Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, moksliniai tyrimai ir kita svarbi informacija.
Istorija ir reikšmė
Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį.
VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.
Studijų programos
Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų.
Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Studijų metu atliksite praktiką psichikos sveikatos centruose, mokyklose, gydymo įstaigose, įmonėse ir kitur, kur dirba psichologai.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi, 2023 m.
Perėjus prie dviejų pakopų studijų daugumoje fakultetų, specializacijų pagrindu sudarytos dvi magistratūros programos - Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos.
Moksliniai tyrimai
Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymo pokyčius ir vietoje egzistuojančias socialines problemas, kylančias dėl iššūkių susijusių su sparčiai besikeičiančia visuomene.
Instituto mokslininkai įgyvendina projektus ir vykdo tyrimus apie:
- Technologijų poveikį vaikų vystymuisi.
- Su amžiumi susijusias stigmas senstančioje visuomenėje.
- Besikeičiančias užimtumo praktikas.
- Sveikatai žalingą elgesį.
- Postkomunistinių transformacijų poveikį individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai.
- Socialinės aplinkos įtaką psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje.
Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima:
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
- Tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą.
- Metodines naujoves.
- Dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus.
- Taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais.
Instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.
Sveikatos psichologijos katedra
Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo.
Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.
Klinikinės psichologijos katedra
Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete.
Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m.- profesorė Danutė Gailienė.2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m - doc. dr. Klinikinės psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus klinikinės psichologijos srityje.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Disertacijų temos
Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:
- Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
- Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
- Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
- Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.
Atviros paskaitos ir konferencijos
Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą.
Atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“ rugsėjo 25 ir 26 d.:
- Trečiadienį, rugsėjo 25 d., VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitys paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“. 18 val. vyks dr.
- Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 16 val. vyks profesoriaus dr. Antano Kairio paskaita „Penki patarimai kaip pasenti“, 17 val. - VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“. 18 val. docentė dr.
VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą (programa: VU psichologijos studijoms - 55-eri - VU Filosofijos fakultetas). Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.
Kontaktai
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas
Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
Sveikatos psichologijos katedra:
Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el.
Klinikinės psichologijos katedra:
Adresas: Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.
Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.
- Tyrėja, doc. Teisės psichologija - asocialaus elgesio psichologija, nusikalstamas elgesys.
- Tyrėja, profesorė habil. dr. Vyr. Vaikų, paauglių, studentų mokymosi, elgesio ir emocinės problemos. Gabūs vaikai, paaugliai, studentai.Vaikų ir paauglių kognityviniai gebėjimai. Vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas.
- Profesore dr. Raidos ir edukacinė psichologija. Kognityvinė psichologija, pojūčių ir suvokimo mechanizmų tyrinėjimas, regimosios iliuzijos, psichofizika, psichofiziologija ir emocijos, kvėpavimo technikos ir meditacija, biologinis atgalinis ryšys, akių judesiai ir dėmesys, garsinių signalų, muzikos ir kalbos suvokimas.
- Docentė dr.
tags: #vu #fsfs #psichologijos #institutas #studijos