Šiame straipsnyje aptarsime žymiausius pasaulio psichologus, jų indėlį į šią sritį ir įtaką visuomenei. Nagrinėsime ne tik teorinius aspektus, bet ir praktines psichologijos taikymo galimybes, taip pat atkreipsime dėmesį į naujausias tendencijas ir iššūkius.
Kas yra geras psichologas?
Geras psichologas pasižymi ne tik giliomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais įgūdžiais. Jis gerai pažįsta save ir kitus, sugeba įtikinti, valdyti ir turi analitinį protą. Tokios savybės leidžia jam sėkmingai spręsti įvairias problemas ir padėti žmonėms.
Pavyzdžiui, Vėžio ženklo atstovai iš prigimties turi puikią intuiciją, kuri padeda jiems viską apie žmogų sužinoti arba „nuskaityti“. Vėžys gali tiksliai nustatyti, koks žmogus stovi prieš jį ir kas jam kelia nerimą. Šis ženklas puikiai susigaudo visose gyvenimo srityse, būtent todėl jis lengvai gali duoti rekomendaciją ar draugišką patarimą. Vos vienas nuoširdus pokalbis su šio ženklo atstovu leis jam tiksliai užčiuopti visas silpnąsias vietas, net tas, apie kurias pašnekovas neįtaria. Vėžiui būdinga saviugda ir platus aplinkinio pasaulio pažinimas, tai leidžia jam išsisukti iš bet kokios nemalonios situacijos.
Mergelės ženklo atstovus galima pagrįstai pripažinti puikiais psichologais. Juose dera racionalus protas, objektyvumas, šaltakraujiškumas ir atjauta, puiki intuicija ir jautrumas. Mergelė visada pasirengusi padėti, jeigu į ją kreipsitės pagalbos. Viskas prasideda nuo lengvo, iš pažiūros neįpareigojančio pokalbio, bet sau Mergelė žymėsis vienus ar kitus reikšmingus momentus. Pokalbio procese šis Zodiako ženklas nuolat užduoda kryptingus klausimus, kurie jam leidžia pamatyti ir suprasti priešais esančios problemos dydį. Šis ženklas dažnai prisiima artimųjų problemas ir rūpesčius. Tai ne visada gerai atsiliepia šio Zodiako ženklo sveikatai.
Skorpiono ženklo atstovus galima pavadinti persikūnijimo guru. Tai susiję su tuo, kad nuoširdus ir atviras Skorpionas gali būti tik gerai pažįstamoje aplinkoje ir dažniausiai - vienumoje pats su savimi. Žmonių apsuptyje šis ženklas iškart užsideda kaukę. Beje, bendraudamas su kiekvienu žmogumi Skorpionas užsideda vis kitą kaukę. Todėl kiekvienam jis savas. Skorpionas sėkmingai manipuliuoja žmonėmis ir jų troškimais. Bet tai daro tik tuo atveju, jeigu tai intriguoja arba padeda jam pasiekti savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Asmenybės, formavusios pasaulį
Įžymūs psichologai ir jų indėlis
Psichologija yra plati ir įvairi sritis, todėl nenuostabu, kad joje yra daug įtakingų asmenybių. Toliau aptarsime keletą žymiausių psichologų ir jų indėlį į šią sritį.
- Normanas Sartoriusas
Profesorius Normanas Sartoriusas yra garsus psichiatras, buvęs Psichinės sveikatos direktorius Pasaulio sveikatos organizacijoje, dabar - Psichikos sveikatos programų tobulinimo asociacijos prezidentas. Jo darbas padėjo formuoti šiuolaikinį požiūrį į psichikos sveikatą ir jos priežiūrą.
- Vikramas Patelas
Dr. Vikramas Patelas yra profesorius Blavatniko instituto Pasaulinės sveikatos ir socialinės medicinos katedroje Harvardo medicinos mokykloje (JAV) bei Indijos visuomenės sveikatos fondo docentas. Jis specializuojasi pasaulinės psichikos sveikatos srityje ir yra daugelio tyrimų autorius.
