Įvadas
Vaiko raida yra nuolatinis augimo ir pokyčių procesas, apimantis laikotarpį nuo kūdikystės iki paauglystės. Šis procesas apima daugybę aspektų, įskaitant fizinius, pažintinius, emocinius, socialinius, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius. Vaikų raidos etapai yra labai svarbūs, nes jie formuoja pagrindą tolesniam vaiko vystymuisi ir jo gebėjimui sėkmingai integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaiko psichologinės charakteristikos ypatumus, siekiant padėti tėvams, globėjams ir pedagogams geriau suprasti šį svarbų aspektą.
Kas Yra Vaiko Charakteristika?
Vaiko charakteristika - tai dokumentas, kuriame aprašomi svarbiausi vaiko asmenybės, elgesio, socialinių įgūdžių, pažintinių gebėjimų ir kitų svarbių aspektų bruožai. Ji gali būti reikalinga įvairiose situacijose: priimant vaiką į ugdymo įstaigą, sprendžiant problemas dėl vaiko elgesio, vertinant jo pažangą, teikiant rekomendacijas dėl tolimesnio ugdymo ar psichologinės pagalbos.
Kam Reikalinga Vaiko Charakteristika?
Charakteristika atlieka kelias svarbias funkcijas:
- Informacinė: Suteikia išsamią informaciją apie vaiką asmenims, kurie su juo dirbs ar priims svarbius sprendimus dėl jo ateities.
- Vertinamoji: Padeda įvertinti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, jo potencialą ir poreikius.
- Planavimo: Leidžia planuoti individualų ugdymą, atsižvelgiant į vaiko ypatumus ir poreikius.
- Komunikacinė: Palengvina bendravimą tarp tėvų, pedagogų, psichologų ir kitų specialistų, dirbančių su vaiku.
Pagrindiniai Vaiko Charakteristikos Elementai
Nors konkreti charakteristikos struktūra gali skirtis priklausomai nuo tikslo ir konteksto, dažniausiai joje aptariami šie aspektai:
1. Bendroji Informacija
Šioje dalyje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką:
Taip pat skaitykite: Ugdymo rekomendacijos
- Vardas, pavardė
- Gimimo data
- Lytis
- Adresas
- Informacija apie šeimą (tėvai, globėjai, broliai, seserys, jų užimtumas)
- Informacija apie ugdymo įstaigą (jei lanko)
2. Fizinė Raida ir Sveikata
Aprašomi vaiko fizinės raidos ypatumai, sveikatos būklė, galimi sveikatos sutrikimai, alergijos, vartojami vaistai (jei tokie yra). Svarbu paminėti, ar vaiko fizinė raida atitinka amžiaus normas, ar yra kokių nors atsilikimų ar nukrypimų.
Pavyzdžiui, jei vaikas turi motorikos problemų, tai gali turėti įtakos jo gebėjimui dalyvauti tam tikrose veiklose, o tai svarbu žinoti pedagogams ir kitiems specialistams.
3. Pažintinė Raida
Ši dalis skirta vaiko pažintiniams gebėjimams aprašyti:
- Intelektas: Ar vaiko intelektas atitinka amžiaus normas, ar yra kokių nors nukrypimų.
- Dėmesys: Gebėjimas sutelkti dėmesį, jo trukmė, dėmesio koncentracijos ypatumai.
- Atmintis: Gebėjimas įsiminti, išlaikyti ir atgaminti informaciją.
- Mąstymas: Gebėjimas analizuoti, sintetinti, apibendrinti, spręsti problemas.
- Kalba: Kalbos raida, žodynas, gebėjimas reikšti mintis žodžiu ir raštu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas įsisavina naują informaciją, ar jam reikia papildomos pagalbos, ar jis lengvai susidoroja su užduotimis, ar jam patinka mokytis naujų dalykų.
4. Socialinė ir Emocinė Raida
Šioje dalyje aprašomi vaiko socialiniai įgūdžiai, emocijos, charakterio bruožai, elgesys:
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Bendravimas: Gebėjimas bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, užmegzti ir palaikyti santykius, spręsti konfliktus.
- Emocijos: Gebėjimas atpažinti, reikšti ir valdyti emocijas, empatija, jautrumas.
- Elgesys: Elgesio normų laikymasis, drausmingumas, savikontrolė, agresyvumas (jei pasireiškia).
- Motyvacija: Noras mokytis, siekti tikslų, įveikti sunkumus.
- Savivertė: Vaiko nuomonė apie save, pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas.
Svarbu aprašyti, kaip vaikas elgiasi įvairiose situacijose, kaip reaguoja į stresą, kaip bendrauja su kitais vaikais, ar jis yra linkęs į konfliktus, ar geba bendradarbiauti.
