Vaizdo žaidimai, sportas, muzika ir kiti žaidimai vaidina svarbų vaidmenį asmenybės formavimosi procese. Jie ne tik suteikia pramogų, bet ir lavina įvairius įgūdžius, padeda pažinti save ir kitus, moko bendradarbiauti ir spręsti problemas. Straipsnyje apžvelgiame įvairius žaidimus ir jų poveikį asmenybės formavimui.
Vaizdo Žaidimų Transformacija ir Įtraukimas
Vaizdo žaidimai nuo savo pradžios žymiai evoliucionavo, transformuodami paprastus pikseliuotus grafinius elementus į sudėtingus, turtingai detalizuotus pasaulius, kurie suteikia žaidėjams įtraukiančias patirtis, kurios konkuruoja su filmų ir knygų teikiamomis. Šie skaitmeniniai pasauliai veikia kaip alternatyvios realybės, kur žaidėjai gali tyrinėti, sąveikauti ir formuoti pasakojimus būdais, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami.
Vaizdo žaidimų patrauklumas slypi ne tik jų technologiniuose pažangose, bet ir gebėjime įtraukti žaidėjus psichologiniu lygiu. Kaip technologijos toliau tobulėja, dar įtraukiančių patirčių potencialas didėja, žadėdamas įdomių plėtros žingsnių, kaip mes sąveikaujame su virtualiais pasauliais.
Ankstyvieji Žaidimai ir Konkurencija
Ankstyvieji žaidimai kaip Pac-Man ir Super Mario Bros. žymėjo arkadinių žaidimų ir 8-bitų erą. Konkurencija pasireiškė lyginimo lentelėse ir PvP (Player vs. Player) sistemose. Vaizdo žaidimai tapo sudėtingomis platformomis, kurios siūlo įtraukiančias alternatyvias realybes per pažangių technologijų, sudėtingo pasakojimo ir įtraukiančių žaidimo mechanikų derinį.
Psichologija už žaidėjų įsitraukimo atskleidžia, kad įtraukimas nėra tik apie grafiką ar garsus, bet susijęs su pagrindinių žmogaus poreikių autonomijai, kompetencijai ir sąsajai patenkinimu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų įveikimas
Meno Įtaka Asmenybės Ugdymui
Menas yra pati universaliausia jausmų kalba, leidžianti žmonėms suvokti vieniems kitus. Vaidyba yra tiesioginis žmogaus pasidalijimas jausmais ir mintimis be tarpininkų. Ši komunikacinė sąveika - teatrinio meno esmė ir reiškimasis - leidžia vykdyti svarbiausią ugdymo misiją: įtakoti visapusį asmenybinį bei sociokultūrinį vaiko ir jaunuolio augimą. Čia galima tapti kitu, persikūnyti į augalą, gyvūną, kitą asmenį, išgyventi kitokius jausmus ir taip tarsi išplėsti savo asmenybės ribas.
Meno Socialumas ir Teatriniai Žaidimai
Meno socialumą galima suprasti ir pagal tai, kaip jis padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai - prieštarauti socialinei aplinkai ir maištauti. Teatriniai žaidimai yra netradicinis būdas, padedantis asmenims įgyti bendravimui, supratimui, pozityviai kaitai reikalingus įgūdžius.
Meninis Ugdymas Lietuvoje
Lietuvoje meninis ugdymas turi senas tradicijas. Bendrojo lavinimo ir specialiose mokyklose meninis ugdymas plėtojamas per meno dalykų pamokas (teatro, dailės, muzikos, šokio ir kt.). Šiandieninei mokyklai labai svarbu ugdyti dvasingą, dorą, kūrybingą ir laisvą pilietį. Kaip rodo literatūros šaltinių analizė, meninė veikla padeda vaikams sukaupti gilesnę estetinę patirtį, geriau pajusti meno reikšmę žmogui.
Dailės Terapija ir Muzikos Poveikis
Dailė yra savotiška simbolių kalba. Tai puikus būdas išreikšti savo jausmus, kuomet yra neįmanoma to padaryti žodžiais. Dailėje dažnai taikomas laisvo piešimo metodas, kuriuo stengiamasi pažinti save ir savo vidinį pasaulį. Atsiranda galimybė bendrauti piešiniais. Pasitenkinimas savo darbo rezultatais padidina savo vertės pojūtį: patenkina saviraiškos ir pripažinimo poreikius. Tyrimais nustatyta, kad spalvos stipriai veikia žmogaus jausmus, savijautą, nuotaiką, regėjimą, mokymąsi ir darbo našumą.