- Seras Grahamas Thornicroftas
Profesorius seras Grahamas Thornicroftas yra Londono Karaliaus koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos instituto Pasaulinės psichikos sveikatos centro psichiatrijos profesorius. Jo tyrimai apima psichikos ligų stigmatizavimą ir diskriminaciją.
Kiti žymūs psichologai
Be jau minėtų, yra ir daugybė kitų žymių psichologų, kurių darbai padarė didelę įtaką šiai sričiai. Tai Charlene Sunkel, Clauda Sartor, Philippe Delespaulas, Dainius Pūras, Gavinas Davidsonas, Piersas Goodingas, Richardas Wilkinsonas, Lucy Johnstone ir Myrrhe van Spronsen.
Taip pat skaitykite: Suvokimas: kaip teisingai matyti pasaulį
Abrahamas Haroldas Maslow
Abrahamas Haroldas Maslow (1908-1970) - žydų kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas. Daktaras (1934). Studijavo teisę Niujorko miesto koledže ir Cornellio universitete, 1927-1934 - psichologiją Viskonsino universitete. Dėstė Bruklino ir Kolumbijos (Niujorkas) universitetuose. 1951-69 Brandeiso universiteto (Walthamas, Masačusetso valstija) Psichologijos katedros vedėjas. Kartu su psichologu H. Harlow atliko eksperimentus su rezusais (bengališkosiomis makakomis), tyrė prie žmogaus prisirišančių beždžionių elgseną. Domėjosi žmogaus seksualumu. Vėliau atsisakė biheivioristinių metodų, propagavo humanistinę psichologiją. Išplėtojo požiūrį, kad žmones skatina jų poreikių hierarchija ir prioritetai.
Psichologijos taikymas praktikoje
Psichologija nėra tik teorinis mokslas. Jos principai ir metodai plačiai taikomi įvairiose srityse, siekiant padėti žmonėms ir gerinti jų gyvenimo kokybę.
Psichoterapija
Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių psichologijos taikymo būdų praktikoje. Jos metu psichologas arba psichoterapeutas padeda klientui spręsti emocines, elgesio ir tarpasmenines problemas. Psichoterapija gali būti taikoma individualiai, poroms, šeimoms arba grupėms.
Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas yra panašus į psichoterapiją, tačiau dažniausiai orientuotas į konkrečių problemų sprendimą ir trumpalaikę pagalbą. Konsultacijos gali būti naudingos sprendžiant karjeros, santykių, mokymosi ir kitus klausimus.
Organizacinė psichologija
Organizacinė psichologija taiko psichologijos principus darbo aplinkoje. Jos tikslas - gerinti darbuotojų produktyvumą, motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir tarpusavio santykius. Organizaciniai psichologai konsultuoja įmones, rengia mokymus ir padeda spręsti konfliktus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Švietimo psichologija
Švietimo psichologija nagrinėja mokymosi procesus ir problemas.
Teismo psichologija
Teismo psichologija taiko psichologijos principus teisinėje sistemoje. Teismo psichologai vertina nusikaltėlių psichologinę būklę, teikia ekspertines išvadas teismams ir konsultuoja teisėsaugos institucijas.
Naujausios tendencijos ir iššūkiai
Psichologija nuolat tobulėja ir prisitaiko prie kintančių visuomenės poreikių. Šiuo metu pastebimos kelios svarbios tendencijos ir iššūkiai.
Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas
Vis labiau augant psichologinės pagalbos poreikiui, siekiama, kad šios paslaugos iš tikrųjų būtų prieinamos kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tai apima psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą kaimo vietovėse, žemesnio socioekonominio statuso asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Skaitmeninės technologijos psichologijoje
Skaitmeninės technologijos vis plačiau naudojamos psichologijoje. Internetinės konsultacijos, virtualios realybės terapija ir mobiliosios programėlės gali padėti žmonėms gauti psichologinę pagalbą patogiau ir efektyviau.
Neuropsichologija
Neuropsichologija nagrinėja smegenų ir elgesio ryšį. Neuropsichologiniai tyrimai padeda geriau suprasti psichikos ligų priežastis ir kurti efektyvesnius gydymo metodus.
