Įvadas
Karas, kaip vienas iš ekstremaliausių ir destruktyviausių reiškinių, neabejotinai daro didelį poveikį žmonių psichologinei būklei. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip karas Ukrainoje ir kiti globalūs įvykiai veikia lietuvių ir kitų šalių gyventojų psichologinę savijautą, kokie psichologiniai sunkumai dažniausiai pasireiškia ir kokios galimos strategijos padeda susidoroti su šiais iššūkiais. Taip pat aptarsime, kaip pandemijos ir karantino sąlygos paveikė gedėjimo procesą ir kokie ribojimai gali turėti psichologinės įtakos artimiesiems.
Karo Keliamas Nerimas ir Baimės
Karas Ukrainoje yra didžiausią nerimą gyventojams kelianti tema: dėl jo nerimauja 35 proc. lietuvių. Tyrimai rodo, kad žmonių, patiriančių psichologinius sunkumus, Lietuvoje nuolat daugėja. Pesimistiškiausiai karo klausimu Lietuvoje yra nusiteikę vyresni, 55-64 m. amžiaus žmonės, taip pat Klaipėdos apskrities gyventojai.
Rinkos tyrimų bendrovės HUBEL direktorė dr. teigė: „Tyrimo rezultatai nustebino, nes šį pavasarį tokį klausimą pasaulinė viešosios nuomonės ir duomenų bendrovė „YouGov“ uždavė britams ir amerikiečiams, ir karo tikimybę kaip didelę įvardijo gerokai daugiau šių šalių gyventojų. „YouGov“ duomenimis, globalaus konflikto per artimiausius 5-10 metų tikisi 53 proc. britų ir net 61 proc. JAV gyventojų“.
Dar 34 proc. respondentų mano, kad tokio karo tikimybė maža (17 proc.) ar labai maža (17 proc.). Didžioji dalis - 41 proc.
Analizuojant įvairias žmonių grupes tyrimas atskleidė nemažai skirtumų. Jei nerimaujančių dėl karo Ukrainoje daugiausia tarp vyriausių respondentų (49 proc.), jauniausia 16-24 m. Dėl savo ir artimųjų sveikatos labiausiai sunerimusios moterys (40 proc.) ir 55-64 m.
Taip pat skaitykite: Pagalba krizėse
Psichologinė Savijauta Pandemijos ir Karantino Metu
Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems - sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas. Tik ar pasaulyje įsivyravusi pandemija ir karantinai mums suteikia tokią galimybę? Ar spėjame „išliūdėti“ netektį ir kaip šiandien atrodo laidotuvės - ar gali tokios skubotos ir galbūt ne visada pilnos laidotuvės turėti kokios nors psichologinės įtakos likusiems gyviems artimiems žmonėms?
Laidotuvių Tradicijų Pokyčiai ir Psichologinė Įtaka
„Tradicijų iš esmės koronavirusas nekeičia. Vis tik šiokių tokių pasikeitimų yra: jeigu, tarkim, mirusysis sirgo COVID-19, dažniausiai žmonės jį kremuoja, o jei šarvoja, tuomet tai daro kuo trumpesnį laiką ir su uždaru karstu, - pastebėjo pašnekovas. - O kad žmonės be artimojo netekties patiria dar ir papildomą stresą, tai yra faktas. Dėl gedulingų pietų, kurie šiuo metu yra uždrausti, anot R. „Žmonės tapo atsargesni, labiau įsiklauso į mūsų patarimus, rekomendacijas. Mes visuomet rekomenduojame, kad į laidotuves susirinktų ir į bažnyčią eitų kuo mažiau žmonių - tik patys artimiausi giminaičiai. Didžioji dauguma žmonių tikrai klauso, nes patys mato, kokia aplinkui situacija. „Negalėjimas atsisveikinime vienu metu dalyvauti daugiau nei 10 asmenų, mirusiųjų nuo COVID-19 šarvojimas uždarame karste (dažniausiai), gedulingų pietų nebuvimas - visa tai keičia laidojimo ceremonijos apimtį, eigą, - pastebėjo B. Vilkelis. Jis teigė, kad šis laikas tikriausiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunkesnis visiems. „Netekus artimojo susidurti su papildomais sunkumais organizuojant laidojimo ceremoniją taip pat nėra lengva. Laidojimo įmonės jau prisitaikiusios prie griežtesnių reikalavimų, kiek įmanoma padeda artimiesiems, atsisveikinimas vis tiek būna orus, pagarbus, tik kitokioje apimtyje nei žmonės rinktųsi įprastai“, - pastebėjo B.