Muziką galima naudoti terapiniams tikslams. Jau Antikos laikais muzika buvo vadinama dievų kalba, muzika buvo laikoma priemone kūno ir sielos harmonijai pasiekti. Muzikos pozityvią įtaką įžvelgia net kitų šalių mokslininkai. Muzikos terapija teigia, kad muzikos psichologinis, emocinis ir dvasinis poveikis padeda atgauti psichologinį ir fizinį balansą. Muzika kaip neregimas tarpininkas padeda pažinti ir išreikšti save, kurti ir tvirtinti tarpasmeninius ryšius su kitais asmenimis bei grupe.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir asmenybės ugdymas: ryšys
Choreografija ir Judėjimo Svarba
Reikšmingą ugdomąją ir koreguojamąją reikšmę turi ir choreografija. Šokio menas, kaip reiškinys, kaip žmogaus kūrybos produktas, yra kultūrinė vertybė. Šokis padeda asmenybei socializuotis. Kiekvienam žmogui poreikis judėti yra įgimtas ir būtinas. Jį slopinant kartu slopinama ir neigiamai veikiama medžiagų apykaita, sutrikdomas natūralus žmogaus santykio su aplinka procesas, ne tik fizinė, bet ir dvasinė asmenybės raida.
Pasakų Įtaka ir Lėlių Teatras
Ugdymas pasakomis - tai pats seniausias pedagogikos metodas. Žinios apie pasaulį ir gyvenimo filosofiją nuo senų amžių būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas, o kiekviena pasakos klausytojų karta visa tai permąstydavo kitaip ir perimdavo reikšmingiausius patarimus. Pasakos simbolių dėka žmogaus pasąmonę pasiekia informacija apie dvasinę jo raidą. Pasaka rodo, jog būtina išmokti kontroliuoti asmenines reakcijas taip, kad jos nesunaikintų pozityvių santykių su kitais žmonėmis, kad reikia išmokti kažką paaukoti, kažko atsisakyti.
Praktika rodo, kad vaikų ugdymui yra naudingas lėlių teatras bei lėlės, kaip ugdymo priemonės naudojimas. Lėlės yra tarsi žmogaus kopija, galinti pakartoti judesius, išreikšti nuotaikas. Lėles galima piešti, kurti, konstruoti, rengti, kalbėti apie jas ir su jomis, kurti siužetus. Galima su lėlėmis žaisti arba vaidinti, t. y. ką nors su jomis veikti. Užduodant klausimus lėlei, galimi netikėti, iškyla žmogaus pasąmonėje esantys atsakymai, kurie padeda asmeniui susivokti savyje, suprasti savo problemas, suradus jas ir spręsti.
Aktyvus Mokymas ir Teisinis Ugdymas
Aktyvusis mokymas reikalauja daugiau nei paprastos ugdytinių veiklos. Jis turėtų skatinti mąstymą ir mokymo veiklos refleksiją. Refleksijos procesas sukuria kritinį ryšį tarp ugdytinio asmeninio žinojimo struktūros ir išorinio pasaulio. Mokymo procese neužtenka vien veikti ar tik mąstyti. Svarbu yra veikiant mąstyti apie gaunamą patirtį.
Viena iš svarbiausių švietimo sistemos funkcijų aukštojo mokslo institucijose yra socialiai reikšmingų asmenybės savybių diegimas. Tai yra tokios savybės kaip komunikabilumas, kūrybiškumas, organizuotumas, atsakingumas, gebėjimas surasti ir priimti sprendimus ir kt. Minėtųjų savybių formavimui tinka aktyvieji mokymo metodai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė raida per žaidimus
Studentas Kaip Teisinės Sistemos Dalyvis
Studentas - asmuo, studijuojantis pagal aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijų programas. Svarbu, kad studentas gebėtų tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis teisinėje sistemoje, ginti savo teises ir vykdyti pareigas. Šiais laikais demokratinėje visuomenėje žmonių santykiai reguliuojami tam tikromis elgesio normomis ir taisyklėmis. Žmogus yra sociali būtybė, todėl veikiant bendruomenėje elgesys yra reguliuojamas teisiniais principais, teisėmis bei pareigomis. Veiklos bei elgesio reguliavimas yra būtinas, kadangi tokiu būdu yra išvengiama kitų žmonių teisių pažeidimų ir chaoso visuomenėje.