5. Asmenybės Bruožai
Aprašomi svarbiausi vaiko asmenybės bruožai, kurie daro įtaką jo elgesiui ir santykiams su kitais:
- Temperamentas (choleriškas, sangvinikas, flegmatikas, melancholikas)
- Charakteris (atsakingas, sąžiningas, draugiškas, užsispyręs ir t.t.)
- Interesai ir pomėgiai
- Talentai ir gabumai
Svarbu paminėti, kokie vaiko pomėgiai, kuo jis domisi, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, ar jis turi kokių nors talentų ar gabumų, kuriuos reikėtų ugdyti.
6. Ugdymosi Pasiekimai (Jei lanko ugdymo įstaigą)
Šioje dalyje aprašomi vaiko ugdymosi pasiekimai, mokymosi stilius, stipriosios ir silpnosios pusės, sunkumai, su kuriais susiduria:
- Pažangumas (ar atitinka amžiaus normas, ar yra kokių nors atsilikimų)
- Mokymosi stilius (vizualinis, auditinis, kinestetinis)
- Stipriosios ir silpnosios pusės (kokie dalykai vaikui sekasi gerai, o kokie kelia sunkumų)
- Sunkumai (ar turi mokymosi sunkumų, ar reikia papildomos pagalbos)
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas mokosi, kokie metodai jam geriausiai tinka, kokie dalykai jam patinka, o kokie kelia sunkumų, ar jam reikia papildomos pagalbos.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
7. Rekomendacijos
Šioje dalyje pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio vaiko ugdymo, psichologinės pagalbos ar kitų priemonių, kurios galėtų padėti vaikui sėkmingai augti ir tobulėti.
Kaip Parašyti Teisingą ir Informatyvią Charakteristiką?
Rašant vaiko charakteristiką, svarbu laikytis šių principų:
- Objektyvumas: Aprašyti vaiko elgesį ir savybes remiantis stebėjimais ir faktais, vengiant subjektyvių nuomonių ir vertinimų.
- Konkretumas: Pateikti konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko elgesį ir savybes.
- Išsamumas: Aprašyti visus svarbius vaiko raidos aspektus, atsižvelgiant į charakteristikos tikslą ir kontekstą.
- Pozityvumas: Akcentuoti vaiko stipriąsias puses ir potencialą, o ne tik silpnąsias.
- Konfidencialumas: Laikytis konfidencialumo principų, neatskleisti informacijos apie vaiką be tėvų ar globėjų sutikimo.
- Aiškumas: Rašyti aiškiai ir suprantamai, vengiant sudėtingų terminų ir dviprasmybių.
- Tikslumas: Pateikti tikslią ir patikimą informaciją.
Informacijos Šaltiniai
Rašant vaiko charakteristiką, galima remtis įvairiais informacijos šaltiniais:
- Stebėjimai: Stebėti vaiko elgesį įvairiose situacijose (žaidžiant, mokantis, bendraujant su kitais).
- Pokalbiai: Kalbėtis su vaiku, tėvais, pedagogais, psichologais ir kitais specialistais, dirbančiais su vaiku.
- Dokumentai: Analizuoti vaiko medicininę kortelę, ugdymo įstaigos dokumentus, psichologinius testus ir kitus dokumentus.
- Testai ir anketos: Naudoti standartizuotus testus ir anketas, skirtus įvertinti vaiko pažintinius gebėjimus, asmenybės bruožus ir kitus svarbius aspektus.
Svarbūs Aspektai
Rašant charakteristiką, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Individualumas: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl charakteristika turėtų atspindėti jo individualius ypatumus ir poreikius.
- Kontekstas: Charakteristika turėtų būti rašoma atsižvelgiant į konkretų kontekstą (ugdymo įstaiga, šeima, socialinė aplinka).
- Laikas: Vaiko charakteristika turėtų būti atnaujinama periodiškai, nes vaiko raida nuolat vyksta.
- Etika: Rašant charakteristiką, reikia laikytis etikos principų, gerbti vaiko orumą ir privatumą.
Pavyzdys: Kajaus Psichologinė Charakteristika
Šiame skyriuje pateikiamas hipotetinis Kajaus, trejų metų ir trijų mėnesių berniuko, psichologinės charakteristikos pavyzdys.
1. Bendroji Informacija
- Vardas, Pavardė: Kajus (pavardė neskelbiama)
- Gimimo Data: (neskelbiama), rugsėjo mėn.
- Lytis: Vyras
- Adresas: (neskelbiama)
- Šeima: Turi mamą Sandrą, tėtį Luką. Vienturtis.