Kalbant apie psichologinę žmonių būklę netekus artimojo šiuo sudėtingu laikotarpiu, Lietuvos psichologas, sociologas, politinis ir visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, dr. Prisiminkime, kad ir Holokaustą, kiek tūkstančių žmonių jį kentė, bet tie, kurie išgyveno, visai neblogai vėl prisitaikė, - pastebėjo sociologas. Taip, kitų šalių ir Lietuvos psichologų ir medikų tyrimai rodo, kad ši pandemija ne tiek tiesiogiai, kiek jos pasekmės - visokie ribojimai, baimė netekti darbo, baimė susirgti pačiam ar šeimos nariui ir pan. sustiprina nerimo, depresijos, konkrečių baimių, nuovargio ar nuobodulio raišką. „Visai netolimoje praeityje teko gedėti ir išgedėti esant dar didesniems ribojimams, o dabar tik keli, tikrai ne katastrofiški ribojimai - trumpesnis laikas, mažesnis gedinčiųjų ir užjaučiančiųjų skaičius, mažiau gėlių ir vainikų, kuklesni gedulingi pietūs, - kalbėjo psichologas. - Manau, toks ribojimas bus tik į naudą mūsų puoselėjamai perteklinei laidotuvių tradicijai. Manau, kad santykinai nedidelius pandemijos sukeltus laidotuvių išgyvinimo pokyčius su kaupu atpirks minėtos Žemės energijos sąnaudos ir privers žmones ne tik susimąstyti apie šią perteklinę tradiciją, o gal kiek ją ir pakoreguoti. Su prof. dr. A. Bagdono nuomone sutinka ir psichiatras Martynas Marcinkevičius. „Manau, dvasinei ir psichologinei mūsų būsenai kol kas įtakos nėra. Svarbiausia yra mūsų ryšys su mirusiuoju, pagarbos parodymas. Taigi, aš akcentuočiau ne tuos išorinius, ritualinius dalykus, kurie, deja, labai dažnai pas mus užgožia įvairių švenčių ar įvykių esmę, bet tikrąjį mūsų ryšį su velioniu ir kad tas gedėjimas būtų tikras, iš širdies. Kitas dalykas - per laidotuves labai svarbu parodyti dėmesį ir artimiesiems. Tačiau vėlgi, tai nebūtina daryti būtinai būnant prie mirusiojo“, - mintimis dalijosi M. „Jei neklystu, tuomet leido tik vienam ar dviem žmonėms ir ne daugiau dešimties minučių atsisveikinti su mirusiuoju, kuris būdavo uždengtame karste, - prisiminė M. Marcinkevičius. - Taigi, jeigu būtų tokia situacija ir italams, manau, tai buvo, tada - tragedija. Prof. dr. A. Objektyvios aplinkybės sumenkina tokius išgyvenimus - jos kaltos, kad negalima atlikti tradicinio veiksmo. Tokia mintis nuramins ir velionio artimąjį, ir tą, kuris lyg ir privalėjo, bet negalėjo atsisveikinti su velioniu. Jam svarbu buvo pagarba jo asmenybei, kol jo siela nebuvo atskirta nuo kūno, - filosofiškai į situaciją žvelgė sociologas. - Laidotuvių pietūs: tikrai teko dalyvauti daugybėje tokių pietų (išlaidota pusšimtis giminaičių). Juk giminaičiai taip seniai - nuo anų laidotuvių nesimatė, yra proga sužinoti apie vienas kito gyvenimą. Jiems didžiausias praradimas bus - „negalėjom pasišnekėti“. „Žmonės nuo seno bijo karo, maro ir bado. Bijo susirgti vėžiu ar psichikos liga. Bijo ir tos keistokos ligos - Dievo skirtos „koronos“ užkrato. Kadangi tų baimių raiška ir polinkis rizikuoti labai skiriasi, stebėsime didelę sprendimų įvairovę: linkęs rizikuoti ir turintis didelį baimės slenkstį (sunkiai įbauginamas) asmuo daug neims į galvą ir vyks į laidotuves. Dar svarbiu yra ryšio stiprumas su velioniu ar jo artimaisiais, - dar kartą akcentuoja psichologas.