Aukštojo Mokslo Vaidmuo ir Teisinis Ugdymas
Aukštasis mokslas vaidina ryškų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Universitetinės studijos užima reikšmingą vietą visuomenės švietimo sistemoje. Mokslo ir studijų sistema ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę. Aukštajam mokslui, kaip vertybių, patirties ir įgūdžių perdavimo institucijai, turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys. Aukštojo mokslo institucijos geba ugdyti išsimokslinusią, išsilavinusią, turtingą žinių visuomenę, kelti tautos kūrybinį ir intelektinį potencialą.
Mokymo Metodai ir Ugdymo Kokybė
Vienas iš studijų kokybės gerinimo būdų yra ugdymo metodų parinkimas. Švietime, priklausomai nuo ekonominių, socialinių ir kt. sąlygų, ieškoma naujesnių mokymo metodų. Didėjantys reikalavimai specialistui, didelis informacijos kiekis reikalauja naudoti aukštajame išsilavinime įvairius aktyviuosius mokymo metodus. Paskaitų esmė yra skatinti studentus savarankiškai galvoti, dalyvauti veikloje. Taip pat užsiėmimai turėtų būti mąstymą skatinantis iššūkis ugdytiniui.
Kritinis mąstymas padeda įvertinti situaciją, priimti sprendimus bei savarankiškai apsispręsti. Aktyvūs mokymo metodai, pabrėžiantys įgūdžių bei gebėjimų formavimą, informacijos interpretavimą ir praktinį panaudojimą, kelia tokius tikslus kaip ugdymas bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, savarankiškai mokytis ir kt.
Asmenybės Ugdymas Per Muziką, Sportą Ir Žaidimus
Asmenybės ugdymas - tai socialinis reiškinys, apimantis žmogaus asmenybės, visuomenės sąmonės ir elgsenos kūrimą per bendravimą, sąveiką su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdyti reiškia lavinti asmenybę, todėl ugdytojų užduotis - užtikrinti prasmingą vaiką ugdančios aplinkos formavimą ir jutiminių įspūdžių atitikimą jo vystymosi poreikiams. Vaiko ugdomąjį procesą turėtų sudaryti įvairios, tačiau tą patį tikslą turinčios veiklos, tokios kaip meninė, komunikavimo, pažinimo bei socialinė veiklos, turinčios didelę įtaką visapusiškam vaiko asmenybės ugdymui.
Asmenybės Ugdymas Per Muziką, Sportą Ir Žaidimus
Asmenybės ugdymas muzikos, sporto ir žaidimų pagalba. Nors kiekviena iš šių veiklų ugdo skirtingas vaiko kompetencijas, tačiau visos kartu jos kuria ir ugdo asmenybę. Prie meninės veiklos priskiriama muzika, lavina vaizduotę, moko išreikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, grožėtis, kurti. Komunikavimo veikla moko ne tik išklausyti, išreikšti save, bet ir moko kalbėti, bendrauti su kitais. Šis, meninei veiklai priskiriamas asmenybės ugdymo būdas įtakoja estetinių pažiūrų bei asmenybės formavimąsi, meninio skonio ugdymą, ugdo doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, skatina būti geresniu.
Muzikos Svarba Ugdant Asmenybę
Muzika ir žaidimai. Muzika, priskiriama meninei veiklai, lavina vaizduotę, moko išreikšti save įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, grožėtis ir kurti. Šis asmenybės ugdymo būdas įtakoja estetinių pažiūrų bei asmenybės formavimąsi, meninio skonio ugdymą, ugdo doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai ir skatina būti geresniu.
Ugdymas Per Sportą
Ugdymas per sportą. Sportas ir žaidimai fizinio auklėjimo pamokose.