- Ugdymo Įstaiga: Lankė darželį nuo dvejų metų.
2. Fizinė Raida ir Sveikata
Kajus atitinka fizinės raidos normas pagal amžių. Jis yra aktyvus, mėgsta žaisti.
3. Pažintinė Raida
Kajui jau treji metai, tačiau dar nekalba, tik bando atkartoti žodžius. Tai gali rodyti kalbos raidos atsilikimą, kuriam reikėtų skirti dėmesio.
4. Socialinė ir Emocinė Raida
Stebėjimai darželyje rodo, kad Kajus yra protingas ir darbštus. Mama Sandra nustatė jam elgesio ribas, tačiau visada jį padrąsina ir atliepia jo poreikius.
5. Asmenybės Bruožai
Remiantis stebėjimais, Kajus mėgsta žaisti su tėčiu vakarais (su mašinėlėmis, dėlioti puzles, lipdyti iš modelino, kartais piešti). Tai rodo jo susidomėjimą konstruktyvia veikla.
6. Ugdymosi Pasiekimai
Dėl kalbos sunkumų, Kajaus ugdymosi pasiekimus sunku įvertinti. Tačiau stebėjimai rodo, kad jis yra protingas ir darbštus, o tai gali padėti jam ateityje.
7. Rekomendacijos
- Rekomenduojama pasikonsultuoti su logopedu dėl kalbos raidos atsilikimo.
- Skatinti Kajaus susidomėjimą konstruktyvia veikla.
- Toliau kurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti.
Vaiko Raidos Etapai
Vaiko raida vyksta etapais, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais bruožais ir uždaviniais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais.
Ankstyvoji Kūdikystė (0-2 Metai)
Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Šiuo laikotarpiu svarbu:
- Emociniai Ryšiai: Užmegzti tvirtus emocinius ryšius su globėjais, kurie suteikia pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
- Smulkioji Motorika: Tobulinti smulkiosios motorikos įgūdžius, pradedant nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo.
- Sensorinis Tyrinėjimas: Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį.
- Kalbos Vystymasis: Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius.
- Savarankiškumas: Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.
Ikimokyklinis Amžius (3-6 Metai)
Šis laikotarpis pasižymi sparčiu kalbos vystymusi, socialinių įgūdžių formavimu ir vaizduotės lavinimu.
- Bendrieji Motoriniai Įgūdžiai: Tobulinti bendruosius motorinius įgūdžius: bėgimą, šokinėjimą ir sudėtingesnių žaidimų žaidimą.
- Bendradarbiavimas: Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis.
- Kalbos Žodynas: Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas.
- Iniciatyvumas ir Savigarba: Bendraudamas su kitais žmonėmis vaikas siekia vis didesnio savarankiškumo, iniciatyvumo ir tuo pačiu kuria savigarbos jausmą, pradeda priimti save kaip vyriškos lyties atstovą, įgyja savikontrolės įgūdžius (laikytis taisyklių, emocijų reiškimo kitiems priimtinu būdu).
- Socialiniai Įgūdžiai: Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelės iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius.
Pasiruošimas Mokyklai (5-6 Metai)
Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams. Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.
Vaiko Raidos Skatinimas
Paremti vaiką sudėtingame raidos procese nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.
Veiksniai, Skatinantys Raidos Tobulėjimą
- Saugumo jausmas ir sėkmės patirtis: Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę.
- Tėvų elgesys: Priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam meilę, padėti jam jaustis reikalingu. Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo įgūdžius.
- Žaidimas: Tokio amžiaus mažyliai būtent jo metu tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją, kurią vėliau panaudoja realybėje. Žaidimas svarbus ne tik emocinei bei socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystymuisi.
- Elgesio reguliavimas: Svarbu, jog vaikas žinotų, kokios taisyklės, elgesio normos ir jų nevykdymo pasekmės egzistuoja jo aplinkoje. Vaikui tai suteikia apibrėžtumą, konkretumą, pastovumą, kuris yra reikalingas tiek šiame, tiek vėlesniame amžiuje.
Pažinimo Gebėjimų Raida
Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas. Ugdant šiuos gebėjimus, vaikams yra svarbus suaugusiųjų pavyzdys, galimybė manipuliuoti kuo įvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir įveikiamos užduotys, kurios skatina dėmesio, suvokimo ir atminties funkcijų lavėjimą. Galima naudoti įvairius ugdomuosius žaidimus, kurių yra gausu prekyboje arba galima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagoginėmis sistemomis. Taip pat vaiko pažinimas gali vykti natūraliu būdu stebint ir tyrinėjant natūralią aplinką. Čia galima pasitelkti gamtos pažinimą, įvairių meninių gebėjimų ugdymą, tam tikrų procesų nagrinėjimą, įvairių patirčių išgyvenimą, skirtingų aplinkų patyrimą.
