Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, moksliniai tyrimai ir kita svarbi informacija.
Istorija ir reikšmė
Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį. VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.
Studijų programos
Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų. Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.
Studijų skyrius ir koordinatoriai
Esant klausimams, visada kviečiame kreiptis į Studijų skyrių telefonu (žr. kontaktus žemiau), el. paštu bendruoju skyriaus adresu arba tiesiogiai savo studijų koordinatorei (žr. darbo dienomis nuo 9 iki 13 val. ir nuo 14 iki 16 val. Dirbame pagrindiniame fakulteto pastate, Universiteto g. 9, 108 kab. +370 5 266 7606, el. Rūta tau padės susidaryti individualų studijų planą, atnaujinti ar keisti studijas. +370 5 266 7607, el. Giedrė yra mūsų fakulteto pažymų ekspertė. Taip pat ji visada maloniai atsakys į klausimus apie Filosofijos instituto kuruojamų studijų programų studijų rezultatus, kurso kartojimą, atsiskaitymą eksternu, egzaminų laikymo atidėjimą, akademines atostogas ar studijų nutraukimą. Studijų koordinatorė Justė Čepienė 108 kab., +370 5 268 7191, el. Justė žino viską kas susiję su studijų įmokomis, studentų finansiniais įsipareigojimais, banko sąskaitomis, ji taip pat koordinuoja neįgaliųjų reikalus. +370 5 266 7629, el. +370 5 219 3291, el. +370 5 266 7600, el. Studijų koordinatorė Ineta Kvietkienė 109 kab. +370 5 266 7608; el. Inetos žinioje yra visų praktikos sutarčių registravimas. +370 5 239 8795, el. Jei tau kilo nors menkiausias klausimas apie tvarkaraščius visada kreipkis į Ritą. +370 5 219 3017, el. p. +370 5 268 6999, el. p. +370 5 219 3223, el.
Katedros
Instituto struktūroje veikia kelios katedros, kurių kiekviena specializuojasi tam tikroje psichologijos srityje:
Taip pat skaitykite: Psichologijos instituto veikla
Sveikatos psichologijos katedra
Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo. Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.
Klinikinės psichologijos katedra
Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete. Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m.- profesorė Danutė Gailienė. 2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m - doc. dr.
Mokslinė veikla
Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymo pokyčius ir vietoje egzistuojančias socialines problemas, kylančias dėl iššūkių susijusių su sparčiai besikeičiančia visuomene. Instituto mokslininkai įgyvendina projektus ir vykdo tyrimus apie technologijų poveikį vaikų vystymuisi, su amžiumi susijusias stigmas senstančioje visuomenėje, besikeičiančias užimtumo praktikas, sveikatai žalingą elgesį, postkomunistinių transformacijų poveikį individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai, socialinės aplinkos įtaką psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje. Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą; metodines naujoves; dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus; taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais; instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.
Disertacijų temos
Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:
- Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
- Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
- Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
- Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.
Renginiai ir bendradarbiavimas su visuomene
Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą. Fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų, tad svarstymai vyks iš skirtingų perspektyvų. Psichologijos studijos yra ilgiausiai dabartiniame Filosofijos fakultete gyvuojantis segmentas, jos buvo pradėtos vykdyti 1969 m., nors paties Fakulteto tuo metu nebuvo. Anuomet naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m.
Taip pat skaitykite: Individualiosios psichologijos specialistai
Atviros paskaitos ir konferencijos
Atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“ rugsėjo 25 ir 26 d.:
- Trečiadienį, rugsėjo 25 d., VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitys paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“. 18 val. vyks dr.
- Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 16 val. vyks profesoriaus dr. Antano Kairio paskaita „Penki patarimai kaip pasenti“, 17 val. - VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“. 18 val. docentė dr.
VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą (programa: VU psichologijos studijoms - 55-eri - VU Filosofijos fakultetas). Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.
VU FsF Psichologijos instituto direktoriaus rinkimai
Kandidatų į VU FsF Psichologijos instituto direktoriaus poziciją debatai (programų pristatymų būsimo instituto bendruomenei) vyks 2025 m. spalio 28 d. Direktorių 2025 m. lapkričio 13 d. slaptu balsavimu rinks Vilniaus universiteto Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys Instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai. Išankstinis balsavimas vyks 2025 m. Dokumentus prašome pateikti el. paštu iki 2025 m. spalio 20 d. 17:00 val. (vietos laiku).
Žvilgsnis į praeitį ir ateitį
„Kai pasižiūriu į mūsų bakalauro ir magistrantūros programas, pagalvoju, kaip norėčiau vėl studijuoti psichologiją“, - sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė profesorė Roma Jusienė, kuri yra ir pirmosios psichologų laidos, pradėjusios studijas 1989 m. Šiemet vienos populiariausių VU psichologijos studijos švenčia 55 metų sukaktį. Jos VU pradėtos vykdyti 1969-aisiais.