Kultūrinė psichologija
Kultūrinė psichologija pripažįsta, kad kultūra daro didelę įtaką žmogaus elgesiui ir mąstymui. Kultūriškai jautrios psichologinės paslaugos yra efektyvesnės ir geriau atitinka skirtingų kultūrų žmonių poreikius.
Tarptautinė konferencija „Rethinking Mental Health Care“ Vilniuje
Rugsėjo 8-10 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Rethinking Mental Health Care“ (liet. „Permąstant psichikos sveikatos priežiūrą“), kuri sukvies pranešėjus iš JAV, Australijos, Šveicarijos, Izraelio, Siera Leonės, Nyderlandų, Vokietijos, Austrijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos, Bulgarijos, Ukrainos, Belgijos ir Lietuvos. Konferencijoje bus kalbama, kaip užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą kuo didesniam vartotojų skaičiui ir kokiomis priemonėmis suteikti personalui galimybę teikti paslaugas ir gydymą, turintį tvarų bei teigiamą poveikį.
Konferencijoje dalyvaus ne tik psichikos sveikatos specialistai, bet ir jų klientai - asmenys, susidūrę su psichikos sunkumais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Ukrainos psichikos sveikatos darbuotojams, kurie konferencijoje galės lankytis nemokamai, taip pat bus pakviesti į specialų seminarą apie su karu susijusias traumas.
Psichologų prognozės Lietuvai
Psichologai nelinkę numatyti ir spėlioti ateities įvykių, kaip tai daro chirologai, astrologai, fenotipologai, tarologai ir kitokio plauko aiškiaregiai ar būrėjai. Psichologą domina, kas su konkrečiu žmogumi ar žmonių grupe vyksta čia ir dabar. Jei pavyksta sužinoti, kas dedasi žmogaus vidiniame pasaulyje, keliamos hipotezės apie galimas priežastis. Pavykus nustatyti tikruosius psichologinio negalavimo požymius ir priežastis, mėginama žmogui pagelbėti pokalbiais, konsultacijomis, psichoterapijomis, treniruotėmis ir kitokiais būdais.
Atsakant į klausimą iš pozityviosios psichologijos pozicijų galima teigti: žmonės bus laimingesni negu ankstesniais metais.
Psichologija tarp mokslo ir žmogiškumo
Psichologijos studijos gali sukelti tam tikrų vidinių konfliktų, ypač susidūrus su skirtingais požiūriais į žmogų. Šis tekstas gimė iš ilgų svarstymų bandant suprasti, kas išties nepatiko studijuojant psichologiją. Ten įstojau pabaigęs mokyklą, išbuvau du semestrus ir tuomet pasinaudojau galimybe perstoti. Tuo metu, kai svarsčiau apie studijų keitimą, sunkiai galėjau išreikšti tai, kas atrodė blogai studijuojamoje srityje, tačiau vėliau skaitomos knygos, straipsniai ir klausomos paskaitos, o ypač filosofo Alvydo Jokubaičio mintys apie šiuolaikinius socialinius mokslus ir jų problemas, padėjo geriau suprasti tai, ką norėjau pasakyti, bet neradau tam žodžių. Norėdamas atskleisti tai, kas, mano manymu, yra blogai su psichologijos mokslu, pabandysiu panaudoti daugiau ar mažiau savo paties sugalvotą „dviejų pasaulių“, tai yra „mokslo pasaulio“ ir „žmonių pasaulio“, perskyrą. Teksto tikslas iš esmės yra apibūdinti šiuos du pasaulius, jų tarpusavio santykį ir papasakoti istoriją, kaip susidūrimas su šiais dalykais paskatino ryžtis mesti psichologijos studijas Vilniaus universitete.
