Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, turintis įtakos socialiniam bendravimui, kalbai, elgesiui ir interesams. Ši būklė pasireiškia skirtingai kiekvienam asmeniui, todėl svarbu suprasti autizmo spektro ypatumus ir iššūkius, su kuriais susiduria autizmą turintys asmenys ir jų artimieji.
Autizmo požymiai ir diagnostika
Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Tėvai gali pastebėti, kad mažylis nemėgsta būti laikomas ant rankų ar apkabinamas, neatsako šypsena į šypseną, menkai reaguoja į vardą, nečiauška. Kartais gali atrodyti, kad jis neprigirdi, akių kontakto nėra arba jis būna keistas, pavyzdžiui, vaikas spokso į kitą žmogų. Taip pat gali būti pastebimi keisti, pasikartojantys judesiai - plasnojimas, lingavimas, veido grimasos.
Šie vaikai nemoka žaisti socialinių žaidimų - jie kitaip nei bendraamžiai domisi žaislais, jų dalimis, pavyzdžiui, gali nuolat sukti mašinos ratą, žaislus nuolat rikiuoti į eilę ar dėlioti tam tikra tvarka, be paliovos vartyti knygos lapus. Antraisiais gyvenimo metais pastebima, kad vaikas nenori dalytis bendra veikla ir dėmesiu su bendraamžiais, atsilieka kalbos raida. Išryškėja prisirišimas prie ritualų, baimė, pavyzdžiui, nenoras vilkėti naujų drabužių, labai jautrus reagavimas į permainas ir nepažįstamus žmones.
Svarbu paminėti, kad šie požymiai gali būti skirtingi ir ne visi autizmą turintys vaikai juos patiria. Jei pastebėjote nerimą keliančių požymių, kreipkitės į specialistus, kurie gali atlikti išsamų įvertinimą ir nustatyti diagnozę.
Martyno istorija: autizmas kasdienybėje
Vilnietis Martynas (19 m.) žino, kad yra kitoks nei jo bendraamžiai. Jam diagnozuotas autizmas - raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interesų ypatumais. Dabar devyniolikametis mokosi pagal adaptuotą ugdymo programą Šiuolaikinės mokyklos centre.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Nuo bendraamžių Martynas ėmė skirtis būdamas trejų - kalbėjo neaiškiai, mažai domėjosi žaislais, nebendravo su kitais vaikais, buvo nerangus. Mokykloje jam labiausiai patinka dailė. Mūsų dailės mokytoja Jolita savo kompiuteryje leidžia žiūrėti nuotraukas tų paveikslų ir skulptūrų, kurios įrašytos į saugomų vertybių sąrašą. Dar patinka kūno kultūra, biologija ir geografija, gerai sekasi matematika. Mūsų auklėtoja labai draugiška, o kiti mokytojai geri ir nepikti, - pasakoja Martynas.
Iš mokyklos į namus vaikinas savarankiškai keliauja troleibusu. „Troleibusais važiuoti man nepatinka, jie labai barška ir juose daug svetimų žmonių. Jaučiuosi nesaugiai, bijau, kad mane gali apvogti, pamesiu daiktus, įvyks avarija, susidursiu su girtu žmogumi, prie manęs priekabiaus”, - vardija Martynas. Tokius žmones kaip jis dažnai persekioja įvairios baimės. Martynui būdinga pabaigos baimė - baisu, kad šaldytuve baigsis maisto produktai, kad baigsis kažkoks žinomas dalykas, po kurio eis nežinomas.
Kaip ir daugumai autizmo sutrikimo paliestų žmonių, Martynui didžiausias iššūkis - bendrauti su kitais žmonėmis, ypač bendraamžiais. Jam sunku suprasti kitų jausmus, užmegzti ir palaikyti draugystę. Norėdamas ką nors sužinoti, pirmiausia ieško vizualinės informacijos - ženklų, užrašų, naršo internete. Paklausti praeivių nedrįsta: „Nežinai, ką jie atsakys, gali būti įvairiausių nuomonių.”
Į parduotuvę jis neina vienas net tada, kai ko nors labai nori. „Galiu apsieiti”, - sako. Eitų, jei tėvai pasakytų, kad būtinai reikia. „Jei šuo neturėtų ėdalo, tikrai nueičiau”, - priduria. Pastarąjį savo gimtadienį vaikinas šventė boulingo klube su visa klase, tačiau bendraklasiai jo paties į gimtadienį ar vakarėlį nėra pakvietę. „Norėčiau, kad pakviestų, bet nežinau, ar ten jausčiausi saugus”, - gūžteli pečiais Martynas. Per pertraukas mokykloje jis dažniausiai bendrauja su ūkvedžiu.