Socialinių Tinklų Poveikis Psichologinei Būklei
ES finansuojama iniciatyva „Screens“ baigėsi šių metų sausį.
Maždaug prieš 15 metų mokslininkai norėdami nustatyti žmonių prie ekranų praleidžiamą laiką, rėmėsi klausimynais - paprastai klausdami, kiek laiko jie praleido prie kompiuterio ar priešais televizorių - bet šiandien reikia naujo požiūrio.„Screens“ komanda sukūrė programas, skirtas stebėti išmaniųjų telefonų naudojimui bei matuoti žmonių judesius, miego kokybę ir streso lygį. Pasak A.Grøntvedo, nors prie ekranų praleidžiamas laikas akivaizdžiai pailgėjo, poveikį sveikatai kiekybiškai įvertinti yra ne taip lengva.Vis dėlto, sujungusi iš beveik 400 žmonių visoje Danijoje surinktus duomenis su visuomenės sveikatos ir elgsenos mokslo sričių duomenimis, tyrėjų komanda atskleidė, kaip internete praleistas laikas veikia visuomenę, ypač vaikus.
Taip pat skaitykite: Vokietijos agresija: apžvalga
Projekto rezultatai rodo, kad kai prie ekranų praleidžiamas laikas buvo sutrumpintas iki valandos per dieną, vaikų ir jaunuolių fizinis aktyvumas gerokai padidėjo.Darbo dienomis fizinis aktyvumas padidėjo vidutiniškai 45 minutėmis per dieną, o savaitgalį - 73 minutėmis.„Mes tikrai nesitikėjome tokio didelio poveikio, - sako A.Grøntvedas. - Turime rasti geresnių galimybių jauniems žmonėms leisti laiką kartu akis į akį, o ne prie ekranų“.Naudodamasis šiomis išvadomis jis dabar dirba su vietos mokyklomis, kad pagerintų popamokinės veiklos galimybes.
Teigiamas poveikis suaugusiųjų fiziniam aktyvumui nebuvo toks akivaizdus - nes jie buvo linkę vieną sėdimą prie ekranų atliekamą veiklą pakeisti kita panašia. Tačiau suaugusieji pranešė apie geresnį miegą ir bendrą nuotaiką - bei didesnę gerovę.Apibendrinant, projektas patvirtino kai kurias įtariamas problemas, kurias kelia didesnis socialinės žiniasklaidos naudojimas - ir padėjo sutelkti protus.„Šios technologijos turi privalumų, tačiau turime geriau suvokti jų tiesioginį ir ilgalaikį poveikį“, - teigia A.Grøntvedas.
Šeimos Taisyklės ir Ribojimai
Jo nuomone, tai gali reikšti, kad reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais, ypač šeimose.Praktinis veiksmas, kurį jis siūlo tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose - ir ne tik vaikams. Projekto duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko tėvai praleis prie ekranų, tuo ilgiau tai darys ir jų vaikai.Be to, kuo labiau tėvai yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų, tuo prastesnė jų vaikų psichikos sveikata. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni.
Ryšys Tarp Kūno ir Sielos
Ryšys abipusis Kūnas ir siela tarpusavyje susiję. Kūno negalavimai daro įtaką mūsų nuotaikai, pavyzdžiui, lėtinės arba sunkios ligos gali įstumti žmogų į depresiją. Bet yra ir atgalinis ryšys: žmogaus psichologija daro įtaką jo savijautai ir sveikatai. Pavyzdžiui, pastebėta, kad į save nukreipta psichologinė agresija, nuolatiniai išgyvenimai susiję su piktybinių auglių atsiradimu. Taigi akivaizdūs du procesai: Kūnas veikia žmogaus psichologinę būseną. Sveikas, gražus, jaunas kūnas padidina psichologinį komfortą. Savimeilė didėja. Aplinkinių žavėjimasis pakelia nuotaiką ir mažina tikimybę, kad atsiras depresija. Žinoma, negalima sakyti, kad tik kūnas daro žmogų laimingą arba nelaimingą, tačiau įtaka psichologinei būsenai yra didelė. Žmogaus psichologinė būsena veikia kūną. Yra psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos įtaką žmogaus sveikatai. Ši disciplina - psichosomatika, o ligos, kurias išprovokuoja psichologinė būsena, vadinamos psichosomatinėmis. Didelė tikimybė, jog psichologinės priežastys nulemia kai kurių onkologinių ligų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, bronchinės astmos, širdies ir daugybės kitų ligų atsiradimą.
