Gyvenimas nuolat siūlo naujas galimybes, tačiau kartu pateikia ir iššūkių. Šiuolaikinis žmogus stengiasi suspėti su karjera, šeimos gyvenimu, fiziniu aktyvumu, pomėgiais, socialiniu gyvenimu ir daugybe kitų įsipareigojimų. Tačiau toks intensyvus gyvenimo būdas neretai tampa per sunkus, pradedame jausti spaudimą, pervargimą ir nuolatinę įtampą, kuri išsekina tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Po tokios dienos dažnai sunku atsipalaiduoti ir gerai išsimiegoti, o neišsimiegojus, kitą dieną tenka kovoti su dar didesniais sunkumais, sukeliant dar daugiau streso. Susidaro užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaistai nuo nerimo gali padėti atgauti vidinę pusiausvyrą, sumažinti streso lygį ir pagerinti miego kokybę.
Kas yra papildai nuo streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą.
Svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir, be abejo, subalansuota mityba.
Kaip veikia stresą mažinantys papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties:
- Adaptogenai padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją.
- Vitaminai ir mineralai, kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio.
- L-teaninas skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti.
- L-triptofanas ir 5-HTP prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę.
Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Populiariausi papildai nuo streso
Štai keletas populiariausių papildų, kurie gali padėti valdyti stresą ir nerimą:
- Magnis: Vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas: Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai: Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha): Vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
- GABA: Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
- Vitaminai B grupės: Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas: Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Kaip pasirinkti tinkamus papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Antidepresantai: mitai ir realybė
Internete galima rasti įvairios informacijos apie antidepresantus, tačiau ne visa ji yra teisinga. Dažnai pasitaiko klaidingų teiginių, pavyzdžiui, kad "depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų" arba "jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas". Svarbu suprasti, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Svarbu pabrėžti, kad antidepresantai nėra stebuklinga priemonė, kuri iš karto išspręs visas problemas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp tų, kurie vartoja placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų.
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų veikimas yra dvejopas:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, žmogus tampa aktyvesnis, geriau pasirūpina savimi, o tai irgi padeda įveikti depresiją.
Daugeliui šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Tačiau gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas.
Svarbu būti kantriems gydymo antidepresantais metu. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę.
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.
Depresija ir nerimas: globali problema
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujausios statistikos duomenimis, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų.
Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.
Daug kam pagrįstai kyla klausimas - kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų, ligų, epidemijų. Yra dvi pagrindinės šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastys:
- Didžiulis informacijos srautas: Šiuolaikinės informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai.
- Dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas: Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą.
Vaistų formos ir naudojimas
Vaistai nuo nerimo yra įvairių farmacinių formų preparatai, skirti mažinti nerimo jausmą ir gerinti psichinę būklę. Šie vaistai gali būti geriamųjų lašų, kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo, taip leidžiant pasirinkti patogiausią naudojimo būdą, atitinkantį kasdienius poreikius ir gyvenimo būdą. Dažnai šiuose preparatuose yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip augaliniai ekstraktai (valerijonas, pasifloros ar levandos), vitamino B kompleksas ir kitos medžiagos, kurios gali padėti atpalaiduoti nervų sistemą ir mažinti stresą. Tokia sudėtis gali prisidėti prie nerimo simptomų valdymo, padėti stabilizuoti nuotaiką ir suteikti ramybės jausmą. Be to, kai kurie preparatai gali turėti raminantį poveikį, kuris gali padėti gerinti miegą.
Vaistus nuo nerimo dažnai vartoja patiriantys nerimo epizodus, didelį stresą ar nuolatinį nerimą. Jie taip pat gali būti naudojami kaip papildoma pagalba psichologinių ar emocinių sunkumų atvejais.
Kiti būdai įveikti nerimą
Be vaistų ir papildų, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti įveikti nerimą:
- Psichologo konsultacija: Mąstymo jokie vaistai nepakeis. Nuoširdžiai rekomenduojama susirasti psichologą, nes tai pati geriausia investicija. Kartais vos kelių kartų užtenka ir pradedi žiūrėti kitu kampu į viską. Kognityvinė elgesio terapija padeda sugriauti tuos automatinius elgesio modelius ir pradėti automatiškai elgtis kitaip.
- Knygos: Labai knygos gali padėti.
- Joga: Joga gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.