Psichologo profesija šiandien yra itin paklausi ir svarbi, o poreikis šios srities specialistams nuolat auga. Dėl šių aplinkybių atnaujinami sveikatos priežiūros, švietimo, teisės sistemą reglamentuojantys įstatymai numato psichologų etatų šiose sistemose didinimą. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas studijų programas, kurių pavadinime atsiranda Psichologija. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo psichologo profesija yra patraukli, kokias savybes reikia ugdyti, norint tapti geru specialistu, ir kaip pasirinkti tinkamą studijų programą.
Psichologo profesijos patrauklumas
Psichologo profesija buvo patraukli XX-ojo amžiaus mokslininkams ir praktikams. Šiandien ji patraukli ir šiuolaikiniam žmogui - neabejoju, kad ji nepraras savo patrauklumo ir svarbos ateinančioms kartoms. Ši profesija leidžia suprasti ir pažinti žmogaus vidinį pasaulį, kuris yra didžiausia pasaulio „mįslė“. Psichologijos mokslas nuolat tobulėja, suteikdamas naujų žinių apie tai, kas mes esame, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“. Šis mokslas siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais, tiek kasdieniais, tiek ir dideliais psichologiniais sunkumais.
Psichologijos žinios pritaikomos įvairiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje - ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir pan. Tad nenuostabu, kad jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti svarbių žinių, kurias pritaikydami, jie galės padėti plėtotis mūsų visuomenei tiek dabar, tiek ir ateityje.
Asmeninės savybės, būtinos psichologui
XX amžiuje plėtojantis psichologijos mokslui, praktikai ir studijoms buvo bandoma apibrėžti tam tikrų asmenybės savybių svarbą psichologijos profesijos atstovams, tačiau ilgainiui buvo pripažinta, kad toks bandymas iš esmės gali pažeisti žmogaus pamatinę teisę studijuoti tai, ką jis nori. Šiais laikais stojantiesiems į psichologiją nekeliama reikalavimų demonstruoti vienas ar kitas asmenybės savybes. Juo labiau, kad psichologo profesija iš tiesų siūlo labai plačias profesinės veiklos galimybes, pradedant nuo tradiciškai suprantamo psichologo, kaip padedančio spręsti psichologines problemas, vaidmens ir baigiant mokslininko, dėstytojo vaidmenimis.
Vis dėlto, psichologui svarbu turėti tam tikrų savybių. Vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėmis, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti, ieškoti sąsajų ir pan. Ne mažiau svarbios ir tokios savybės, kaip empatiškumas, t. y. gebėjimas įsijausti į kitus, noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pamatinės vertybės: pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis. Kadangi tai profesija, kelianti iš ties didelius reikalavimus asmeninei ir profesinei kompetencijai, būtinas nuolatinis asmeninis ir profesinis tobulėjimas bei mokymasis.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Kiekvienas jaunas žmogus, svarstantis apie būsimą psichologo profesiją, galėtų savęs paklausti:
- Kodėl norėčiau rinktis šią specialybę?
- Kuo man svarbūs kiti žmonės?
- Kiek esu pasiryžęs dėti pastangų ir laiko, nuolatiniam tobulėjimui?
- Kiek esu pasiryžęs savęs „atiduoti“ kitiems?
- Kiek mano asmeninės vertybės atspindi pagarbą kitiems, atsakomybę, geradarystės siekimą?
Šią profesiją rinktis galėtų visų pirma jautrūs, draugiški, atjaučiantys, mėgstantys mąstyti, kūrybiški žmonės. Reikia domėtis grožine literatūra, suprasti herojų motyvus, neturėti didelių sunkumų su tiksliaisiais mokslais.
Kompetencijos ir įgūdžiai, įgyjami studijų metu
Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas jau specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu: žinios apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus, mokėjimai atlikti psichologinį vertinimą, psichologinio konsultavimo pradmenys, įgūdžiai psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę, gebėjimas vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos, mokėjimai vykdyti psichologijos mokslo tyrimus.