Psichologinės Pagalbos Svarba
Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač gyvendami dideliame mieste, žmonės dažnai jaučia psichologinį spaudimą, įtampą, stiprius išgyvenimus. Visa tai turi įtakos sveikatai ir savijautai. Tačiau norint gerai ir laimingai gyventi, uždirbti, kurti verslą, kopti karjeros laiptais, būtina gera sveikata. O kaip ją išsaugoti, jeigu psichosomatinės ligos užklumpa, atrodytų, nei iš šio, nei iš to? Medicina ne visagalė - šias ligas gydyti tenka ilgai, o kartais jų įveikti apskritai neįmanoma. Tėra vienas būdas - geriau tokiomis ligomis nesusirgti, o jei jau taip nutiko, žinoti, kaip greitai ir efektyviai išsigydyti. Suprasti, kaip ir kodėl atsiranda psichosomatinės ligos, gali padėti psichologas. Su juo reikėtų išanalizuoti konkretų atvejį, žmogaus psichiką ir gyvenimo sąlygas, išsiaiškinti psichosomatinių ligų riziką. Ištikus bėdai psichologas ir gydytojas turėtų padėti keisti psichologinę būseną, kad liga atsitrauktų ir daugiau niekada negrįžtų.
Taip pat skaitykite: Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir asmenybės
Meno Terapija ir Emocinė Sveikata
Nuo spalio 12 d. MO muziejuje - unikali patirtis lankytojams: atveriama nauja didžioji paroda „Iš vidaus“, didžiausiu iki šiol mastu nagrinėsianti menotyros ir psichologijos santykį. Paroda „Iš vidaus“ remiasi vieno analitinės psichologijos pradininkų Carlo Gustavo Jungo požiūriu į asmenybę ir kūrybą, o jo idėjas papildo teoretiko Alain de Bottono prieiga, kviečianti meną priimti kaip gydančią galią turintį fenomeną. Anot „Iš vidaus“ kuratorių - dailės terapeutės, menotyrininkės Aldonos Dapkutės, psichoterapeutės Brigitos Kaleckaitės ir dailėtyrininkės Deimos Žuklytės-Gasperaitienės, - parodą prasmingai patirti galės ne tik lankytojai, norintys pasinaudoti visais meno ir psichologijos jungties teikiamais įrankiais savęs pažinimui, bet ir tie, kuriuos domins išskirtinai vienas ar kitas iš šių dviejų dėmenų. „Mūsų tikslas - atskleisti, kaip menas veikia emocinę sveikatą ir kaip reaguojame, susitikdami su kūriniais. Kuriame parodos visumą taip, kad žiūrovas turėtų galimybę užmegzti asmeninį santykį su pačiu kūriniu, su tuo, apie ką jis byloja, ir pajustų, kaip jį prakalbina forma“, - dalijosi kuratorės. Lankytojus „Iš vidaus“ pasitiks erdvės struktūra, primenanti mitinę Herojaus kelionę, o parodos skyrių temos naujam gyvenimui prikels kelis C.G.Jungo archetipus - Ego, Personą, Šešėlį bei Savastį. Parodoje tarp dviejų šimtų Lietuvos menininkų kūrinių - du specialiai šiai parodai sukurti darbai: kino ir tarpdisciplininio meno kūrėjos Elenos Kairytės audiovizualinė instaliacija „Įtampos linija“ bei menininkės, architektės Jurgos Marcinauskytės šviesos instaliacija „Minčių debesis“. Anot parodos „Iš vidaus“ kūrėjų, plačiame psichologinių temų spektre buvo svarbu apsvarstyti ir situacijas, kai sunkumai palaužia bei kyla minčių apie gyvenimo nutraukimą. Parodos kontekste savižudybės tema subtiliai paliečiama kaip ribinė, kitoje emocinės sveikatos spektro pusėje esanti būsena. Tuo tarpu paskutinioji parodos stotelė - atsipalaidavimui ir meditacijai skirta J. Marcinauskaitės sukurta erdvė „Minčių debesis“. Iš ekologiškų medžiagų pagaminta šviesos instaliacija lankytojus kvies neskubėti išeiti, patirti pilnatvės, jaukumo ir šilumos jausmus, panirti į savo mintis, po parodos kilusias refleksijas.
