Šiais laikais viešojo kalbėjimo įgūdžiai yra laikomi ypatinga galia. Įtaigi kalba gali motyvuoti, keisti vertybes ir elgesį, užmegzti ryšius su žmonėmis. Viešasis kalbėjimas svarbus ne tik verslininkams, politikams ar lektoriams, bet ir kiekvienam, norinčiam išreikšti save ir dalintis savo mintimis.
Įtaigos galia ir pagrindiniai įrankiai
Viešojo kalbėjimo trenerė Marija Mikalauskienė teigia, kad gebėjimas kalbėti įtaigiai yra šių dienų supergalia. Ji pateikia penkis efektyviausius viešojo kalbėjimo įrankius:
- Idėjų apribojimas. Klausytojai išsineša vieną ar tris pagrindines žinutes. Svarbu aiškiai ir įdomiai jas pateikti. Reikia atsisakyti visko, kas nesusiję su pagrindine žinute, ir skirti laiko išsamiems paaiškinimams.
- Smalsumo sužadinimas. Žmonės įsileidžia tik įdomią informaciją. Pačioje kalbos pradžioje reikia sužadinti klausytojų smalsumą, paaiškinti, kaip pagerės jų gyvenimas, pateikti intriguojantį faktą arba pradėti kalbą įdomia istorija.
- Kalba auditorijos kalba. Žinutė turi būti paaiškinta remiantis klausytojų žiniomis. Vengti nesuprantamų žodžių. Prieš kalbą pasidalinti ja su artimaisiais ir įsitikinti, ar viskas aišku. Jei ne, ieškoti metaforų, pavyzdžių ir palyginimų.
- Istorijų pasakojimas. Istorijos sužadina vaizduotę, intriguoja ir leidžia klausytojui išgyventi patirtas pamokas. Geras istorijas lengva atpasakoti ir pasidalinti su kitais.
- Autentiškumas. Auditorija jaučia, ką kalbėdamas jauti pats. Jei nori įkvėpti pokyčiams, turi pats jausti ir demonstruoti susižavėjimą savo idėja. Energija ir charizma traukia žmones prie idėjos.
Psichologiniai aspektai viešajame kalbėjime
Viešasis kalbėjimas glaudžiai susijęs su psichologija. Kalbant viešai svarbu suprasti auditorijos psichologiją, valdyti savo emocijas ir kūno kalbą.
Emocijos ir veidrodiniai neuronai
Emocijos bet kokią kalbą padaro įtaigesnę. Stebint kitą žmogų išgyvename, ką jaučia jis, nes kopijuojame jo veiksmus. Tai lemia veidrodiniai neuronai. Publika išgyvena tą patį, ką išgyveni tu. Jei kalba sausa, be emocijų, ji nieko neįkvėps.
Baimės valdymas
Dauguma žmonių bijo kalbėti viešai. Svarbu suprasti, kad jaudintis yra natūralu. Į kraują plūstelėję hormonai padidina raumenų jėgą, sustiprina koncentraciją, paaštrina klausą, uoslę, regėjimą. Baimę reikia paversti energijos pliūpsniu ir nukreipti į kalbos stiprinimą.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai, kaip nugalėti viešojo kalbėjimo baimę
Kūno kalba
Kūno kalba yra svarbi viešojo kalbėjimo dalis. Svarbu, ar kūno kalba yra išmokta, ar autentiška. Jei gestai neatitinka minčių ir jausmų, žmonės tai pastebi. Reikia atsipalaiduoti, atrasti ryšį su kūnu ir leisti jam veikti kartu su žodžiais.
Žinia ir turinys
Svarbiausia yra žinia, kurią norime perduoti. Pirmiausia reikia suformuluoti esminę žinutę, o tuomet mąstyti, kaip ją perteikti. Viešojo kalbėjimo trenerė siūlo nepasikliauti vien savo patirtimi, skaityti, žiūrėti filmus ir rinkti informaciją.
