priežastys
- Kontrolė, nes yra įsitikinimas, kad be manęs šis žmogus pražus.
- Baimė prarasti reikalingumą.
- Baimė, ką pasakys žmonės.
- Žmogus nežino, ką daryti su emocijomis, kurios atsiranda kiekvieną dieną.
- Išmokti elgesio modeliai vaikystėje.
Kopriklausomybės požymiai
- Geras jausmas sudėtingose situacijose.
- Noras priklausomybę turinčio žmogaus vertinimo.
- Atsisakymas savo poreikių, kad tik patenkintų kito.
- Emocijų slėpimas.
- Noras rūpintis kitu asmeniu, jį net kontroliuoti.
- Atsakomybė už kitų žmonių veiksmus, jausmus, pasirinkimus.
Kopriklausomybės pasekmės
- Priklausomas žmogus gauna tobulas sąlygas toliau likti priklausomam.
- Priklausomas žmogus pradeda prarasti savarankiškumo įgūdžius.
- Kopriklausomas žmogus kenčia dėl savo poreikių paneigimo.
- Pasyvi agresija, kivirčai, nerimas, pyktis, vienišumas, kaltė, gėda tampa kasdieniniais palydovais.
- Vaikai perima tėvų funkcijas (parentifikacija).
- Trauma, išmokti elgesiai, ateityje kuriant santykius su kitais žmonėmis gali juos neigiamai paveikti.
Kaip gydyti kopriklausomybę?
Pirmiausia, reikia pripažinti, kad yra problema, kad reikia susigrąžinti savo gyvenimą. O tuomet keliauti pas psichoterapeutus, mokytis naujų įgūdžių ir patirčių, kaip paleisti kitą žmogų ir jam leisti klysti. Mokytis rūpintis savimi, savo poreikiais. Taip pat labai svarbu, gal net svarbiausia terapijoje, dirbti su savomis vaikystės traumomis, su tapimo kopriklausomu šaknimis. Taip išmokstama nebekontroliuoti priklausomo asmens.
Psichoterapijos rūšys, tinkančios kopriklausomybei gydyti
- Schemų terapija
- Kognityvinė ir elgesio terapija
- Atjautos terapija
- Mindfulness
Veiksmai, kurių kopriklausomas žmogus gali imtis jau dabar
- Pradėti klausinėti savęs: ko AŠ noriu, kokie MANO poreikiai, ką AŠ jaučiu, kaip man SAU padėti.
- Leisti priklausomam asmeniui prisiimti atsakomybę už savus veiksmus.
Pagalba vaikams, augantiems priklausomybės šeimoje
Kai šeimoje girtaujama, svaiginamasi labiausiai kenčia vaikai, nes jie bejėgiai apsiginti patys. Augdami su priklausomybei pasiduodančiais tėvais vaikai netenka teisės harmoningai vystytis saugioje aplinkoje ir darnioje šeimoje. Vaikystėje patirtos psichologinio ir fizinio smurto traumos, kančios dėl nepriežiūros vaikus persekioja visą gyvenimą.
Vaikų, augančių priklausomybės šeimoje, sunkumai
- Gėda, kaltė ir atsakomybė apginti šeimos garbę, pagerinti situaciją.
- Nerimas, kad jų šeima gali iširti.
- Sunkumai atpažįstant ir reiškiant savo jausmus.
- Padidintas atsargumas, būrelių nelankymas, pasilinksminimų vengimas.
- Didesnė rizika patirti depresiją, nerimą.
- Dažniau pradeda žalingai vartoti įvairias psichoaktyviąsias medžiagas.
- Mokymosi sunkumai.
- Nuolatinė asteninė būsena: nuovargis, dirglumas, greitas išsekimas, polinkis į konfliktus.
Kur ieškoti pagalbos?
- Priklausomybės ligų specialistai: konsultantai, socialiniai darbuotojai, psichologai, psichiatrai.
- Šeimos gydytojo kabinetas, psichikos sveikatos centras ar visuomenės sveikatos biuras.
- Valstybinis priklausomybės ligų centras, licencijuotos reabilitacijos bendruomenės.
- Savitarpio pagalbos grupės (Anoniminiai Alkoholikai, Al-Anon, SAV).
- Psichologinės paramos grupės, psichoedukacinės grupės.
- Bažnyčia, dvasininkas.
Taip pat skaitykite: Sveiko elgesio komponentai
Taip pat skaitykite: Švietimo įtaka vaikų socializacijai
tags: #sveikas #gyvenime #apie #priklausomybe #kopriklausomybe #ir