Į Vilniaus universitetą įstojote studijuoti 1989 m. - priklausote pirmajai tais metais atkurto Filosofijos fakulteto psichologų laidai. Prisiminkite tą laiką. Kodėl rinkotės psichologiją VU? Laikas, kai stojau į Vilniaus universitetą, buvo išskirtinis ir ypatingas visai Lietuvai. Visa atmosfera buvo nuspalvinta kovų už laisvę ir trispalvės kėlimo Gedimino pilyje, pažymėta Laisvės statulos atidengimo mano gimtajame Kaune. Pamenu, kaip tuo metu su klasiokais didžiavomės atkuriama Lietuva. Įstojus į universitetą dar jautėsi dvilypumo. Viena vertus, mes jautėme tą laisvą dvasią, bet buvo ir nemažai atsargumo, nes oficialiai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma. Jautėsi ir povandeninių srovių, kai kurių dėstytojų atsargumo, kalbant ar atsakant į tam tikrus klausimus. Jei kalbėtume apie mano pasirinkimą, tais metais galėjau stoti ir į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, bet prieš gerus metus, dar būdama vienuoliktokė, buvau atvykusi į Vilnių su drauge ir tiesiog įsimylėjau šį miestą. Pirmiausia mes nuvykome būtent į Vilniaus universitetą, į centrinius rūmus, Istorijos fakultetą, kur tuo metu glaudėsi psichologijos studijos, ir aš supratau - čia ir tiktai čia! Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, beje, pažintis su mano vyru irgi buvo studentiška meilė iš pirmo žvilgsnio. Man atrodė, kad negalėčiau studijuoti niekur kitur, tik Vilniaus universitete. Suveikė galbūt iš mano tėvų šeimos atsineštas modelis, kad kai ko nors labai nori ir sieki, visada pasieki. Nusprendžiau, kad stosiu tik į Vilniaus universitetą. Konkursas buvo milžiniškas, kaip ir dabar: šeši-septyni žmonės į vieną vietą, panašiai kaip į medicinos studijas. Mokykloje man sekėsi labai gerai, buvau medalininkė (tais laikais medalius dalindavo už gerą mokymąsi), bet laikyti egzaminus nebuvo lengva. Vienu metu net galvojau, kad galbūt nepavyks, nes ne visus egzaminus išlaikiau puikiai. Įdomu, kad, prieš stodama į universitetą ir rinkdamasi psichologiją, aš nepažinojau nė vieno gyvo psichologo. Pasirinkimą lėmė keletas dalykų. Visų pirma, man visada rūpėjo žmonės. Labai myliu žmones: man rūpi, kodėl jie elgiasi, jaučiasi vienaip ar kitaip. Turbūt tai atėjo iš šeimos, nes mano tėvai buvo tie, kurie pasirūpindavo kitais žmonėmis. Be to, mokykloje buvau gana aktyvi ir įsitraukdavau į įvairias veiklas. Pamenu, klasiokai man sakydavo: Roma, tu būtum gera psichologė. Beje, žodį „psichologas“ pirmą kartą išgirdau būtent iš jų.
Taip pat skaitykite: Kas yra Individualiosios psichologijos institutas?
Kai įstojote studijuoti, kaip vyko paskaitos ir kur jos vyko? Įdomu tai, kad nors įstojome į atkurtą Filosofijos fakultetą, bet fakulteto fizine prasme dar nebuvo. Mes keliavome per įvairius pastatus Vilniaus universitete ir ne tik jame. Studijos prasidėjo Istorijos fakultete, vėliau semestrą mokėmės Kaštonų gatvėje esančiame dabartinės Medicinos bibliotekos pastate. Dar įdomiau buvo, kai atsidūrėme buvusiame komunistų partijos pastate Ševčenkos gatvėje. Dalis paskaitų vyko Medicinos fakultete Čiurlionio gatvėje, teko ir Saulėtekyje pabūti. Galiausiai pabaigėme studijas Baltupiuose - ko gero, tuo metu tai buvo pastoviausia Filosofijos fakulteto fizinė vieta, kur telkėsi visas fakultetas. Gyvenome studentų bendrabutyje Saulėtekyje, vėliau - Baltupiuose. Buvo gana įspūdinga, kad dalis paskaitų mums vyko ir, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje, dabartinėje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Ten vykdavome pas profesorę Gražiną Gudaitę - tuo metu ji buvo labiau praktikė negu mokslininkė. Ir dar viena nuostabi ir psichologų pamėgta paskaitų vieta buvo Malonioji gatvė, kur buvo įsikūręs tuo metu vienas pirmųjų psichoterapijos centrų - įstaiga, kuri teikė psichologines ir psichoterapines paslaugas. Būtent tuo metu vėrėsi sienos ir mes pagaliau turėjome galimybę susitikti su užsienio psichologais. Pirmiausia atvyko lietuviai išeiviai, kurie dar prieš karą buvo išvažiavę į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis: jie su mumis dalijosi žiniomis, literatūra, vedė mokymus.
