Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė keli atvejai, kai buvo pranešta apie galimą netinkamą motinos elgesį su vaikais. Šie atvejai atskleidžia sudėtingą vaiko teisių apsaugos sistemą, kurioje susiduria tėvų teisės, vaiko interesai ir visuomenės saugumas. Straipsnyje aptariami konkretūs atvejai, išryškinamos problemos ir ieškoma galimų sprendimų.
Incidentas Palangoje: vaiko paėmimas ir visuomenės reakcija
Neseniai internete išplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos Palangoje vykusio vaiko paėmimo iš motinos akimirkos, sukėlė skandalą, kurio centre atsidūrė vaiko teisių gynėjai. Vaizdo įrašas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, o vaiko teisių gynėjai buvo apkaltinti per griežtomis priemonėmis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė aiškino, kad įrašas, kuris buvo paviešintas gruodžio 3 d., buvo pateiktas teismui spalio 19 d. Teismo nutartyje nurodyta, kad įrašas atskleidžia akivaizdų vaiko motinos nusiteikimą prieš tarnybos specialistus, negebėjimą valdyti emocijų ju neperteikiant vaikui arba sąmoningą tų emocijų perkėlimą nepilnamečiui. „Toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose fiksuotos vaiko reakcijos“, - apie tai, kaip vaizdo įrašą įvertino teismas, kalbėjo I. Skuodienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė teigė, kad šiuo metu vyksta tyrimas ir ji, nenorėdama labai spekuliuoti neturint visos pilnos informacijos, negalinti daug pasakyti. E. Žiobienė akcentavo, kad keičiant Vaiko teisių pagrindų įstatymą, buvo galvojama, kokiomis paslaugomis padėti tėvams, kad šie paisytų teismo sprendimų, nes pastebėta, kad jų vykdymą neretai sunkina vaiko tėvų konfliktiniai santykiai.
E. Žiobienė teigė, kad šiuo metu vaiko paėmimas iš šeimos ir teismo sprendimo vykdymas yra galimas dviem būdais. Vienas būdas yra veikiant antstoliui pagal vykdomąjį raštą, kitas variantas - pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymą. „Vaiką su teismo sprendimu galima paimti tik tada, kai yra vienas iš trijų variantų: grėsmė sveikatai, gyvybei, vaiko saugumui. Tokiu atveju, ne antstolis vykdo sprendimą, o Vaikų teisių tarnyba, pasitelkdama policiją“, - aiškino E. Žiobienė.
Akcentuojama, kad tarnybos kaskart sudėtingose situacijose bandoma padėti tėvams rasti taikų ir civilizuotą sprendimą. Pasak E. Žiobienės, būtent šioje konkrečioje istorijoje suaugusiems susitarti sekėsi sunkiai, buvo klimpstama teisiniuose ginčuose.
Taip pat skaitykite: Žmogaus nerimo veikimo principai
Alytaus atvejis: motinos pranešimai internete ir tarnybų reakcija
Kitas rezonansinis atvejis įvyko Alytuje, kur sunerimę giminaičiai pranešė apie agresyvų motinos elgesį su dukra. Agresyvus, šokiruojantis motinos bendravimas su mažyle žaibiškai išplito po internetą - yra ne tik tekstai, bet ir garso įrašai. Moteris internete kreipėsi į savo vyrą ir mergaitės tėvą, kuris šiuo metu atlieka bausmę kalėjime, tokiais žodžiais: „Šokinėju aplink ją visą dieną. Mane išves iš kantrybės jos klykimas, nusibodo klyksnė neraliuota. Aš per ranką pliaukštelėjau, bet kas iš to? Nesupranta, vistiek durna. Šiandien buvo labai bloga. Grįšk greičiau, padėk auginti. Aplink ją šokinėju, darau valgyti po tris-keturis kartus per dieną, tik ir sėdžiu virtuvėje. Jei aš jai suduosiu, tai nepyk. Nervai nelaiko. Šitas padaras mane jau dakniso “. Tuo metu vaikas klykė, o motina itin piktai su juo bendravo.
