Šis straipsnis skirtas aptarti teksto suvokimo užduotis, kurios yra svarbios 9-10 klasių mokiniams. Straipsnyje nagrinėjama, kaip šios užduotys padeda ugdyti mokinių kompetencijas, kokie yra užduočių tipai ir kaip joms pasiruošti. Taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys užduočių specifiką.
Įvadas
Pagrindinis gimnazijos klasių lietuvių kalbos ir literatūros pamokų iššūkis ir uždavinys - tekstų skaitymas ir analizė, vedanti ne tik į gilesnį teksto suvokimą, bet ir į literatūrinio ar samprotavimo rašinio formavimą. Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra.
Teksto Suvokimo Užduočių Svarba
Teksto suvokimo užduotys yra svarbi ugdymo proceso dalis, padedanti mokiniams įgyti esminių kompetencijų. Šios kompetencijos - asmens ugdymo(si) pagal Bendrąsias programas rezultatai, rodantys nuosekliai įgyjamą dvasinę, kognityvinę ir fizinę brandą. Jos suprantamos kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Dalykų Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai.
PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) vertinamos pagrindinio ugdymo metu mokinių įgytos kompetencijos. Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP užduotys gali būti iš visų 9 (I gimnazijos) klasės temų ir potemių, o iš 10 (II gimnazijos) klasės neįtraukiamas temos „Barokas“ mokymo(si) turinys.
Užduočių Struktūra ir Turinys
Lietuvių Kalbos ir Literatūros PUPP Užduotys
Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP užduotys skirtos patikrinti įvairius mokinių gebėjimus, įskaitant skaitymą, teksto supratimą, kalbos pažinimą ir vartojimą bei rašymą.
Taip pat skaitykite: Kaip gerinti teksto supratimą 4 klasėje
- Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (15 taškų). Mokiniai skaito tekstą ir atlieka nurodytas užduotis. Pateikiami du (ar daugiau) bendrine kalba parašyti tekstai, kurių bendra apimtis - 700-1000 žodžių. Vienas tekstas parenkamas iš grožinės literatūros, kitas tekstas (ar kiti tekstai) gali būti parinktas iš grožinės literatūros, žiniasklaidos, enciklopedijų, žinynų, mokslo populiarinimo darbų ir kt. Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti trumpinant, redaguojant. Tekstai gali būti su neverbaliniais elementais. Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo klausimai ir bent vienas išplėsto atvirojo atsakymo klausimas, susijęs su tekstų lyginimu ir argumentuotu, rišliu savo nuomonės ar įžvalgų pateikimu ir (ar) tekstų idėjų palaikymu arba nepritarimu joms.
- Kalbos pažinimas ir vartojimas (15 taškų). Kalbos pažinimo gebėjimams patikrinti pateikiamos užduotys, susijusios su lietuvių kalbos morfologijos, rašybos, sintaksės ir skyrybos pažinimu; kalbos vartojimo gebėjimams patikrinti pateikiamos užduotys, susijusios su gramatinių, leksinių, stilistinių ar retorinių raiškos priemonių pažinimu ir tinkamu vartojimu. Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo klausimai.
- Rašymas ir teksto kūrimas (30 taškų). Teksto kūrimo raštu gebėjimai tikrinami viena atvirojo tipo užduotimi. Minimali kuriamo teksto apimtis - 200 žodžių. Pateikiamos trys teksto kūrimo užduotys iš 9-10 (I-II gimnazijos) klasių kurso; mokiniai pasirenka vieną iš jų ir kuria tekstą pagal temos formuluotę, remdamiesi literatūros (kultūros) žiniomis ir savo patirtimi. Tekstą mokiniai rašo pasirinkta forma: kaip rašinį (atsakymą į klausimą), literatūrinį laišką ar dienoraštį, straipsnį, esė ir pan.
Užduočių Vertinimas
Užduotis pateikiama ir atliekama elektroninėje užduočių atlikimo (testavimo) sistemoje. Klausimo vertė taškais pateikiama prie kiekvieno klausimo. Lapas užrašams, kompiuteris, rašymo ir teksto kūrimo užduočiai - „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“ arba „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. Reikalavimai kompiuteriui nustatyti lietuvių kalbos ir literatūros PUPP vykdymo instrukcijoje. Atliktos užduotys vertinamos elektroninėje užduočių atlikimo (testavimo) sistemoje. Uždarojo atsakymo klausimai vertinami automatiškai, atvirojo atsakymo užduotis vertina vertintojai elektroninėje vertinimo sistemoje.
Kitos Tautinių Mažumų Kalbų PUPP Užduotys
Panašios užduotys taikomos ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir literatūros PUPP. Pavyzdžiui, lenkų, rusų ir baltarusių kalbų PUPP apima klausomo teksto supratimą, skaitymą ir teksto supratimą bei rašymą ir teksto kūrimą. Šių užduočių struktūra ir vertinimo kriterijai yra panašūs į lietuvių kalbos PUPP.