Tokių žmonių kaip Martynas interesų ratas dažniausiai mažas ir specifinis. Vaikinas aistringai domisi automobiliais, ypač sunkiąja technika, mėgsta žiūrėti laidas apie automobilius, statybas, istorijas apie technikos panaudojimą gelbėjant į ekstremalias situacijas patekusius žmones. Jo svajonių automobilis - „Ferrari” arba „Lamborghini” - toks, kuris kainuoja daugiau nei milijoną. Martynas neabejingas ir ekologijai - jis rūšiuoja buitines atliekas. Kaip bet kuris tokio amžiaus jaunuolis jis moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis - kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, naršyti internete, jam patinka klausytis muzikos - popso ar elektroninės.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
Šiemet baigęs mokyklą Martynas didelių planų neturi, ką veiks ateityje: „Gal ir norėčiau mokytis toliau. Galbūt patiktų ir automobilių mechanika. Svarbu įgyti profesiją, kad galėčiau dirbti ir uždirbti pinigus. Dirbti vienas nenorėčiau - taip neįdomu, viską turėčiau nuveikti vienas, o grupėje darbais galima pasidalyti.”
Sužinojęs, kad bus fotografuojamas, Martynas pirmiausia pasakė: „Ne.” Išgirdęs, kad šalia bus ir jam pažįstami žmonės, iškart nusišypsojo ir sutiko: „Man patinka, kai esu fotografuojamas.”
Pagalba ir intervencijos
Autizmas trunka visą gyvenimą ir nėra gydomas vaistais. Tokiems vaikams padeda individualios korekcijos programos, kurias būtina pradėti kuo anksčiau (nuo 2-2,5 m.) ir taikyti intensyviai. Svarbu užtikrinti tinkamą ugdymą, socialinę integraciją ir emocinę paramą.
Paskaita tėvams
2024 m. sausio 11 d. 18.00 val. vyks paskaita, kurios metu bus aptariama, kaip tėvai savo pavyzdžiu gali padėti vaikams geriau suprasti ir kurti pozityvius santykius, kas padeda vaikams geriau suprasti socialines situacijas ir iš jų mokytis. Dalyvavimas nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija. Kilus klausimų, prašom kreiptis elektroniniu paštu.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Vienas iš svarbiausių aspektų - socialinių įgūdžių ugdymas. Autizmą turintiems vaikams gali būti sunku suprasti socialines normas, neverbalinę komunikaciją ir kitų žmonių jausmus. Todėl svarbu padėti jiems išmokti bendrauti, užmegzti draugystę ir spręsti konfliktus. Tėvai ir pedagogai gali naudoti įvairias technikas, pavyzdžiui, vaidmenų žaidimus, socialines istorijas ir vizualines priemones.
Taip pat skaitykite: Kompiuterinė priklausomybė ir jos įtaka vaikams
Elgesio terapija
Elgesio terapija, tokia kaip taikomoji elgesio analizė (TEA), gali būti veiksminga mažinant nepageidaujamą elgesį ir skatinant teigiamą elgesį. TEA naudoja atlygio sistemą, kad motyvuotų vaikus mokytis naujų įgūdžių ir elgesio modelių.
Kalbos ir komunikacijos terapija
Kalbos ir komunikacijos terapija gali padėti autizmą turintiems vaikams lavinti kalbos įgūdžius, suprasti kalbą ir efektyviai bendrauti. Terapeutai gali naudoti įvairias technikas, pavyzdžiui, vizualines priemones, gestų kalbą ir komunikacijos įrenginius.
Ergoterapija
Ergoterapija gali padėti autizmą turintiems vaikams lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, koordinaciją ir sensorinį apdorojimą. Ergoterapeutai gali padėti vaikams išmokti apsirengti, maitintis, rašyti ir atlikti kitas kasdienes užduotis.
Autizmas: ne kliūtis talentams
Autizmo paliestų žmonių gyvenimas labai įvairus - vieni užsidaro savo pasaulyje, o kiti tampa ryškiomis, ypatingų talentų turinčiomis asmenybėmis. 2002 m. Nobelio premijos laureatui ekonomistui Vernonui Smithui nustatytas Aspergerio sindromas (lengvesnė autizmo forma). Kolorado universiteto profesorei Temple Grandin, kurią žurnalas „Time” pripažino vienu įtakingiausių pasaulio žmonių, autizmas buvo nustatytas vaikystėje. Mokytojai, supratę, kad T.Grandin - itin talentinga, sugebėjo ją sudominti tiksliaisiais mokslais. T.Grandin tapo genialia inžiniere. Tarp autizmo sutrikimą turinčių asmenų yra ir talentingų menininkų - aklas pianino virtuozas Derekas Paravicini iš Jungtinės Karalystės, japonų kompozitorius Hikari Oe. Visame pasaulyje žinomo vaizdo žaidimo „Pokemonai” kūrėjui Satoshi Tajiri taip pat diagnozuotas Aspergerio sindromas. Autizmo sutrikimą turinčių personažų yra ir vaidybiniuose filmuose. Vienas žinomiausių - „Lietaus žmogus”, kuriame pasakojama apie nepaprastą atmintį turintį Reimondą, įsimenantį ištisus telefonų knygos puslapius. Pagrindinė Stiego Larssono trilogijos „Millennium” („Mergina su drakono tatuiruote” ir kt.) veikėja Aspergerio sindromą turinti Lisbeta Salander - neprilygstama programišė, tačiau visiška diletantė socialiniame gyvenime ir santykiuose su kitais žmonėmis.