Žinoma, tai tikrai yra nebaigtinis įgyjamų kompetencijų skaičius, jų yra ženkliai daugiau, bet šios būtų vienos svarbiausių. Visos šios žinios ir mokėjimai yra tikrai specifiniai, sunku jų siekti savarankiškai, tačiau galima pastebėti, kad kai kurių mokėjimų tikrai lengviau įgyti asmenims, kurie nemažai laiko yra skyrę įvairioms savanorystėms, kuriose svarbi pagalba kitiems žmonėms, ar jau brandesniems, turintiems nemažą gyvenimišką patirtį asmenims. Tačiau reikalavimų specialiam pasirengimui studijoms tikrai nėra, visa, ko reikia, įgyjama psichologijos studijų metu.
Mokykloje reikėtų gilinti matematikos (nes universitete bus statistika), biologijos (nes universitete bus neurofiziologija) žinias ir užsienio kalbos žinias.
Taip pat skaitykite: Psichologinis testas Femina Bona
Psichologijos studijų programos Lietuvoje
Nemažai universitetų Lietuvoje būsimiems studentams gali pasiūlyti psichologijos studijų programą. Renkantis studijų programą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
Programos atitiktis standartams
Svarbu išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą (dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje, studijų programą vykdyti ne vienerius metus). Ir, galiausiai, ar pabaigus psichologijos bakalauro siūlomas studijas asmuo galės tęsti studijas psichologijos krypties magistrantūroje.
Programos kryptis ir turinys
Studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį. Antra, siūlomą studijų programą turi sudaryti tikrai ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kiti studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys. Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
Programos akreditacija
Kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, kurią galima sužinoti Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje ir jeigu taip nėra, tai reiškia, kad dėl esminių trūkumų, programos negalima vykdyti.
Grėsmės, studijuojant netinkamą programą
Tokią studijų programą, kuri neatitinka visų reikalavimų, baigę studentai tikrai negalėtų įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje, kadangi neatitinka anksčiau išvardintų reikalavimų. Toks pasirinkimas apsunkintų šių specialistų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje. Lietuvoje jau buvo atvejų, kuomet studentai teikė apeliacijas teismuose, kad baigę kitas programas, nesuteikiančias psichologijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, negali studijuoti psichologijos magistro ir įgyti psichologijos magistro kvalifikaciją pagal Lietuvos teisės aktus suteikiančią teisę dirbti psichologu. Tad norintieji ateityje dirbti psichologais, studijas turi rinktis itin atsakingai, t. y. stoti tik į tas bakalauro programas, kurios pilnai atitinka visus psichologijos studijų programoms keliamus reikalavimus ir suteikia psichologijos bakalauro laipsnį.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Darbo perspektyvos baigus psichologijos studijas
Absolventas, baigęs psichologijos bakalaurą, gali dirbti psichologo asistentu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Savo kompetencijos ribose su patyrusio psichologo priežiūra psichologijos bakalauro absolventai gali atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Be to, tokių studijų baigimas suteikia galimybę dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
Šiuo metu darbo patyrusiam psichologui yra daug ir klientų pakanka. Mažesniuose miestuose psichologų labai trūksta. Pradedančiajam dirbti gali būti sunkiau, bet saikingai apmokamų darbų yra, ypač su vaikais. Juk psichologai ne vien konsultuoja. Medicinos įstaigose svarbi darbo dalis yra testai, psichodiagnostika. Organizacinėje psichologijoje - atrankos, mokymai. Pedagoginėje - pamokos. Galų gale dar yra dėstytojavimas, mokslinis darbas, bet tokių specialistų reikia mažiau. Norint verstis psichoterapija (tai yra gilesnis, ilgiau trunkantis psichologinis konsultavimas) pakanka psichologo diplomo, bet žinių nepakaks - reikia dar apie keturis metus mokytis psichoterapiniame institute, ir už mokslą nemažai sumokėti (todėl jei ateisite pas psichologą, būtinai pasiteiraukite, kokį institutą jis baigė).
Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą
Šiandien vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi psichoterapiją kaip veiksmingą pagalbos formą, susidūrus su emociniais sunkumais, santykių problemomis ar siekiant geriau pažinti save. Tačiau, kaip rasti patikimą ir profesionalų psichoterapeutą, kuris atitiktų jūsų individualius poreikius?
Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas: skirtumai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, ir kieno pagalbos jums šiuo metu reikia.
- Psichologas - tai specialistas, baigęs socialinių mokslų universitetines psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Jis tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kt.) ir elgesio motyvus. Jis turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Psichologas nėra gydytojas, todėl negali diagnozuoti psichikos sutrikimų ir skirti vaistų. Psichologo paslaugos reikalingos norint kovoti su stresu, panikos priepuoliais, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius spendimus. Psichologas internetu ar susitinkant kontaktiniu būdu kabinete dažniausiai naudoja pokalbio terapiją.
- Psichiatras - medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus.
- Psichoterapeutas - psichologas, gydytojas (dažniausiai psichiatras) ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Norint tapti psichoterapeutu neužtenka baigti psichologijos studijų. Psichoterapeutu vadinamas specialistas, po aukštojo psichologijos, medicinos ar kt. mokslo pabaigęs ir kurios nors krypties 3-6 metus trunkančius psichoterapijos kursus ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją.
Dauguma žmonių nori spręsti savo problemas, o ne tik laikinai atidėti emocinio streso padarinius. Psichoterapija pasiūlys ne tik kelius į sprendimą, bet ir svarbius pokyčius jūsų nuostatose, savigarboje, santykiuose su savimi ir aplinkiniais.
Kriterijai renkantis psichoterapeutą
- Jauskitės patogiai: Su psichoterapeutu turite jaustis kiek įmanoma patogiau. Žinoma, psichoterapija - nelengvas procesas, o terapeutas nebus jūsų draugas. Nepaisant to, turite pasirinkti specialistą, kuris gerbia jūsų individualumą, nuomonę, požiūrį. Būtina jaustis galinčiu 100 procentų pasitikėti savo terapeutu, kitaip terapija nepadės. Jei kažkas trikdo, kelia nepasitikėjimą, pamėginkite apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu ir išgirskite jo atsakymą. Pati svarbiausia informacija renkantis specialistą, kuriam patikėsite savo rūpesčius - jūsų nuojauta. Jei po pirmo pokalbio jaučiate, kad nesusikalbėjote, kad jūsų neišgirdo, kad išėjote su nemaloniais pojūčiais, turite mažiausiai dvi galimybes: pamėginti apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu arba tiesiog ieškoti kito specialisto.
- Patirtis ir kvalifikacija: Turite pasidomėti psichoterapeuto patirtimi. Kuo didesnis jo profesinis patyrimas, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis. Jei riboja finansinės galimybės, galite rinktis psichoterapijos besimokančius specialistus, turinčius medicininį ar psichologinį išsilavinimą. Dirbdami su jumis šie specialistai naudojasi supervizoriaus pagalba - pastoviai konsultuojasi su patyrusiu kolega. Neverta pasikliauti specialistu, kuris skelbiasi savamokslis, nebaigęs jokių Lietuvoje patvirtintų studijų, nepriklausantis jokiai profesinei organizacijai.
- Psichoterapijos kryptis: Norėdami žinoti, ko tikėtis iš psichoterapijos, galite klausti, kokia paradigma savo darbe remiasi psichoterapeutas: kognityvine, egzistencine, psichoanalitine (psichodinamine), geštaltteorija, Jungo analize. Nors psichoterapeutai privalo žinoti visas šias teorijas ir technikas, psichoterapeuto išsilavinimas įgyjamas vienoje kurioje nors iš šių mokyklų. Psichoterapeutai, taip pat, kaip ir psichologai, siekia pagerinti žmogaus emocinę ir psichologinę būkles, kovoti su kamuojančiomis problemomis, tačiau jie, taikydami pasirinktą metodą (kognityvinę elgesio, psichoanalitinę-psichodinaminę ar kt. psichoterapiją) ir remdamiesi konkrečia psichoterapine paradigma, į suformuotą problemą pažvelgia plačiau. Šie specialistai, pasitelkdami įvairias terapines prieigas, kartais gali žmogui padėti labiau nei paprastas psichologas, mat pokalbis ne visada suveikia ir norint išnarplioti problemą prireikia pasikapstyti giliau.