Žaidimų Reikšmė Ikimokykliniame Amžiuje
Ikimokyklinis amžius - svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir pasirengimo mokyklai laikotarpis, ypač paskutinieji metai prieš mokyklą (6-7 vaiko gyvenimo metai). Ikimokyklinukas daug atidesnis, dirbdamas labiau susikaupia, gali atskirti tiek bendras, tiek individualias daiktų ar reiškinių ypatybes, geba jas lyginti, apibendrinti. Žaidimas - ne tik pramoga. Tinkamai organizuoti žaidimai padeda formuoti vertingas vaiko savybes, moko bendrauti su vienmečiais ir suaugusiais. Žaisdamas vaikas įgyja daug mokėjimų, žinių. Tam skirti didaktiniai žaidimai, kurie skatina ikimokyklinuko protinį vystymąsi, padeda išmokti naujų žodžių, ugdo kalbą. Judrieji žaidimai lavina vaiko judesius, ugdo drausmingumą, organizuotumą. Jie turi taisykles, kurių privalu laikytis, pratina žaisti lygiomis teisėmis. Psichologai nėra vienos nuomonės, apibūdindami žaidimą, nes jis palaiko daug įvairiausių vaiko veiklos sričių, reiškiasi įvairiomis situacijomis, tačiau žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. Vaikas vienas ar su kitais vaikais žaidžia daugybę valandų. Žaidžiant atsiskleidžia pažintiniai procesai, sprendžiamas konfliktas tarp vaiko savito pasaulio suvokimo ir realaus pasaulio. Su žaidimu siejamas visas vaikų ikimokyklinis ugdymas: asmenybės, komunikacinių gebėjimų, socialinės kompetencijos ugdymas (kalbos plėtojimas, aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių formavimas, muzikinis ir fizinis lavinimas). Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai - žodžiai. Žaidimu vaikas išreiškia slapčiausias ir drąsiausias savo svajones, bet taip pat žaidimas padeda atsikratyti slogių, nemalonių išgyvenimų.
Žaidimas Kaip Raidos Veiksnys
Žaidimas yra raidos veiksnys, psichinės sveikatos rodiklis. Psichologai ir pedagogai seniai atkreipė dėmesį į žaidimą kaip ugdymo, vystymosi kokybės vertinimo bei terapijos priemonę. Mokslininkų, pedagogų ir psichologų stebėjimai rodo, kad palinkimas žaisti yra instinktyvus dalykas. Vadinasi, žaidimas yra tokia pat būtinybė, kaip valgymas, miegojimas. Pagal K. Dimeiką, reikia įpratinti žmogų siekti pastatyto jam žaidimo uždavinio kultūringai, pagal taisykles. Taip suprasdami pagrindinį žaidimo pradą, mes gauname didelį uždavinį žaidimais formuoti žmogaus valią, jausmus ir rengti kūrybiškam visuomenės gyvenimui, kur atskiro žmogaus užgaidos turi būti suderintos su kitų gerove. Vaikui yra būtinas žaisminis bendravimas su kitais vaikais. Negalime atimti iš vaiko jo gyvenimo džiaugsmo - žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę. Vaikui žaidimas yra pagrindinė kūrybinė veikla, būtina psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo. Lavinami vaiko protiniai gebėjimai; kalba, dėmesys, ugdomi jo mąstymo procesai (klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, apibendrinimas ir t.t). Žaisdamas vaikas skatinamas derinti savo ir kitų interesus. Žaidimas - tai žaidėjų kovos instinkto valdymo, emocinės būsenos ir tarpusavio santykių reguliavimo, gerųjų asmenybės ypatybių ir įpročių ugdymo priemonė. Žaidimų auklėjamoji reikšmė yra ypač ryškiai parodyti vaikų pratinime jausmus, palenkti valiai, siaurinti savivalę. Kai kurie vaikai šalinasi