Žmogaus samprata mokslo pasaulyje
Nuo antikos laikų iki Apšvietos amžiaus žmogaus išskirtinumas tarp visų kitų padarų buvo Vakarų mąstytojų kone visuotinai pripažįstamas. Aristoteliui kaip išskirtinė žmonių savybė atrodė gebėjimas burtis į politines bendruomenes, Apšvietos filosofai aukštino žmogaus protą, krikščionys skelbė, kad žmogus yra sukurtas pagal paties Dievo paveikslą ir panašumą. Didžiulis pokytis įvyko devyniolikto amžiaus pabaigoje. Maždaug tuo metu mokslo pasaulyje buvo sugalvota neįtikėtina idėja: galbūt žmogus išties nėra tokia jau ypatinga būtybė? 1879 metais buvo atidaryta pirmoji modernios psichologijos laboratorija, kurios tikslas buvo tirti žmogaus elgesį ir mąstymą remiantis ekspermentiniu metodu. Kitaip tariant, žmogų tirti tais pačiais būdais, kuriais tyrinėjamos bitės, zebrai arba pelės. Psichologai mokslininkai į žmogų žiūri kaip į keistą mechanizmą, kurio neaiškų veikimo būdą reikia ištirti. Arba kaip į gyvūną, kurio elgesį galima aprašyti, paaiškinti jo priežastis, nuspėti, koks jis bus ateityje, arba bandyti pakeisti. Kažkada vienas mano bendrakursis, labai įsitikinęs psichologijos mokslo jėga ir sėkme, linksmai pasakė: „Žmogus yra toks pat kaip voras, tik sudėtingesnis.“
Psichologai mokslininkai šį sudėtingą vorą gali „pjaustyti“ įvairiais „kampais“. Pavyzdžiui, kalbėdami apie romatinę meilę, jie gali kalbėti apie žmogaus kūne veikiančius hormonus, neuromediatorius, skirtingus smegenų centrus, kuriuose, anot jų, kyla tai, ką mes vadiname meilės arba įsimylėjimo jausmu. Jie gali kalbėti apie tai, kaip kadaise tam tikri vyrų ir moterų instinktai išsivystė evoliucionuodami, žmonėms prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Ko psichologai mokslininkai negali pasakyti (bent jau tol, kol jie kalba kaip mokslininkai, o ne dėl savo filosofinio ar religinio požiūrio ar galbūt tiesiog bendražmogiškų paskatų) yra tai, kad romantiniai santykiai yra vertingas ir geras dalykas. Vertingas ne ta prasme, kuria mokslo atradimas yra vertingas (tai yra naujas, sensacingas, keičiantis nusistovėjusį požiūrį), bet ta prasme, kad tai yra dalykas, vertas pastangų, pasiaukojimo ir ištikimybės. Mokslo pasaulyje neišeina pasakyti, kad žmogaus gyvybė vertinga ar kad žmogus vertas pagarbos, orumo, laisvės arba teisių. Visa tai mokslo pasaulyje tebūtų subjektyvios nuomonės arba tyrimais neįrodomos hipotezės. Mokslo pasaulyje ir pats žmogus tėra molekulių visuma, kurią taip pat galima aprašyti kaip kaulų, raumenų ir nervų visumą arba kaip gyvūną, kurio elgesį ir mąstymą tiria mokslininkai psichologai. Žinoma, jeigu psichologijos mokslo atstovai visuomet tebūtų tik mokslininkai, jiems tai rimtai grėstų beprotybe. Jie neišvengiamai kasdien palieka mokslo pasaulį ir grįžta į žmonių pasaulį, kuriame svarbūs visai kiti dalykai.