Štai dar keli pavyzdžiai, atskleidžiantys šokiruojantį ir bauginantį mamos požiūrį į vaiką - tekstai paimti iš feisbuke adresuotų moters pranešimų savo sutuoktiniui: „Ji mane apvalgo visą laiką, sėdžiu alkana“, „Kai valgo kriuksi kaip kiaulė, tokio vaiko dar nemačiau“, „Niekaip užmigdyti negaliu, man po…, išeisiu“, „Pliaukštelėjau per ranką, dabar žvengia“.
Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinoji vedėja Žaneta Abromaitienė pranešė, kad įrašai šokiravo ir buvo reaguota nedelsiant. Kolegos nuvyko pas motiną į namus, ji bendravo su psichologu, po šio pokalbio apsiramino. Nutarta bent jau kol kas palikti mergaitę pas mamą, tačiau šeima bus intensyviai stebima. Paskirta vadinamoji atvejo vadyba, kurios metu tikrinamos visos aplinkybės, susijusios su konkrečia šeima.
Sprendimas, kur gyvens mergaitė gali būti priimtas kitą savaitę, yra keli būdai: mažylė lieka su motina intensyvaus stebėjimo sąlygomis, ji perduodama laikiniems globėjams, kuriais gali būti ir giminaičiai arba mama su vaiku įkurdinami Alytaus moterų krizių centre.
Paaiškėjo, kad agresyviai su dukra bendravusi alytiškė turi psichikos problemų, ji lankosi pas medikus. Jauna moteris yra susilaukusi dviejų vaikų, kurių tėvai - skirtingi. Vyresnis vaikas, berniukas šiuo metu gyvena su tėčiu. Spalį dukra jai buvo sugrąžinta. „Nuo tada mes atidžiai stebime šeimą, jai suteikiama pagalba, vyksta nuolatiniai apsilankymai. Anksčiau jokių pavojaus signalų nebuvo“, - pasakojo Ž. Abromaitienė.
Taip pat skaitykite: Visapusiškas psichozės vadovas
Panevėžio istorija: sūnaus smurtas prieš motiną
Siaubinga istorija nutiko Panevėžyje, kur sūnus, priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, sudegino namus ir bandė nužudyti motiną. Šešiasdešimtmetei moteriai gyvenimą teko pradėti nuo nulio, nuo šaukšto ir šakutės. Prieš 4 metus vieną mūsų miesto gimnaziją baigusią savo atžalą moteris išlydėjo studijuoti į Londoną. Tada ji nė juodžiausiame sapne neįsivaizdavo, koks jos mandagus, paklusnus ir inteligentiškas berniukas grįš iš ten. O grįžo svaigalų ir kvaišalų vergas, traumuotas dvasiškai ir fiziškai.
Namie prasidėjo pragaras: apsvaigęs vaikinas siautėjo, elgėsi neprognozuojamai, naikino daiktus. Vieną kartą ėmė ir padegė butą. Tiesiai iš teismo salės jis buvo išvežtas priverstiniam gydymui nuo priklausomybių. Užuot pasitaisęs, jis grįžo ir bandė nužudyti motiną - suspardė ją taip, kad ši vos išgyveno. Po pusmečio gydymosi galvos traumų pasekmes jaučia iki šiol.
Moteris pasakoja, kad labiausiai kankino mintys: kur klaida? Kas daryta ne taip, kad sūnus nuėjo klystkeliais? Ką daryti dabar, kaip jį sugrąžinti į normalų gyvenimą? Atsakymų ieškojo ir pas psichologus, ir pas psichiatrus. Šie tyrė, ar vaikinui nepasimaišė protas. Jokios psichinės ligos nenustatė. Didžiulius sukrėtimus išgyvenusi moteris dabar dažną savaitgalį vyksta į vieno mažo miestelio bažnyčią. Prieš pusmetį netikėtai užsimezgęs ryšys su tenykščiu klebonu jai suteikė viltį, kad gyvenimas nors iš dalies gali grįžti į vėžes. Dvasininkas rado kelią į jos paklydėlio sūnaus širdį.