Visuomenės vaidmuo
Svarbu, kad visuomenė suprastų autizmo spektro ypatumus ir iššūkius, su kuriais susiduria autizmą turintys asmenys ir jų artimieji. Tolerancija, empatija ir parama gali padėti autizmą turintiems žmonėms integruotis į visuomenę ir realizuoti savo potencialą.
Švietimas ir informavimas
Svarbu šviesti visuomenę apie autizmą, kad būtų galima sumažinti stigmą ir skatinti supratimą. Mokyklos, darželiai ir kitos įstaigos gali organizuoti mokymus ir seminarus, kad padėtų žmonėms suprasti autizmo spektro ypatumus ir išmokti tinkamai reaguoti į autizmą turinčius asmenis.
Įtrauktis ir integracija
Svarbu užtikrinti, kad autizmą turintys vaikai ir suaugusieji turėtų galimybę dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. Tai apima švietimą, darbą, socialinę veiklą ir laisvalaikį. Svarbu sukurti aplinką, kuri būtų prieinama ir palanki autizmą turintiems žmonėms.
Parama šeimoms
Autizmą turinčių vaikų šeimoms reikia didelės paramos. Tai apima finansinę paramą, prieigą prie specializuotų paslaugų, emocinę paramą ir galimybę susitikti su kitomis šeimomis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais.
Tommy Hilfigerio istorija: asmeninė patirtis
Skirti daugiau dėmesio autizmo paliestiems žmonėms ragina pasaulinę šlovę pelnęs amerikiečių dizaineris Tommy Hilfigeris (61 m.). Mados kūrėjas nusifilmavo vaizdo klipe, raginančiame neatstumti neįprastai besielgiančių, bet galbūt talentingų vaikų ir jaunuolių. Vaizdo klipe pasakojama, kaip dizaineris atidarė savo drabužių parduotuvę, kai jam buvo 18 metų. Taip nutinka vienam iš 138 tūkstančių žmonių. Tommy susirado žmones, kurie investavo į jo kūrybą, - taip pasiseka vienam iš 23 milijonų. Jungtinėse Amerikos Valstijose filmuoto vaizdo įrašo pabaigoje dizaineris pasirodo su vaiku ir pabrėžia, kad tikimybė turėti autistą vaiką yra viena iš 110.
Atkreipti dėmesį į autizmą T.Hilfigerį paskatino jo paties šeimos drama - kūrėjo paauglė duktė serga autizmu. Kad jo dabar jau 16-metė duktė Kathleen serga, T.Hilfigeris pastebėjo, kai jai buvo penkeri. Specialistai iš Harvardo ir Yale’io universitetų nustatė, kad mergaitė turi autizmo simptomų. Nuo to laiko dizaineris aktyviai dalyvauja renkant lėšas šios ligos tyrimams ir gydymui. T.Hilfigeris tikino, kad didžiuojasi savo tikrai protinga dukterimi Kathleen, nors ši ir lanko specialiąją mokyklą. „Kartais ji mane pažadina vidury nakties ir klausia: „Ar aš protinga?” Arba: „Mokykloje sako, kad aš atsilikusi, ar tai tiesa?” Tai plėšo man širdį. Norėčiau, kad žmonės būtų jautresni”, - kalbėjo dizaineris. Mados kūrėjas pastebi, kad valstybė šiai ligai nepakankamai rodo dėmesio ir tam neskiriama pakankamai lėšų. Tokia liga serga ir T.Hilfigerio įsūnis, jo antrosios žmonos Dee sūnus.
Statistika ir tyrimai
Liudvika Starkienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentė, teigia: „Autizmas vaikams nustatomas dažniau nei diabetas, vėžys, cerebrinis paralyžius, Downo sindromas ir AIDS kartu sudėjus.” Naujausiais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje autizmo spektro sutrikimai nustatomi 1 iš 60 mokyklinio amžiaus vaikų. Lietuvoje 2000 m. atlikto tyrimo duomenimis, šie sutrikimai diagnozuojami 1 vaikui iš 141.
tags: #vaikas #autistas #fotografuojamas