Kalbos Raidos Skatinimas
Kalbą sudaro klausymasis, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Pagrindinė jūsų amžiaus vaiko užduotis yra ugdyti pirmąsias dvi. Skaitymas ir rašymas šiame amžiuje jau yra reikalavimas, priklausantis nuo to, kokiu požiūriu vadovaujatės, ugdydami sūnų. Kalbos raidos pagrindą sudaro klausymasis. Nepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas žodinės raiškos formas. Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus.
- Būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais;
- Kalbėti aiškiai ir išraiškingai;
- Kalbant daryti pertraukas, kurių metu vaikas galėtų sureaguoti;
- Kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius;
- Stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą.
Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos, norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų pateikimas. Vaikui svarbu mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Dėl to pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime, skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir panašiai. Tai duoda žinią mažajam, jog svarbu ne tik tai, kokią informaciją jis pateikia, bet ir kokią gauna.
Fizinė Raida
Vaiko vystymuisi yra svarbu viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raida. Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvatus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai. Akies - rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais, naudojant lėles - pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais (užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).
Ugdymosi Priemonės
- Montessori žaislai/baldai: Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai. Natūralios medžiagos, saugumas, minimalistinis dizainas.
- Konstruktoriai: Smulkiajai motorikai lavinti - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai.
- Lavinamosios kortelės: Abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti.
- Lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais: Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais!
- Knygos skaitymui ir rašymui: Išmokti dailiai rašyti padės Skilsas ir lavinamoji knyga ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu, 1 dalis".
- Magnetinės lentos: Fantazijai ir vaizduotei išreikšti - magnetinės lentos.
Mąstymo Raida Pagal J. Piaget
Viena iš įtakingiausių ir labiausiai paplitusių šiuolaikinių mąstymo koncepcijų - J. Piaget koncepcija. XX amžiaus pirmoje pusėje J. Piaget atliko vaiko protinės raidos stebėjimus. Ypatingą dėmesį skyrė pažintiniams procesams - mąstymui, kalbai, suvokimui, atminčiai, dėmesiui. J. Piaget (2002) teigė, jog vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo. Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas, kurias vaikas augdamas pereina. Kiekvienai stadijai būdingos skirtingos ypatybės, kurios lemia specifines mąstymo rūšis:
- Sensomotorinė Stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šis periodas prasideda refleksais, o baigiasi sensomotorinių sugebėjimų kompleksine koordinacija. Šioje stadijoje vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkinio pasaulio objektų, įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti; pradeda prisiminti ir įsivaizduoti.
- Priešoperacinė Stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas. Vaikas nesugeba savęs pastatyti į kito vietą. Objektus klasifikuoja pagal atsitiktinį požymį. Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas pradeda mąstyti intuityviai. Vėliau lavėja vaizduotė, vaiko mąstymo egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.
- Konkrečių Operacijų Stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas. Vaikas supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti. Konkrečių operacijų stadijos metu plėtojami protiniai gebėjimai. Pirma vaikas mąsto visumos suvokimo būdu, vadinasi jis mąsto sinkretiškai. Antra kaip vaikas mąsto ir mato pasaulį taip, jis jį ir piešia, vadinasi jo mąstymas realistinis. J. Piaget (2002) teigimu vaiko realizmas gali būti intelektinis, bet ne vizualinis, todėl, kad į atskiras detales kreipiamas nepakankamas dėmesys, pavyzdžiui, prideda antrąją akį prie veido profilio. Šioje stadijoje vaikui reikia konkrečių pavyzdžių, kad padėtų sudaryti mąstymo sąsajas.
- Formaliųjų Operacijų Stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus. Paauglys dažnai pervertina savo naują sugebėjimą ir yra linkęs manyti, kad niekas taip gerai ir giliai nesupranta vykstančių pasaulyje procesų kaip jis. Supranta, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui. J. Piaget (2002) nuomone galutinis mąstymo raidos tikslas yra jo visiška loginė pusiausvyra, kuri yra pasiekiama tik formalaus operacinio mąstymo stadijoje. Susiformavus formaliam operaciniam mąstymui, pasiekiamas aukščiausias mąstymo lygis.
Vadinas galima teigti, jog vaiko gebėjimai priklauso nuo vaiko amžiaus, jo mąstymo vystymosi požymių.
tags: #vaiko #psichologine #charakteristika