Galbūt tuo metu atsirado ir naujų psichologijos studijų dalykų bei krypčių, palyginti su ankstesniais metais? Aš žinau, kad ir ankstesnės psichologų kartos, studentų laidos būrėsi į tam tikrus - ar oficialius, ar pogrindinius - būrelius, kur buvo domimasi užsienio literatūra, platesnėmis tendencijomis. Bet ilgainiui tos žinios buvo vis labiau integruojamos į programą ir pirmiausia radosi per pasirenkamuosius dalykus, kurie egzistavo greta bazinių dalykų, išlikusių ir dabartinėje programoje. Baziniai, mažai besikeičiantys dalykai - psichologijos pagrindai, pradedant pažinimo psichologija, suvokimu, mąstymu, kalba, emocijomis, motyvacija, asmenybės psichologija, raidos psichologija. Man visada rūpėjo suprasti žmogaus prigimtį: kodėl žmogus jaučiasi ar elgiasi taip, o ne kitaip. Todėl labai anksti pradėjau domėtis psichoanalitine paradigma ir psichoanalize. Man labai didelį įspūdį darė Freudo ir kitų psichoanalitikų darbai. Tuo metu mums klinikinę psichoanalizę skaitė viena iš garsių psichoanalitikių Liudvika Tamulionytė, kuri šiuo metu yra, deja, emigravusi.
Prisiminkite savo kurso draugus. Ar buvote draugiški? Kaip susiklostė kolegų profesinis kelias? Turbūt kiekvienas pasakytų apie savo kursą, kad jis buvo išskirtinis. Bet mes buvome išskirtiniai ne tik dėl to, kad pirmieji studijavome atkurtame Filosofijos fakultete. Visi nuosekliai ėjome iš bakalauro į magistrantūros studijas, o jose jau rinkomės vieną iš trijų specializacijų: tai buvo klinikinė psichologija, organizacinė psichologija ir pedagoginė psichologija. Aš rinkausi klinikinę psichologiją. Įdomu, kad iki šiol, po daugiau kaip trisdešimties metų, klinikinė psichologija yra, ko gero, vis dar viena populiariausių specializacijų. Visgi kiti kolegos labai aiškiai matė save kitose srityse. Tuo metu labai populiarėjo organizacinė psichologija: laisvėjant Lietuvai ir randantis verslams, didėjo organizacijų psichologų poreikis. Kiti matė save mokyklose. Nemažai mano kurso draugų nuėjo į organizacinės psichologijos sritį, nemažai liko klinikinėje srityje ir tęsė psichoterapijos studijas, tapo psichoterapeutais, šiuo metu yra atidarę ne tik savo privačius kabinetus, bet ir psichoterapijos mokyklas. Pavyzdžiui, dr. Viktoras Keturakis, dr. Vilija Girgždė, kito universiteto profesorė dr. Jolanta Sondaitė, dr. Agnė Matulaitė, dr. Aida Šimelionienė. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institute dirba mano kurso draugės, pavyzdžiui, doc. Sigita Girdzijauskienė. Labai gaila, kad prieš dvejus metus netekome nuostabios mūsų kursiokės prof. Mes buvome labai draugiški ir gyvenome įdomų studentišką gyvenimą, bet, kita vertus, sveika konkurencija mus skatino augti ir profesiškai, ir net, sakyčiau, asmenybiškai. Dar mūsų studentavimo laikai buvo išskirtiniai tuo, kad pirmąją studijų savaitę, o neretai dvi ar tris, mes praleisdavome kolūkyje kasdami bulves, rinkdami obuolius arba skindami uogas, pavyzdžiui, aronijas.