draugijos ir tik žaidimas padeda įtraukti vaikus į būrį, pratina būti kartu ir bendrai veikti. Žaidimas labai veikia žaidėjų emocinę būklę. Kiekvienas žaidimas turi savo etinę pusę. Žaisdami vaikai parodo ne tik savo fizinius sugebėjimus, bet ir savo dvasios vertybes. Didelės reikšmės žaidime turi glaudus bendradarbiavimas, vienybė, bendro tikslo siekimas. Žaidimas lavina valią, ir pasiryžimą veikti, o toks veikimas reikalauja ištvermės, iniciatyvos, drąsos. Labai svarbu yra susivaldymo ugdymas. Mokėti save valdyti, sąžiningai pasiduoti žaidimo taisyklėms, turi milžiniškos reikšmės ne tik žaidimui, bet ir visam gyvenimui. aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių formavimas, muzikinis ir fizinis lavinimas).Visa vaikų ugdomoji veikla turi žaidimo elementų. Be paliovos kintančios situacijos, naujų, originalių sprendimų ieškojimas ir įgyvendinimas lavina fizines ir dvasines žaidėjų savybes. Žaidimas duoda mums brangiausią priemonę vaikui visapusiškai ugdyti. Organizuotais žaidimais yra stiprinami vaiko kūnas ir dvasia, jie gauna reikalingų gyvenimui įpročių ir charakterio ypatybių. Žaidimas savita pažinimo forma. Žaisdamas vaikas emocionaliai išgyvena ir įsisavina aplinkinio gyvenimo reiškinius, savaip modeliuoja aplinkinį pasaulį, mokosi mąstyti, analizuoti, apibendrinti. „Žaidimas - moralės mokykla‘‘ (D. Norint, kad vaikas būtų visapusiškai ugdomas per žaidimą, reikėtų vengti kraštutinumų vaikui žaidžiant t. y. nepaversti žaidimo beprasmiu, pakrikusiu, betiksliu laiko leidimu, neslopinti vaiko iniciatyvos, kūrybiškumo, vaizduotės, neprimesti vaikui savo nuomonės.
Žaidimo Teorijos
Žaidimas - tai yra veikla arba aktyvumo forma. Tai nėra pagrindinė, dominuojanti forma ir matyt dėl tos priežasties yra mažiau pažinta negu kitos veiklos rūšys. Žaidimas buvo žinomas ir pripažintas, bet mažai tyrinėjamas, nes turi svarbią išskirtį - žaidžiant nesukuriamas joks produktas. Pirmieji dėmesį į žaidimus atkreipė antropologai. Ypač tyrinėdami žmonių kūrybiškumą. Vien tik žaidimui paskirtų darbų iki 19 amžiaus nebuvo. Pirmieji 19 amžiuje pradeda kalbėti Šileris ir Spenseris. Jie analizuodami meną susiduria su žaidimu. Nurodo skirtumus, panašumus. Tiek žaidiminė, tiek meninė veikla duoda tam tikro pasitenkinimo. Šiuolaikinės psichologijos pradininkas Ventas teigia, kad žaidimas yra pasitenkinimas. Ventas pabrėžia, kad žaidimo prototipas yra darbas. Žaidime atsisakoma darbo rezultatų. Pagrindinis tikslas - pasitenkinimo siekimas. Ventas mato žaidimo socialinę prigimtį. Žaidimo prigimties klausimas - tai yra tas klausimas, kuris labiausiai rūpėjo visais laikais. Dažniausiai žaidimu buvo domimasi palietus prigimties klausimus. Žmogus žaidžia visą gyvenimą (į senatvę įsitvirtina kortos, šaškės, dėlionės). Nors gyvūnų jauniklių žaidimai ir vaikų žaidimai išoriškai panašūs, tai nėra vienas ir tas pats aktyvumas. Žmogaus žaidimas daugiau siejamas su socialine prigimtimi, su žmogaus esme. Lieka neaiškios tiktai žaidimo atsiradimo priežastys, laikas. Šitie dalykai aktualūs ir šiandieniniam mokslui. Rusų mokslininkas Elkononas sukūrė savo žaidimo kilmės teoriją. Jis sukauptais duomenimis nurodo, kad ankstyvuose žmonijos vystymosi perioduose tokios veiklos, kaip žaidimas, nebuvo. Jis pritaria ir prieštarauja Šilerio idėjoms. Menas atsirado anksčiau už žaidimą. Kita vertus parodo sąsajas tarp meno ir žaidimo. Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žaidimo dar nebuvo. Elkoninas sako, kad žmogaus vaikai pilnai sugebėjo dalyvauti suaugusiųjų veikloje, nes darbas buvo labai primityvus. Žmogus jau buvo kūrėjas, tačiau įrankiai buvo labai paprasti. Tobulėjant įrankiams ir darbui apskritai, vaikai išstumiami iš suaugusiųjų veiklos. Jiems nebelieka kuom užsiimti. Tada ir atsiranda žaidimas. Poreikis grynai socialinis. Žmonių vaikai žaidžia specifinius žaidimus, kurie savo turiniu skiriasi nuo gyvūnų jauniklių žaidimų. Paties žaidimo kilmę bene įdomiausiai dvidešimtame amžiuje apibrėžė antropologas olandas Haizinga. Jis žaidimo kilmę tapatina su kultūros kilme. Jis sako, kad žmogus pradėjo kurti kultūrą žaisdamas. Žaidimas ir kultūra turi bendrą prigimtį. Jo pastebėjimai patys naujausi, populiariausi, bet tai nėra galutinis atsakymas į žaidimų prigimtį. Haizinga akcentuoja svarbų esminį požymį - žaidimas yra laisva veikla. Žaidimas nėra būtinas, privalomas dalykas. Galima pasiūlyti, bet versti žaisti negalima. Žaisti mūsų neverčia nei fizinė būtinybė, juo labiau moralinė pareiga. Tuo labiau, kad žaidžiame laisvu laiku. Žaidimas yra imitacinė veikla. Žaidimo metu žaidėjas savo energiją eikvoja ne tam, kad sukurtų produktą, o tam, kad imituotų to produkto kūrimą. Žaidimo psichologinis mechanizmas - įtampa. Įtampoje išmėginamos žaidėjų galios. Tai ir fizinė jėga, ištvermė, dvasios stiprybė. Žaidžiant nepakanka troškimo laimėti. Būtina veikti pagal taisykles, tvarką. Reikia daug dvasios stiprybės norint laimėti ir žaisti pagal taisykles.
Vaikų Žaidimų Įvairovė
Vaikų žaidimai yra labai įvairūs turinio, pobūdžio ir organizavimo atžvilgiu. Jų skirstymas tėra sąlyginis. Vienus žaidimus kuria patys vaikai. Tai kūrybiniai žaidimai. Kitus žaidimus duoda pedagogas - tam tikro turinio, žaidžiami laikantis tam tikrų taisyklių. Kūrybiniai žaidimai - pačių vaikų tikrovės vaizdavimas. Kūrybinių žaidimų tematika - įvairi - buitis, gyvenimas namuose, darželyje, darbas, pasakų vaizdavimas ir t.t. Žaidimo metu vaikai vaidina kitus. Vaikai gali būti vairuotojais, keleiviais, eismo reguliuotojais, mamomis, vyresnėmis seserimis ir t.t. 3-4m. vaikai daugiausia vaizduoja gyvenimą šeimoje, bet juos jau traukia ir pasakos, apsakymai, noras vaizduoti tai, ko nematė gyvenime. Žaidimai greitai keičiasi, nes kinta fantazija. 5m. vaikų fantazija leidžia kurti sudėtingesnius žaidimus, tačiau sugalvotą žaidimą vaikai ne visada sugeba užbaigti. 6m. vaikų žaidimai dar turiningesni ir įvairesni. Jie jau sugeba planuoti žaidimą, išsamiau ir realiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Žaidimai trunka ilgiau, kartais net kelias dienas. Vaikai jau bando pasigaminti žaislus patys. Atsiranda organizatoriai ir vadai. Žaidimai pagal taisykles. Šios rūšies žaidimai suvaržo vaiko fantaziją ir kūrybiškumą nustatytu turiniu ir organizavimu. Bet tik todėl žaidimai pagal taisykles ir gali sistemingai lavinti ne tik fiziškai, bet ir protiškai, gali auklėti, ugdyti charakterį ir valią. Didaktiniai žaidimai - skirti jutimams ir pažinimo galioms lavinti.