Kalbos įgūdžių ugdymas
Iškalbą lemia prigimtis ir patirtis. Prigimtis turi įtakos, bet nėra taisyklės, kad geras kalbėtojas turi būti tam tikro tipo žmogus. Svarbu pažinti savo vidų, nes scena sustiprina traumas, kompleksus, išryškina stiprybes ir vertybes.
Balsas ir asmenybė
Balsas gali būti lavinamas. Kartu su balsu keičiasi ir asmenybė. Stipresniu balsu išmokusios kalbėti moterys pasijunta stipresnės.
Vaikystės patirtis
Didelę įtaką daro vaikystės patirtis ir tėvų auklėjimas. Jei vaikas nuolat tildomas, jis ima kalbėti tyliai. Svarbiausia, kad tėvai nedarytų spaudimo.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Kritika ir tobulėjimas
Užuot plakus save, kad kažkas nepasisekė, geriau pasidžiaugti ir paieškoti būdų, kaip geriau pasiekti klausytojų širdis.
Socialiniai tinklai ir kalba
Socialiniai tinklai keičia bendravimo modelius ir turi įtakos kalbai. Socialiniuose tinkluose vartojama kalba yra laisva, dažnai spontaniškai kuriama autentiškos raiškos forma. Tačiau socialiniai tinklai prisideda prie anglybių sklaidos ir gali stumti lietuvių kalbą iš įprastų pozicijų.
Bendrinė kalba ir socialiniai tinklai
Socialinių tinklų kalba neišvengiamai susijusi su žargonu, slengu, svetimžodžiais ir naujadaržais. Svarbu, kad kasdienė kalba būtų normiškai sterili. Socialiniuose tinkluose veikia kalbos normų savireguliacija.
Neapykantos kalba
Socialinių tinklų kalba susijusi ir su nesantaikos bei neapykantos kalbinėmis išraiškomis. Tai ne kalbos, o žmonių tarpusavio santykių problema. Viešas patyčių kurstymas skaldo ir priešina visuomenę.
Auditorijos valdymas
Viešojo kalbėjimo atveju visuomet atsiranda grįžtamasis ryšys - galimybė matyti klausytojų pozas, žvilgsnius, šypsenas, mimikas ir gestus. Svarbu palaikyti auditorijos dėmesį ir užmegzti ryšį.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip motyvuoti save mokytis
Neverbalinė komunikacija
Neverbalinė komunikacija turi didelę svarbą auditorijos valdyme. Įvaizdis, pirmas įspūdis, gestai ir kūno kalba yra labai svarbūs. Apranga, gestai ir balsas yra pagrindiniai neverbalinės komunikacijos elementai.
Apranga
Apranga yra svarbi įvaizdžio dalis. Ja galime pasakyti, koks bus mūsų bendravimo su auditorija stilius. Apranga turi būti tinkama auditorijai ir atspindėti kalbos temą.
Gestai
Gestai padeda įprasminti informaciją. Pateikti informaciją gestais yra informacijos išreiškimas. Gestais galima pabrėžti, parodyti ir net nekalbant perteikti informaciją.
Kalbos klaidos ir psichologija
Kalbos klaidos atskleidžia, kaip mūsų smegenys suvokia ir apdoroja kalbą. Kalbos ir mąstymo ryšys yra itin glaudus. Tai, ką ištariame, yra mūsų smegenų mentalinis produktas. Kalba tiesiogiai parodo smegenų funkciją.
Kalbos ekonomijos dėsnis
Kalbantysis visada pasirinks trumpesnį žodžio variantą, net jeigu jis gali būti nepatvirtintas ar netaisyklingas, nes ilgesniam žodžiui ištarti reikia daugiau mąstymo ir fizinių pastangų.
Semantinis reikšmės trikampis
Mintyse turimas konceptas buvo susietas ne su ta forma, t. y. su klaidingu žodžiu. Egzistuoja kategorizavimo dėsnis, teigiantis, jog kalbantieji savo mintyse kategorizuoja žodžius pagal sąsajas ir savybes.
tags: #viesosios #kalbos #susijusios #su #psichologija