Vyro Sveikata ir Psichologinė Būklė
Laidotuvės priskiriamos prie tų socialinių akcijų, kurios ženkliai padidina riziką užsikrėsti. Paklaustas, ar jis pats pastebi kokių nors tendencijų žmonių elgesyje šio karantino metu, prof. dr. A. „Neužsiimu psichologo praktine veikla, esu tyrėjas, bet galime pasižiūrėti, ką teigia mano kolegos praktikai. Apie 60 proc. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad vyras turi ištverti, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Šeimos gydytojas ROKAS KIREILIS sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, jog laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas ir užkirsti kelią jų progresavimui. „Toks stereotipas yra žalingas ir turėtų būti naikinamas, nes jis blogina vyro, kaip paciento, diagnostines galimybes ir apsunkina ligos prognozę. Svarbu kalbėti apie savo sveikatą ir nebijoti ieškoti pagalbos - slėpdamas problemą žmogus tik padidina riziką susidurti su rimtesniais iššūkiais tiek sau, tiek gydytojui, tiek artimiesiems. Anot R. Kireilio, daugelis vyrų vis dar pernelyg mažai dėmesio skiria savo širdies ir kraujagyslių sistemai. „Problema - aukštas kraujospūdis, cholesterolis, nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo nebuvimas. Daugelis pacientų nejaučia simptomų, kol neįvyksta infarktas ar insultas. Anot jo, svarbiausia - imtis veiksmų dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Taip pat būtina reguliariai dalyvauti sveikatos tikrinimo programose, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų amžiaus. „Kita svarbi problema - prostatos ir reprodukcinė sveikata, pavyzdžiui, prostatos padidėjimas, vėžio rizika, erekcijos sutrikimai. Dažnai vyrams gėda kalbėti apie intymias temas, vengiama apsilankyti pas gydytoją urologą net esant išreikštai reprodukcinės sistemos ar šlapinimosi sutrikimų simptomatikai. Svarbu nepamiršti, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Ligos dažnai vystosi nepastebimai. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik ligą diagnozuoti, bet ir išvengti komplikacijų, gerinti gyvenimo kokybę. „Pagrindiniai tyrimai yra paprasti, greitai atliekami, tačiau labai svarbūs: kraujospūdžio matavimas kasdien, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, ūgio, svorio ir kūno masės indekso nustatymas bent kartą per metus, elektrokardiogramos užrašymas esant poreikiui. R. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos treniruotės ir vidutinio intensyvumo kardiotreniruotės, gerina kraujotaką, mažina nuovargį ir oksidacinį stresą. „Subalansuota mityba, gausi baltymų, sudėtinių angliavandenių, sveikų polinesočiųjų riebalų ir mikroelementų, palaiko stabilų cukraus lygį kraujyje, o greiti angliavandeniai, cukrus ir rafinuoti produktai sukelia energijos šuolius ir kritimus. Įrodyta, kad cinkas, magnis, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys yra būtini testosterono gamybai. Miego trūkumas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir mažina testosterono lygį. Dažnai prioritetas skiriamas darbui ar pramogoms, o ne poilsiui. Sprendimas paprastas, tačiau reikalaujantis valios - siekti 7-8 valandų kokybiško miego, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir susidėlioti darbo bei poilsio režimą. Testosteronas gaminamas miego metu, ypač giliojo miego fazėje, todėl net viena prasta naktis gali sumažinti jo lygį 10-15 procentų. „Stresas įtaką daro ne tik psichologinei būsenai, bet ir fiziologiniams procesams - hormonų pusiausvyrai, imuninės sistemos veiklai, širdies darbui, miegui ir net vaisingumui. Anot jo, labai naudinga kas kelias valandas daryti trumpas pertraukas - atsitraukti nuo ekrano, giliai pakvėpuoti, trumpai pasivaikščioti. „Jei vis dėlto jaučiamas nuolatinis nerimas, nemiga, dirglumas ar beviltiškumo jausmas, svarbu nedelsti ir kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą“, - pataria R. Kireilis.
tags: #karo #itaka #zmogaus #psichologines #busenai