Pirmasis susitikimas su psichoterapeutu
Dažniausiai dėl pirmo susitikimo tariamasi telefonu. Specialistas turėtų kalbėtis su pačiu žmogumi, kuris ieško pagalbos. Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Kaip teigia psichoterapeutė G. Dailydė, tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius.
Pirmo susitikimo metu jūsų paprašys papasakoti daugiau apie rūpesčius, dėl kurių kreipėtės. Paprastai išgirdęs jūsų problemas, psichoterapeutas norės daugiau sužinoti apie jus, jūsų istoriją, santykius su artimaisiais ir pan. Gali būti labai nelengva atsiverti pirmą kartą matomam žmogui, todėl kalbėkite tiek, kiek atrodys tinkama jums pačiam. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos.
Pirmasis susitikimas, psichoterapeutės teigimu, gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį. Taip pat pravartu suplanuoti laiką po sesijos - pirmasis susitikimas gali būti emociškai intensyvus ir išvarginti.
Ilgalaikė psichoterapija: ko tikėtis?
Planuodami ilgalaikę psichoterapiją, įvertinkite savo galimybes joje lankytis - laiko, finansų, pastovumo prasme. Tiesa, gali būti, kad iš pradžių gali gąsdinti perspektyva tuo pačiu metu būti toje pačioje vietoje, tačiau psichoterapijos procese šis laikas gali tapti jums labai svarbus. Vėlesni susitikimai, anot G. Dailydės, tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius.
Klientai neretai baiminasi dėl rizikos prisirišti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto. Pasikalbėkite su specialistu, kai tik kyla panašios mintys.
Kur ieškoti psichoterapeuto Lietuvoje?
Jeigu Jums reikalingas psichologas, internete visuomet galima rasti nemažai paslaugas siūlančių specialistų, tad išsirinkti geriausią psichologą ar psichoterapeutą nebus sudėtinga. Gerą psichoterapeutą Vilniuje galima rasti tiek privačiuose kabinetuose, tiek klinikose ar per rekomendacijas. Sostinėje psichoterapeutų pasiūla gana didelė. Tačiau psichoterapeutė G. Dailydė pabrėžia, jog svarbu rinktis terapeutą ne tik pagal paslaugos kainą ar lokaciją, bet ir pagal jo kvalifikaciją bei požiūrį į darbą: „Terapinis ryšys labai svarbu, todėl verta susirasti specialistą, su kuriuo jausitės saugiai ir būsite išgirsti.“
Privatus psichologas/psichoterapeutas gali suteikti konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu (internetu, telefonu). Susitikimas kabinete gali į depresiją ir atidėliojimą linkusį žmogų paskatinti judėti, pasiruošti konsultacijai, bet sudėtingiau prie naujos aplinkos besiadaptuojanti asmenybė gali sunkiai atsiverti ar išvis to nepadaryti. Tuo tarpu psichoterapija internetu patogi skubantiems, turintiems begales darbų, pareigų, bijantiems tiesioginio kontakto su nepažįstamu žmogumi, gyvenantiems užsienyje ar tiesiog negalintiems išvykti iš namų. Tačiau psichoterapeutas internetu gali sunkiau pritaikyti gydymą, kurio metu naudojamos specifinės diagnostinės ir terapinės priemonės.
Patarimai, kaip rasti tinkamą specialistą:
- Klauskite rekomendacijų: Pasiteiraukite draugų, šeimos narių ar gydytojų, ar jie gali rekomenduoti patikimą psichoterapeutą.