O kokie dabar yra psichologijos studentai? Su kolegomis pastaraisiais metais tyrinėjote vaikų naudojimosi elektroninėmis medijomis reikšmę jų psichosocialinei raidai ir sveikatai. Man regis, jie tokie patys smalsūs žinių, kartais nedrąsūs, kaip ir mes buvome - nebūtinai drįstantys paklausti, nebūtinai atviri iki galo, bet kitą kartą to ir nereikia. Psichologijos studentai turi savyje noro pažinti, suprasti. Tik kartais reikia truputėlį paskatinti suprasti, kad pažinti žmogų reiškia pažinti ir save, o mums ne visada norisi save matyti ir pažinti. Sakome: čia kiti, bet ne aš. Taip, kartais gaila matyti, kai gabūs studentai pernelyg įsitraukę į įvairias internetines veiklas, socialines medijas, serialų žiūrėjimą ir nukenčia jų studijos, atsiskaitymai ir pan. Dabartiniai studentai nelabai mėgsta skaityti straipsnius ir ypač knygas. Bet taip sakydama turbūt kalbu kaip tie, kurie bamba: „O mūsų laikais būdavo…“ Kviečiu studentus ateiti gyvai į biblioteką - tiesiog pačiupinėti knygų. Kas yra kitaip - laimei ar deja, šiuo metu į psichologiją priimama labai daug studentų, yra didelės grupės. Kai mūsų buvo nedaug, galėjome užmegzti glaudesnį asmeninį ryšį ugdymo ir studijavimo procese su dėstytojais ir tarpusavyje. Dabar sunkiau tą pasiekti. O iš tiesų labai nuoširdžiai norisi kiekvieną pamatyti ir pažinti „čia ir dabar“. Bet tai yra tam tikras mūsų laikmečio sudėtingumas - ne jaunoji karta ir ne studentai dėl to kalti. Jie labai nori būti pamatyti, nes auga ta jaunimo karta, kuri per mažai pamatyta - ir per mažai pamatyta dėl to, kad jų tėvai, mokytojai, jų aplinkos žmonės irgi pernelyg įsitraukę galbūt į tuos pačius ekranus, į kitas veiklas, galbūt į rezultatus, bet ne į buvimą „čia ir dabar“.
Kokios yra dabartinės psichologijos studijos - ar jos atitinka pasaulinius universitetų standartus? Mūsų psichologijos studijos atitinka europinius standartus, taip pat ir dėl glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos psichologų sąjunga. Man tenka nemažai važinėti ir domėtis kitų universitetų studijų programomis: galime pasigirti tuo, kad turime nemažai pasirenkamųjų dalykų ir išlaikome bendrojo išsilavinimo dalykus, tokius kaip filosofija, sociologija, antropologija. Tai atitinka geriausius europinius standartus ir vienareikšmiškai yra geriau nei labai sumažintos programos iki vien psichologijos pagrindų kai kuriuose universitetuose. Tiesą sakant, kai pasižiūriu į mūsų bakalauro ir magistrantūros programas, pagalvoju: kaip norėčiau vėl studijuoti psichologiją! Pamenu, kai pradėjau ruoštis doktorantūros egzaminui (tuo metu mes turėdavome laikyti bendrą egzaminą iš įvairių psichologijos dalykų), suvokiau, kad dabar naujai matau anksčiau studijuotus dalykus. Net tie patys prieš tai atrodę mažiau įdomūs ir vertingi dalykai, tokie kaip pojūčiai ir suvokimas, mąstymas ir kalba, pabaigus studijas ir pradėjus praktinę bei mokslinę veiklą įgavo gerokai didesnę vertę ir prasmę.
Ar jaučiate ryšį tarp skirtingų kartų universiteto psichologų? Atrodo, nemažai praėjo - 35 metai nuo tada, kai įstojau į universitetą, bet dabar yra tas nuostabus laikas, kai vis dar galiu matyti savo pirmuosius dėstytojus ir tuos, kurie prisidėjo prie psichologijos studijų kūrimo. Tai - profesoriai Albinas Bagdonas, Danutė Gailienė, Gražina Gudaitė, docentai Eglė Rimkutė, Gražina Gintilienė, Feliksas Laugalys - galėčiau vardyti dar daugelį mūsų nuostabių dėstytojų. Šitas laikas, kai gali matyti ir savo pirmuosius dėstytojus, ir jau užaugusius ir kolegomis tapusius studentus, yra puikus. Linkėčiau subuvimo: svarbiausia nepamiršti žmogiškojo ryšio, nors, atrodytų, psichologams nereikia priminti jo svarbos. Mes labai daug atiduodame savęs kitiems, tad, ko gero, labai svarbu užpildyti tą tuštumą ir kitą kartą tiesiog smagiai pabūti kartu. Ir nepamiršti, kad kiekvienas mūsų yra labai svarbus, o mes visi kartu esame labai graži ir svarbi bendruomenė.
Kontaktai
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas
Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
+370 5 266 7628, el.
+370 5 266 7615, el.
+370 5 266 7605, el.
Sveikatos psichologijos katedra:
Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el.
Klinikinės psichologijos katedra:
Adresas: Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.
Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.
Kęstutis Dragūnevičius, el.
Tyrėjai
- Tyrėja, doc. Teisės psichologija - asocialaus elgesio psichologija, nusikalstamas elgesys.
- Tyrėja, profesorė habil. dr. Vyr. Vaikų, paauglių, studentų mokymosi, elgesio ir emocinės problemos. Gabūs vaikai, paaugliai, studentai. Vaikų ir paauglių kognityviniai gebėjimai. Vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas.
- Profesore dr. Raidos ir edukacinė psichologija.
tags: #vu #fsf #psichologijos #institutas