Nemunėlio Radviliškio situacija: nuolatiniai konfliktai ir smurtas šeimoje
Viename Nemunėlio Radviliškio name retai kada būna ramu. Čia nuolat lankosi specialiosios tarnybos - policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, medikai. Tarnybos kviečiamos dėl juose gyvenančių žmonių konfliktų. Baimintasi, kad kada nors šiuose namuose gali įvykti nepataisoma nelaimė. Miestelio gyventojai dažnai girdi šaukiantį ir pagalbos prašantį vyresnįjį mažametį berniuką. Jis apie tai, jog namuose patiria smurtą, pasisako ir suaugusiems.
Yra buvę konfliktinių situacijų, kai po jų vaikai buvo patikėti tuose pačiuose namuose gyvenančios anytos globai. Atvykę policijos pareigūnai dėl smurto ir grasinimų jaunai moteriai skyrė apsaugos nuo smurto orderį. Tačiau ji to privalomo apribojimo nesilaikė.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti sergančiam depresija
ŠR teiravosi, ar paskutinis faktas apie motinos smurtą prieš mažamečius vaikus bei kiti ankstesnieji pranešimai pasitvirtino. „Jūsų minima situacija vaiko teisių gynėjams yra žinoma, jai spręsti skiriama daug mūsų bei socialinių partnerių pastangų ir resursų. Svarbu pastebėti, jog šeimos gali susidurti su įvairiais iššūkiais ir jie nebūtinai yra fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai kartais tampa tėvų, senelių, artimų giminaičių tarpusavio konfliktų įkaitais ir pan. Reaguojame jau ne į pirmą pranešimą apie galimą jaunų tėvų smurtą prieš vaikus, tačiau nei pastarasis, nei gauti iki šiol - nepasitvirtino.
Kauno pagrobimas: įtariamojo praeitis ir visuomenės reakcija
Po devynmetės mergaitės pagrobimo Kaune netruko išaiškėti ir pagrobėjo asmenybė. Automobilių remonto verslu užsiiminėjęs Gediminas Filipavičius netrukus buvo atpažintas ir iš kitų prasižengimų, daugiausiai susijusių su triukšmo kėlimu, konfliktais su kaimynais ir gamtosauginių reikalavimų nepaisymu. Tačiau vaikų skriaudėją atpažino ir kelios mamos, kurios teigė, kad dar vasarą jis rašęs ir siūlęs prisilietimais išgydyti autizmu sergančius mažamečius vaikus.
Kol kas pranešama, kad įtariamasis apie mergaitės pagrobimą su teisėsauga nebendradarbiauja - tyli it vandens į burną prisisėmęs. Tačiau kad ir kaip bebūtų, panašu, kad areštinėje jo liudijimų niekam ir nereikia. Tačiau Generalinė prokuratūra ir be G. Filipavičio žodžių pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai prieš nepilnametį (-ius) vykdytos seksualinio pobūdžio nusikalstamo veikos.
Viktorijos Šestelinskajos dingimas: smurtas šeimoje ir prokuratūros tyrimas
Didelio atgarsio sulaukė Viktorijos Šestelinskajos dingimas Vilniuje. Prieš 10 dienų iki vilnietės dingimo namuose vyko konfliktas, kurio metu neblaivus vyriškis artinosi prie žmonos pakėlęs kumštį ir rusiškai sakydamas „ubju!“ (užmušiu). Maža to, šis išpuolis įvykdytas vieno mažamečio, paties jauniausio šeimos berniuko akivaizdoje.