- Ieškokite internete: Peržiūrėkite psichoterapeutų sąrašus internete, atkreipkite dėmesį į jų kvalifikaciją, patirtį ir specializaciją.
- Skaitykite atsiliepimus: Perskaitykite kitų pacientų atsiliepimus apie psichoterapeutus, kad susidarytumėte nuomonę apie jų darbo kokybę.
- Kreipkitės į profesines organizacijas: Kreipkitės į Lietuvos psichologų sąjungą arba kitas profesines organizacijas, kurios gali padėti jums rasti kvalifikuotą psichoterapeutą.
Nemokama psichologinė pagalba
Dažnai sutinkame atvejų kai psichologinę emocinę pagalbą nemokamai teikia savanoriai įvairiuose bendruomeniniuose paramos ar pagalbos centruose. Apmokytų savanorių teikiama pirmoji psichologinė emocinė pagalba paramos centruose yra geras būdas gauti psichologinės pagalbos paslaugą greitai ir nemokamai. Daug nuoširdžiai bendruomenei dirbančių žmonių yra specialiai apmokyti ir stengiasi atlikti šį darbą gerai. Dažnai to pradžiai ir užtenka, tam kad nuraminti emocijas ir susiorientuoti probleminėje situacijoje. Tačiau toliau, numatant tolimesnį psichologinį konsultavimą ar psichoterapijos planą jau yra reikalinga specialistų pagalba.
Jeigu Jūsų situacija kritinė ir vis dėl to ieškote nemokamos psichologinės pagalbos - galite pabandyti kreiptis į artimiausią Jūsų poliklinikai priskirtą psichikos sveikatos centrą - šiose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, finansuojamose iš privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšų, Sodroje draustiems pacientams yra teikiama nemokama būtinoji psichologine pagalba.
Psichologinė pagalba internetu
Psichologo pagalba internetu - tai patogus būdas gauti psichologine pagalba neišeinant iš namų ar biuro, kur Jūs bebūtumėte, Jums patogiu metu. Ypač tai yra svarbu jeigu Jūs daug keliaujate arba gyvenate kitame mieste, dirbate ar mokotės kitoje užsienio šalyje. Tokiais atvejais mes siūlome psichologine pagalba, psichoterapija, psichologo konsultacija internetu Skype programa.
Kaip suprasti, ar psichologo profesija jums tinka?
Apsisprendžiant verta paklausti patyrusio psichologo nuomonės, ar jis įsivaizduoja jus kaip psichologą. Patarčiau paskaityti daugiau psichologinių knygų. Svarbiausia- pajausti, ar nuo problemų jau dabar nesidaro bloga, ar jos suprantamos, ar įdomu.
Psichologijos studijos nėra sudėtingos. Bet norint tapti geru psichologu, kaip ir norint tapti geru menininku ar mokslininku, apie savo darbą reikia galvoti visą laiką. Visą laiką domėtis žmonėmis, skaityti, lankytis seminaruose, aptarinėti savo darbą su kolegomis, mėginti metodus su bendramoksliais, bičiuliais, eiti pas įvairius psichologus spręsti savo problemų.
Geras psichologas: ar tai lemtingas faktorius?
Galima sakyti, kad geras, Jums tinkantis psichologas yra lemtingas Jūsų psichologinių konsultacijų sėkmės ir naudos faktorius. Tik profesionalus ir visišką Jūsų pasitikėjimą pelnęs psichologas padės Jums atsiverti, papasakoti savo skaudžiausias, gėdingiausias, maloniausias ir nemaloniausias patirtis. Atskleisti baimes, paslaptis, išlieti širdį ir, tokio atvirumo dėka, geriau suprasti save bei atrasti kelius į geresnę psichologinę būseną, konstruktyvesnį mąstymą.
Kas yra geras, tau tinkamas psichologas?