Žmonių pasaulis
Motina, tėvas, sesuo, žmona, draugas, namai - visi šie žodžiai išreiškia santykį tarp žmogaus ir to, kas jį supa. Žmonių pasaulis daugiausia yra pasaulis santykių, kurių vertės įrodinėti nereikia, o žmogaus teisę į žmogišką orumą tvirtina vien pats faktas, kad jis yra žmogus. Daugybė mokslo pasaulyje neįrodomų dalykų kasdienybėje yra savaime suprantami. Problema ta, kad šių dviejų pasaulių ribos nėra tokios aiškios, kokios norėtųsi, kad būtų. Tas pats bičiulis, kadaise sulyginęs žmogų su voru, vienąkart pasidalino keista idėja kilusia seminaro metu: „Įsivaizduok, sėdžiu seminare, ir mes ten kalbam apie savižudybes. Kaip padėt, kaip spręst ir panašiai. O aš tada ir galvoju: kas jeigu paklausčiau visų, kodėl reikia spręst? Kas čia tokio blogo?“ Išties, kai studijuoji mokslą, kuriame į žmogų žiūrima tik kaip į atsakus į tam tikrus aplinkos stimulus generuojantį aparatą, toks klausimas kyla gan natūraliai. Puiku, jei galime rasti geriau veikiančių būdų, kaip padėti žmogui, kuris ketina nusižudyti, bet ar padėsime, jei patys rimtai abejosime tokios pagalbos prasme? Tai skamba kaip distopinė vizija, kuri greitu metu netaps realybe, tačiau taip pat vien tai, kad studijuojant mokslą kyla tokių klausimų, parodo, kad kažkas su tuo mokslu ne visai gerai. Panašių mokslo pasaulio sveikų ribų peržengimo pavyzdžių galima rasti ir stebint viešąją erdvę. Amerikietis mokslininkas Erikas Andersonas žymus tuo, kad moksliniais metodais tirdamas monogaminius santykius priėjo prie išvados, kad tokie santykiai yra žalingi, nes trukdo natūralių biologinių impulsų keliamam norui turėti tai, kas paties Andersono vadinama „atvirais santykiais“, o Dekaloge įvardijama kaip „paleistuvavimas“. Andersonas čia visiškai susipainiojo - nemokslinį klausimą jis bando spręsti pasitelkęs mokslą, sąmoningai ar nesąmoningai nereflektuodamas etinės pozicijos, iš kurios į jį žiūri. Žvelgiant į žmogų tik iš mokslininko perspektyvos neįmanoma tvirtai pasakyti, kad ištikimybė poros gyvenime yra vertinga, net jei reikalauja daug pastangų.
Tad čia priartėjau prie atsakymo į klausimą, kas mane atgrasė nuo psichologijos studijų. Aš pastebėjau, kad požiūris į žmogų, kurį atradau bandydamas pažinti mokslo pasaulį, pradeda brautis į mano kasdienybę - į kitų žmonių skausmą nejučia pradėjau žvelgti kaip į tiesiog tam tikrus neurofiziologinisu procesus, o matydamas Vilniaus senamiesty vaikštančias poreles pradėjau galvoti apie jas kaip evoliucijos produktus, paklūstančius savo primityviems instinktams. Tai labai ciniškas požiūris į aplinką, kuris nekelia džiaugsmo gyventi šiame pasaulyje, atimdamas iš jo didžiąją dalį žavesio (žinoma, ne tiems, kurie save laiko baisiais cinikais ir tuo mėgaujasi - jie taip žvelgdami į pasaulį gali pasidžiaugti tuo, kokie baisūs ir dideli cinikai jie yra). Tad nieko keisto, kad galų gale labai žmogiškai pajutau, kad kažkas čia ne taip. Tuo metu neradau žodžių tam išreikšti, ir, žinoma, buvo daug kitų priežasčių, kodėl nusprendžiau, kad psichologijos studijos - ne man. Vis dėlto šis keistas nužmogėjimo pojūtis buvo viena iš jų.
Baigdamas, be abejo, norėčiau pasiūlyti vaistą nuo ligos - keletą paprastų žingsnių, kaip išspręsti problemą, tačiau ji, atrodo, pernelyg giliai įsišaknijusi. Vieni galbūt siūlytų į studijų programą įtraukti daugiau atsakymų į panašius klausimus ieškančios filosofijos, kiti - psichologijos studijoms padidinti humanistinės ar psichodinaminės psichologijos mokykloms skiriamą dėmesį. Galbūt tai bent iš dalies galėtų būti atsakymai - neturiu nei autoriteto, nei kompetencijos tai tvirtai pasakyti.
Kūrybiškumas psichologijoje
Kūrybingumu imta labiau domėtis vos prieš gerą pusšimtį metų, kuomet žymiausi pasaulio psichologai atkreipė dėmesį į šią savybę, kaip vieną esminių žmogaus tobulėjimo bruožų. Tokie mokslininkai kaip F. Barron, S. A. Mednic ar E. P. Torrance išplėtojo šias idėjas bei sukūrė testų užduotis, kuriomis galima įvertinti žmogaus kūrybinį potencialą. Kūrybiškumas nėra itin lengvai pastebima savybė, tačiau turi įtakos žmogaus veiksmams bet kurioje veikloje. Ko gero, svarbiausias kūrybiškos asmenybės bruožas - ne tik gebėti išnaudoti atsiradusias progas, bet ir pačiam jas susikurti.