Prokuratūros duomenimis, tą patį trečiadienį, kai Viktorijos pasigedo jos sutuoktinis, sesuo ir kiti artimieji, moteris galėjo lankytis sostinės Savanorių prospekte esančioje parduotuvėje „Drogas“. Buvo pirkta drėgnų servetėlių ir atsiskaityta V.Šestelinskajos banko kortele.
Kaip 15min sužinojo Vilniaus apylinkės prokuratūroje, V.Šestelinskiui pilnai pripažįstant kaltę, tyrimas dėl šio smurto šeimoje atvejo buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, kuris perduotas patvirtinti teismui. Prieš 10 dienų iki moters dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V.Šestelinskio grasinimų nužudyti žmoną, ši byla jau perduota teismui, tačiau dar neišnagrinėta. Prokuratūros atstovai taip pat neslepia, kad atsižvelgiant į užfiksuotą agresijos atvejį, šiuo metu, kai V.Šestelinskaja ieškoma, „yra tiriamos visos galimos versijos, įskaitant ir šią“.
Vilniaus tragedija: motina įtariama nuskandinusi dukras
Šokiruojanti tragedija įvyko Vilniuje, kai motina įtariama nuskandinusi dvi savo mažametes dukras Neries upėje. Paaiškėjo, kad „Lexus“ vairuotojos mergaitėms buvo vos metukai ir dveji. Šaltiniai teisėsaugoje sako, kad pagrindinė versija, jog į gan nuošalią vietą atvažiavusi motina pati panardino į vandenį vaikus. Tokio šiurpaus nusikaltimo motyvai kol kas nežinomi. 38-erių moteris išvežta į Psichiatrijos ligoninę, kokią kardomąją priemonę jai skirti ir ar uždaryti ją į areštinę, bus sprendžiama artimiausiu metu.
Iššūkiai ir galimi sprendimai
Šie atvejai atskleidžia daugybę iššūkių, su kuriais susiduria vaiko teisių apsaugos sistema:
- Subjektyvumas vertinant grėsmę vaikui: Sunku objektyviai įvertinti, ar motinos elgesys kelia realią grėsmę vaiko saugumui ir gerovei.
- Riboti ištekliai: Vaiko teisių apsaugos tarnybos dažnai susiduria su dideliu darbo krūviu ir ribotais ištekliais, todėl sunku užtikrinti tinkamą pagalbą visoms šeimoms.
- Tėvų bendradarbiavimo trūkumas: Neretai tėvai nenori bendradarbiauti su tarnybomis, o tai apsunkina situacijos įvertinimą ir pagalbos suteikimą.
- Visuomenės spaudimas: Visuomenės reakcija į vaiko paėmimo iš šeimos atvejus gali daryti spaudimą tarnyboms ir trukdyti priimti objektyvius sprendimus.
Siekiant pagerinti vaiko teisių apsaugos sistemą, būtina:
- Stiprinti tarnybų darbuotojų kompetenciją: Būtina užtikrinti, kad tarnybų darbuotojai turėtų pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų tinkamai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus. I. Skuodienė tvirtino, kad bus stengiamasi kuo greičiau atlikti jau prasidėjusį tyrimą dėl šios istorijos. „Mes nuosekliai keliame darbuotojų kvalifikaciją. Per šiuos metus turėjome 38 skirtingus mokymus. Mokėsi tarnybos daugiau kaip 90 proc. ir aš visiškai neneigiu, kad reikia ir toliau kelti kompetencijas“, - dėstė I. Skuodienė.
- Gerinti bendradarbiavimą tarp institucijų: Būtina užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp vaiko teisių apsaugos tarnybų, policijos, sveikatos priežiūros įstaigų ir švietimo įstaigų.
- Teikti pagalbą šeimoms: Būtina teikti pagalbą šeimoms, kurioms gresia vaiko teisių pažeidimai, pavyzdžiui, psichologinę pagalbą, konsultacijas ir socialinę paramą.
- Skatinti visuomenės supratimą: Būtina skatinti visuomenės supratimą apie vaiko teises ir atsakomybę užtikrinti jų apsaugą.