Visų pirma, prieš pradedant psichologo paieškas, patartina įsivardinti psichologinių konsultacijų tikslą. Galbūt psichologo pagalba Jums reikalinga kokiai nors konkrečiai problemai spręsti: pavyzdžiui įveikti depresiją, nerimo priepuolius. Išmokti tvarkytis su savo psichologine būsena stresinių situacijų metu; galbūt norite geriau pažinti ir suprasti pats save ar pagerinti santykius su aplinkiniais žmonėmis. O galbūt tiesiog ieškote patikimo žmogaus, kuriam galėtumėte atvirai išsipasakoti nebijodami pasmerkimo ar išdavystės? Psichologinių konsultacijų tikslo įsivardinimas padės lengviau surasti specialistą, besispecializuojantį būtent toje sferoje, kuri Jus labiausiai neramina.
Ieškant psichologo, pravartu būtų bent minimaliai susipažinti su pagrindinėmis psichologijos kryptimis. Egzistuoja kognityvinė, bendroji, geštaltinė, psichodinaminė, pozityvioji, specialioji ir kitos psichologijos kryptys. Paprastai psichologai pasirenka vieną ar keletą šių krypčių ir konsultuoja pacientus naudodami būtent joms būdingas metodikas. Galbūt šiek tiek su jomis susipažinus, kuri nors šių krypčių jums pasirodys artima. Galėsite ieškoti būtent tą psichologijos kryptį atstovaujančio specialisto.
Atsižvelkite į rekomendacijas. Galbūt kas nors iš Jūsų pažįstamų ar artimųjų jau naudojosi psichologo paslaugomis spręsdami panašias problemas, su kuriomis šiuo metu susiduriate Jūs? Gali jie gali rekomenduoti jiems padėjusį specialistą? O galbūt rekomendacijų pavyks rasti interneto forumuose ar socialiniuose tinkluose?
Na, o kai jau nusižiūrėsite iš pažiūros Jums tinkantį psichologą, dar prieš registruodamiesi pirmajam vizitui pasitikrinkite, ar specialistas, pas kurį ketinate lankytis turi tinkamą išsilavinimą ir tikrai gali teikti psichologines konsultacijas.
Kaip suprasti, kad psichologas, kurį išsirinkote Jums tinka?
Lengviausias būdas suprasti ar psichologas, kurį išsirinkote tikrai Jums tinka - įsiklausyti į save ir stebėti savo būseną ir jausmus konsultacijų metu. Psichologinės konsultacijos nėra lengvas procesas. Nereikia tikėtis, kad nuo pat pradžių psichologo kabinete jausitės tarsi būtumėt užsukę pas artimą draugą. Tačiau itin didelio diskomforto patirti taip pat neturėtumėte. Labai svarbu, kad bendraudamas su savo psichologu jaustumėtės kiek įmanoma patogiau. Raktas į psichologinių konsultacijų efektyvumą yra psichologo ir jo paciento tarpusavio pasitikėjimas, pagarba, ryšys. Todėl labai svarbu, kad jaustumėte, kad Jūsų psichologas gerbia Jus, Jūsų požiūrį, nuomonę, priima Jūsų individualumą. O Jūs, savo ruožtu, jaučiate, jog pasitikite juo kaip specialistu.
Iš pirmo karto rasti sau tinkamą psichologą gali būti sunku, neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės net keletą kartų pakeičia specialistą. O tuomet randa tą, su kuriuo jaučiasi saugiai ir gali sau leisti atvirauti. Ir tai visiškai natūralu. Kaip ne su kiekvienu žmogumi galime tapti gerais draugais, taip ne su kiekvienu psichologu galime jaustis saugūs ir suprasti. Tačiau skirti laiko tinkamo psichologo paieškoms tikrai verta, nes visos įdėtos pastangos tikrai atsipirks jį radus. Psichologas, su kuriuo rasite ryšį, bus puikus palydovas emocinės ir psichologinės sveikatos link, tad jei iš pirmo karto nepavyko - jokiu būdu nenuleiskite rankų. Jūsų lūkesčius ir poreikius atitinkantis specialistas tikrai egzistuoja.