Kaip Pasiruošti Teksto Suvokimo Užduotims
Bendrieji Patarimai
- Sistemiškas mokymasis: Nuoseklus mokymasis pagal atnaujintas bendrąsias programas yra būtinas. Kalbų mokėjimo lygio reikalavimai kyla nuosekliai: 7-8 klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B1, 9-10 ir I-II gimnazijos klasėse pasiekamas kalbos mokėjimo lygis B1 / B1+, o III-IV gimnazijos klasėse pasiekiamas kalbos mokėjimo lygis B2 / B2+.
- Gramatikos ir rašybos žinios: Lietuvių kalbos rašto darbai suteikia galimybę gilinti žinias apie kalbos gramatiką, fonologiją, sintaksę ir leksiką.
- Literatūros analizė: Analizuoti literatūrinius kūrinius, kultūrinius kontekstus ir kalbos vartojimo aspektus tiek kasdieniame, tiek akademiniame lygmenyje.
- Rašymo įgūdžiai: Plėtoti kalbinius įgūdžius ir geriau suprasti lietuvių kalbos ypatumus.
Konkretūs Patarimai
- Skaitymas: Reguliariai skaitykite įvairius tekstus, įskaitant grožinę literatūrą, publicistiką ir mokslo populiarinimo straipsnius.
- Analizė: Praktikuokitės analizuoti tekstus, atkreipdami dėmesį į pagrindinę mintį, argumentus ir retorines priemones.
- Rašymas: Rašykite įvairaus tipo tekstus, įskaitant esė, rašinius ir literatūrinius laiškus.
- Žodynas: Plėskite savo žodyną, mokydamiesi naujų žodžių ir frazių.
- Praktika: Atlikite pavyzdines užduotis, kad susipažintumėte su testo formatu ir tipais.
Pavyzdžiai
Šiame leidinyje pateikiama aštuoniolika temų pagal 2016 m. atnaujintą pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą 9-10 klasei. Kiekviena tema suteikia mokiniui galimybę savarankiškai, arba klasėje su mokytojo pagalba, analizuoti tekstus, remiantis visose temose atsikartojančia mokymo(si) struktūra - „kūrybos žingsniais“: keliami ikitekstiniai klausimai, analizuojama pasiūlyta tema, skaitomas tekstas, ar jo fragmentas, teksto suvokimas gilinamas atsakant į klausimus „Tekstą perskaičius“. Tada pereinama prie konteksto analizės ir konkrečių, su tema susijusių įvairių sakytinei ir rašytinei kalbai tobulinti skiriamų užduočių. Galiausiai įsivertinama ir pakartojama, kas temoje svarbiausia.
Papildomi tekstai, vaizdo siužetai, dailės pavyzdžiai pateikiami kaip raktas siejantis skaitomus programinius tekstus su šiandiena. Žvaigždutėmis pagal sudėtingumą pažymėtos užduotys skiriamos samprotavimo ir literatūriniam rašiniui mokytis. Taip pat pateikiama užduočių rašyti asmeninius, dalykinius, oficialius laiškus, pasirengti viešajai kalbai, polemizuoti, diskutuoti pateikta tema, kurti miniatiūrą ar rašyti filmo, spektaklio recenziją. Leidinyje pateikti 4 etapiniai įsivertinimo testai leis mokiniui stebėti daromą pažangą. Mokytojui, dirbančiam su šiuo leidiniu klasėje, nurodys stiprintinas mokinių kompetencijas ir gebėjimus.
Pavyzdinės Užduotys
Štai keletas anglų kalbos testų pavyzdžių, kurie gali būti adaptuoti lietuvių kalbai:
Taip pat skaitykite: Geresni rezultatai su teksto suvokimo užduotimis
- "On Screen" B2 test Unit 5 (IV gimn. klasė, 30 klausimų)
- "Perspectives" pre-interm. Unit 2 (I gimn. klasė, 25 klausimai)
- 1OS4 (5 klasė, 44 klausimai)
- 1OS8 (6b klasė, 31 klausimas)
- 3E Adjectives, nouns, verbs (1a klasė, 31 klausimas)
- 3e7int (IIa klasė, 40 klausimų)
Taip pat galite rasti testų Nemoku.lt puslapyje, parengtų įvairiomis temomis. Kiekvienas įkeltas testas yra kruopščiai patikrintas ir patvirtintas administratorių.
Kompetencijų Ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kultūrinė Kompetencija
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.
Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Pažinimo Kompetencija
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.
Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.
Komunikavimo Kompetencija
Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.
Kūrybiškumo Kompetencija
Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.
Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą.
Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais. Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas.
Pilietiškumo Kompetencija
Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.
Socialinė, Emocinė ir Sveikos Gyvensenos Kompetencija
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.
Skaitmeninė Kompetencija
Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą. Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.