Pedagogų motyvacijos stoka yra kompleksinė problema, kurią lemia tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai. Ši problema ne tik neigiamai veikia pačius pedagogus, bet ir daro įtaką ugdymo kokybei bei mokinių pasiekimams. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės pedagogų motyvacijos stokos priežastys Lietuvoje, atsižvelgiant į objektyvius profesinius iššūkius, emocinius sunkumus ir organizacinius veiksnius. Taip pat aptariami galimi sprendimo būdai, įskaitant individualias strategijas, organizacinės kultūros pokyčius ir profesinės pagalbos priemones.
Įvadas
Neadekvatūs atlyginimai, nutolintas pensijinis amžius ir per didelis mokinių skaičius klasėje - tai tik keli iš daugelio skundų, kuriuos galima išgirsti tiek viešuose, tiek asmeniniuose pedagogų pasisakymuose. Nors daug dėmesio skiriama objektyvioms priežastims ir konkretiems pokyčiams, kurių siekia pedagogai, dažnai pamirštama kita svarbi problemos pusė - mokytojų perdegimas. Kaip ir kitų profesijų, reikalaujančių didelių emocinių išteklių, atstovams, pedagogams būdingas emocinis išsekimas, kylantis dėl nuolatinio streso darbe.
Perdegimo Sindromas: Emocinis Išsekimas
Perdegimo sindromas - tai emocinis išsekimas, kylantis dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso. Jis ypač būdingas tų profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su intensyviu ir ilgalaikiu bendravimu. Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo emocinius resursus ir nebegeba priešintis stresams. Mokytojo profesija visuomenėje nėra nei prestižinė, nei patraukli, o tai dar labiau apsunkina situaciją.
Specifiniai Sunkumai Lietuvoje
2013 m. Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS) duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Lietuvos mokytojų darbe patiria specifinių sunkumų, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tai apima nuolatines reformas ir pokyčius švietimo sistemoje, augančią konkurenciją dėl mokinių ir mokyklų mažėjimo. Sudėtinga socialinė situacija lemia tai, kad vis daugiau tenka dirbti su mokiniais iš socialinės rizikos šeimų, emigravusių tėvų paliktais vaikais, ekonominį nepriteklių išgyvenančių šeimų vaikais. Jiems reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko, o tai dar labiau didina pedagogų darbo krūvį ir emocinį išsekimą.
Objektyvūs ir Emociniai Iššūkiai
Šalia objektyvių profesinių iššūkių, tokių kaip didelis darbo krūvis, ugdytinių skaičius klasėse ar darželio grupėse, ilgos darbo valandos ir nedideli atlyginimai, prisideda ir emociniai sunkumai. Tai apima autonomijos stygių darbe, sudėtingus santykius su kolegomis, mokinių elgesio problemas, augantį mokinių smurto lygį, pasireiškiantį ir per patyčias mokyklose. Dėl nuolatinio intensyvaus bendravimo kyla „persisotinimas“ socialiniais kontaktais, kuris taip pat prisideda prie perdegimo.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Kvalifikacijos Tobulinimas ir Profesinė Pagalba
Tarp didžiuosiuose miestuose pedagogams siūlomų kvalifikacijos programų yra nedaug akredituotų programų, skirtų pedagogo asmenybės saviugdai ir profesinei pagalbai. Tai rodo, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai orientuotas į profesinių kompetencijų plėtojimą, t. y., ką dar turėtų išmokti pedagogas, kad galėtų geriau mokyti vaikus ir tobuliau dirbti savo darbą. Tokių seminarų ar mokomųjų renginių pasiūla yra tikrai gausi, tačiau dėmesys emocinei gerovei ir perdegimo prevencijai yra nepakankamas.