Judrieji Žaidimai
Judrusis žaidimas darželyje - veiksmingas metodas atskiriems įgūdžiams ir mokėjimams ugdyti. Jauniausioje grupėje žaidimų vadovas yra organizatorius ir dažnai tokio žaidimo iniciatorius. Vidurinėje grupėje - vadovas pats nedalyvauja, organizuoja patys vaikai. Vyresnėje grupėje vadovas lieka beveik visai nuošaliai. 3-4m. įgūdžių ugdymo žaidimų judesiai turi būti paprasti, dažniausiai imitaciniai. Vaikas orientuojasi kur jo kojytės, rankytės ir t.t.( „O kur jūsų rankytės? Daiktų dydžio, sunkumo ir paviršiaus sskyrimas. (Vaikai eina vorele. Prieina staliuką ant kurio sudėti kontrastingi žaislai: ilga ir trumpa liniuotė, lengva ir sunki dėžutė. Paskutinis vaikas vorelėje ima vadovo nurodytą daiktą. Formos pajutimas palytėjimu. Į maišelį sudedami įvairūs daiktai. Liesdamas daiktą vaikas turi atspėti koks tai daiktas. Iš garso spėjimas ką veikia vaikai. Pagrindinių spalvų skyrimas. 5 -6m. Sugebėjimu skurti pagrindines ir papildomas spalvas. Žaisdamas vaikas įgyja daug mokėjimų, žinių. Didaktiniai žaidimai skatina priešmokyklinuko protinį vystymąsi., ugdo kalbą. Žaisdamas vaikas laisvai priskiria norimas reikšmes daiktams, veiksmams, jas keičia, žaidžia jomis. Jis vartoja sutartinius garsus, žodžius, simbolius, užrašus. Gebėjimas atsieti reikšmę nuo realaus daikto - tai žingsnis raidės link, skiemens simbolinės prasmės perpratimo. situacijas, pritapti prie kitų, pelnyti pripažinimą. Žaidimas atpalaiduoja vaiką, padeda išgyventi įvairias emocijas: išlieti nerimą, patirti malonumą. Veikimo laisvė žaidžiant skatina daug kartų mėginti, keisti, interpretuoti, modeliuoti, atrinkti. Visa tai stiprina ryžtą realiame gyvenime reikšti norus, rodyti iniciatyvą ir pastangas, priimti sprendimus, kūrybiškai keisti aplinkybes arba prisitaikyti prie to, ko negalima. Vaikų kūryboje ryškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas: vaikas žaidžia garsais (mėgdžioja gamtos garsus, perkuria girdėtas daineles), judesius (žmonių ir gyvūnų judesių mėgdžiojimas). Vaikas mielai žaidžia suaugusįjį, pamėgdžioja jį, kalba kaip suaugęs žmogus, padeda įgyti mokymosi ir suaugusiojo gyvenimo pradmenis. Žaidimas - tai turtingas ir įvairus vaikų poilsis. Žaidimai padeda pažinti vaikų charakterį, išryškinti jų gabumus. Aktyvi veikla, geranoriškos žaidėjų pastangos, siekiant žaidimo tikslų, daro žaidimą tikslinga auklėjimo priemone. Pedagogas gali kryptingai veikti žaidėjus, ugdyti teigiamus asmenybės bruožus. Judrieji žaidimai, kaip ir didaktiniai, priklauso žaidimų su taisyklėmis grupei. Jie yra kildinami iš liaudies žaidimų. Netgi klasifikuojami panašiai. Judrieji žaidimai labai vertingi bendram vaiko vystymuisi. Judrieji žaidimai turi įtakos vaikų protiniam lavinimui ir kitoms pažinimo sritims. Suaugęs, supažindindamas vaikus su nauju judriu žaidimu, moko suprasti naujus žodžius, išsireiškimus, žaidimo turinį, taisykles. Eilėraštukai ir dainelės žaidimuose turtina vaikų kalbą, lavina vaizduotę. Žaidimais plečiamas vaikų akiratis apie supančią aplinką, gyvenimo tikrovę, lavinamas dėmesys, atmintis, kūrybiniai sugebėjimai. Žaisdami judriuosius žaidimus, vaikai pratinami savarankiškai spręsti, rasti išeitį įvairiose žaidybinėse situacijose. Itin svarbus judriųjų žaidimų vaidmuo doroviniam auklėjimui. Dažnai vaikai dorovines normas supranta elementariai, nors žino kaip elgtis, bet tų normų ne visada laikosi žaisdami. Jiems sunku laikytis žaidimo taisyklių, deramai elgtis draugų tarpe, planuoti ir derinti savo bei bendraamžių veiksmus, nepajuokti, o geranoriškai padėti draugui nugalėti sunkumus. Daugumą judriųjų žaidimų žaidžia vaikų grupės, todėl neišvengiamai susiduriama su įvairiais tarpusavio santykiais, su skirtingais charakteriais.