Klaidinga manyti, jog kūryba yra svarbi tik meno srityje dirbantiems žmonėms. Ši savybė leidžia kitu kampu pažvelgti į bet kokios gyvenimo srities situacijas - nuo mokslinės veiklos iki buities problemų. Kūrybiški žmonės išsiskiria idėjų gausa, atidumu detalėms, sklandžiu mąstymu bei gera orientacija. Jie - novatoriški, originalūs, lankstūs ir tolerantiški. Kūrybiškumas laikomas savotiška viršūne žmogiškųjų bruožų hierarchijoje. Jis auga kartu su asmenybe ir nuolat yra (arba gali būti) tobulinamas. Žmogaus kūrybiškumo lygį gali padidinti įvairūs pratimai ir užsiėmimai. Kartu tai - ir puiki proga pailsėti nuo kasdienių rūpesčių bei sumažinti stresą.
Kūrybiškumo testas
Atlikite nesudėtingą testą ir sužinokite, koks Jūsų kūrybiškumo lygis. Atsispausdinkite šį paveikslėlį ir paprastu pieštuku ar tušinuku užbaikite piešinėlius - taip, kaip Jūs juos matote savo vaizduotės akimis. Įvertinkite savo piešinius ir suskaičiuokite rezultatą:
- Už kiekvieną piešinėlį, kuriame yra daugiau kaip 5 detalės, pridėkite vieną balą.
- Jei piešinėliuose pavaizdavote paukštį, sraigę, kopėčias ir/ar eglutę - atimkite po balą už kiekvieną.
- Jei piešdami bet kurį objektą, lapą pasukote - pridėkite vieną balą.
- Jei piešinėlius sujungėte tarpusavyje, už kiekvieną sujungimą pridėkite po balą.
- Jei bet kuris iš keturių pieštų objektų netilpo jam skirtame laukelyje - pridėkite dar vieną balą.
Rezultatai:
- 0-3 balai. Išskirtiniu kūrybingumu nepasižymite: nemėgstate gilintis ir kapstytis ten, kur, Jūsų manymu, neverta. Tikslui pasiekti dažniausiai renkatės akivaizdžiausią, tiesiausią kelią. Kartais Jums sunku apibūdinti savo idėjas ir įtikinti kitus, kad tai, ką sukūrėte, yra verta dėmesio. Jeigu testo piešinėliuose nepamatėte paukščio, sraigės, kopėčių ir/ar eglutės, vadinasi, Jums originalumo netrūksta. Jei piešinėlius sujungėte tarpusavyje ar piešdami pasukote lapą, tai - lankstumo požymis. Ugdykite savo kūrybiškumą per kūrybinę veiklą ir nustebinsite patys save.
- 3-5 balai. Jūsų kūrybiniai sugebėjimai aukštesni nei vidutiniai. Neretai sublizgate novatoriškomis idėjomis, tačiau trūksta užsidegimo jas išplėtojant ir įgyvendinant. Mokate analizuoti problemas ir įžvelgiate daugiau nei vieną jų sprendimo būdą. Nepaliaukite ieškoti naujų idėjų ir pasistenkite jų „nenumesti“ pusiaukelėje - nustebinsite ir save, ir aplinkinius.
- 6-10 balų. Jūsų kūrybingumo rodikliai aukšti, esate itin novatoriška ir originali asmenybė. Išsiskiriate netradicinėmis idėjomis ir jų gausa bet kokioje kompanijoje. Gebate žaibiškai persiorientuoti nuo vienos idėjos prie kitos, nebijote jų įgyvendinti ir nesunkiai galite savo idėjomis uždegti aplinkinius. Kūrybingumas - Jūsų stiprioji pusė. Naudokite šiuos savo talentus ir nepamirškite jų puoselėti.
tags: #zimiausi #pasaulio #psichologai