2014 m. Ugdymo plėtotės centras parengė filmą apie mokytojų perdegimą, kuriame profesionalūs ekspertai padeda suprasti, kaip pedagogai gali keisti įpročius ir požiūrius, priimdami individualius sprendimus. Tai vertingi patarimai, kuriuos realiai taikant galima sumažinti profesinę įtampą. Taip pat siūloma kreiptis pagalbos į kolegas, galbūt netgi kuriant pedagogų tarpusavio paramos sistemą. Labai svarbu ieškoti profesinio perdegimo problemų sprendimų ir organizacijos lygmenyje, nes organizacijoje šias problemas galima spręsti kompleksiškai, ne vien individualiai.
Teisingumo Stoka Organizacijoje
2013-2014 m. kai kuriose ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo įstaigose apklausus darbuotojus bei vadovus, tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingas organizacinis veiksnys, turintis įtakos pedagogų profesiniam perdegimui, yra darbuotojų patiriama teisingumo stoka organizacijoje. Teisingumo jausmą darbe lemia gaunamas finansinis bei socialinis atlygis, laisvė veikti, galimybė savarankiškai priimti sprendimus ir profesinis įvertinimas. Tačiau kartais į pedagogų poreikį savarankiškai veikti ir dalyvauti, priimant organizacijos sprendimus, ne visuomet atsiliepiama, o vadovai netgi siūlo šią problemą spręsti darbo keitimu. Tyrimai rodo (TALIS 2008), kad Lietuvos švietimo organizacijose vyrauja išorinis bei administracijos vertinimas, mažai skiriama dėmesio kolegų atsiliepimams ir savo darbo reflektavimui, o tai nėra įprasta pedagogų darbo kultūroje.
Supervizija ir Ugdomasis Konsultavimas
Pedagogų bendruomenei jau yra žinomos tokios profesinės praktikos konsultavimo formos kaip supervizija ir ugdomasis konsultavimas (angl. coaching). Ugdymo plėtotės centro vykdytame projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (2011-2013 m.) pedagogams buvo pasiūlyta grupės supervizija. Daugiau nei 700 Lietuvos pedagogų išbandė šią profesinės praktikos konsultavimo formą. Jos pagrindas yra supervizijos dalyvių realių profesinės praktikos atvejų analizė ir refleksija, dirbant kartu su profesionaliu supervizoriumi, tačiau siekiant, kad pats problemą įvardijęs žmogus rastų jam tinkamiausią problemos sprendimą.
Pasaulinėje praktikoje supervizija pripažįstama ir kaip viena iš kvalifikacijos kėlimo formų. Tai reiškia, kad supervizijai skirtos valandos, analizuojant savo profesinius santykius, savo profesinio vaidmens ar atsakomybių ribas, patiriamas problemas ir kitus profesinius klausimus, yra tolygios kvalifikacijos tobulinimui. Šio profesinio tobulėjimo rezultatas - pakitęs požiūris, naujas suvokimas, įgytas žinojimas ar atsiradęs aiškumas, kaip pakeisti įsisenėjusią pasikartojančią probleminę situaciją ar santykius. Kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose supervizija yra studijų programų (socialinio darbo, socialinės pedagogikos) dalis, ji vyksta kaip supervizuojamoji arba reflektuojamoji praktika. Visa tai gali būti sėkmingai taikoma pedagogų profesinio perdegimo prevencijoje.
Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas
Po pirmojo projekto etapo 2012 m. atlikus žvalgomąjį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogai, dalyvavę grupės supervizijoje, įžvelgia supervizijos teikiamą asmeninę, profesinę ir pažintinę naudą, vertina jos teikiamą emocinį bei profesinį palaikymą, galimybę rasti tinkamą problemų sprendimo būdą.
Individualios Strategijos ir Savirūpina
Svarbu saugoti asmeninį laiką, brėžiant ribą tarp darbo ir asmeninių poreikių, kokybiškai ir įvairiai leisti laisvalaikį ir būti fiziškai aktyviems. Tai vertingi patarimai, kuriuos realiai taikant galima sumažinti profesinę įtampą.
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams
tags: #tevu #ir #pedagogu #motyvacijos #stoka