Psichozė - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Šis sutrikimas yra rimtų psichikos ligų simptomas, paveikiantis mąstymą, emocijas, suvokimą ir elgesį. Asmenys, patiriantys psichozę, gali susidurti su haliucinacijomis, kliedesiais, mąstymo nuoseklumo sutrikimais ir padidėjusiu nerimo lygiu. Lėtinių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo ir užsidaro savo pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime psichozės priežastis, rizikos veiksnius, tipus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Psichozės Tipai
Psichozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios skiriasi trukme, priežastimis ir eiga. Svarbu suprasti skirtingus psichozės tipus, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti ir pasirinkti efektyviausią gydymo strategiją.
Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Šią psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jei staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kaip neigiamos emocijos veikia mus
Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, ir turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
Depresinė psichozė: Atsiranda kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai atspindi depresinę nuotaiką.
Po gimdymo psichozė: Ši reta, tačiau sunki psichozės forma gali išsivystyti netrukus po gimdymo - per kelias dienas arba savaites. Jai dažniau gresia moterys, kurioms anksčiau diagnozuoti nuotaikos ar psichikos sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas ar šizofrenija. Tikslūs priežastiniai veiksniai nenustatyti, tačiau galimą įtaką turi hormonų pokyčiai, miego trūkumas ir genetika. Be haliucinacijų ar kliedesių, gali pasireikšti intensyvūs nuotaikų svyravimai, apimantys liūdesį ir pakilias būsenas.
Bipolinė psichozė: Beveik pusei žmonių, turinčių bipolinį sutrikimą, kartais pasireiškia psichotiniai simptomai - dažniausiai manijos metu, kai jaučiamas energijos ir nuotaikos protrūkis. Gydymui taikomi vaistai nuo psichozės, kartais naudojama elektrotraukulių terapija (ETT), siekiant palengvinti simptomus.
Po traukulių pasireiškianti psichozė: Šis tipas dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems epilepsija, ypač tiems, kuriems pasireiškia ilgai trunkantys ar kartotiniai priepuoliai. Rizika didėja, jei žmogus jau anksčiau sirgo psichikos ligomis. Simptomus lengvina tam tikri vaistai nuo psichozės, tokie kaip olanzapinas ar risperidonas, kurie taip pat padeda išvengti pasikartojančių priepuolių.
Taip pat skaitykite: „Apple“ prekės ženklo poveikis
Mišedema psichozė: Neretai ši retai pasitaikanti būklė atsiranda dėl skydliaukės veiklos nepakankamumo (hipotirozės). Sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis paveikia smegenų veiklą ir gali sukelti kliedesius, haliucinacijas bei pakitusį skonio ar kvapo suvokimą. Gydymui reikalinga hormonų pusiausvyros atkūrimas ir skydliaukės veiklos reguliavimas.
Korsakovo psichozė: Ši komplikacija, vadinama ir Vernekės encefalopatija, kyla dėl vitamino B1 trūkumo, dažniausiai esant priklausomybei nuo alkoholio. Be ryškaus atminties sutrikimo, gali pasireikšti dezorientacija ir emocijų nestabilumas. Kartais žmonės pasakoja išgalvotas ar netikslias istorijas, nes sunkiai atsimena tikrus įvykius. Gydymui būtina atstatyti vitamino B1 atsargas bei užtikrinti visavertę mitybą ir pakankamą skysčių vartojimą.
Menstruacinė psichozė: Ypač retas atvejis - kai psichozės epizodai iškyla menstruacinio ciklo pradžioje, ovuliacijos metu ar prieš mėnesines. Hormonų svyravimai tam tikrose ciklo dalyse gali paveikti nuotaiką ir mąstyseną. Paprastai būklė atsiranda staiga ir greitai praeina. Gydymui taikoma kognityvinė elgesio terapija ir vaistai nuo psichozės.
Psichozės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nors tikslūs psichozės išsivystymo mechanizmai dar nėra pilnai aiškūs, nustatyta, kad įtakos turi įvairių veiksnių sąveika. Genetika gali turėti įtakos, tačiau ne visais atvejais priežastys yra paveldimos.
Psichikos Sutrikimai
Psichozė dažnai susijusi su įvairiais psichikos sutrikimais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Pardavimų didinimas suprantant vartotojų psichologiją
- Šizofrenija
- Bipolinis sutrikimas
- Sunki depresija
Stresas ir Trauminiai Įvykiai
Stipri emocinė įtampa, dideli miego sutrikimai ir trauminiai įvykiai, tokie kaip artimojo netektis, smurtas ar patirtis karo zonoje, gali išprovokuoti psichozę.
Fizinės Ligos
Kai kurios fizinės ligos gali sukelti psichozės simptomus:
- Sunkios galvos smegenų traumos
- Smegenų navikai
- Insultai
- Parkinsono ar Alzheimerio ligos
- Demencija
- Virusinės arba autoimuninės ligos, tokios kaip ŽIV, AIDS ar vilkligė
- Hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje)
- Sifilis, maliarija
Psichozę Sukeliančios Medžiagos
Narkotinės ir receptinės medžiagos gali sukelti psichozę. Tiek psichiką slopinančios, tiek stimuliuojančios medžiagos (pvz., kanapės, kokainas, amfetaminai) gali išprovokuoti psichozės simptomus. Simptomai dažniausiai išnyksta nutraukus vartojimą, tačiau tam tikras medžiagas vartojusiems asmenims (ypač amfetaminus) vėliau dažnai pasireiškia ilgalaikiai psichikos sutrikimai. Kanapės siejamos su didesniu žinomų atvejų skaičiumi.
Ilgalaikis kai kurių vaistų nuo psichozės vartojimas gali sukelti šalutinių reiškinių, tokių kaip judesių sutrikimai. Staiga nutraukus tokį vaistą, kartais pasireiškia padidėjęs jautrumas, o nervų sistemos pokyčiai gali kilti ir vartojant naujesnius vaistus.
Alkoholis taip pat gali lemti kliedesius ar haliucinacijas, tiek vartojimo metu, tiek nustojus gerti po ilgesnio laikotarpio. Tai dažniausiai praeina nutraukus alkoholio vartojimą ir pradėjus gydymą.
Kiti Rizikos Veiksniai
- Genetika: Šizofrenijos paveldimumo rizika yra apie 10 proc. vaikams, kurių vienas iš tėvų serga šizofrenija, ir apie 40-50 proc., jei serga abu tėvai.
- Socialinė izoliacija ir socialinio palaikymo trūkumas: Šie veiksniai gali padidinti riziką susirgti psichikos ligomis, įskaitant psichozę.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka ir miego sutrikimai gali turėti įtakos psichikos sveikatai ir padidinti riziką susirgti psichozės sutrikimais.
Psichozės Raidos Etapai
Psichozės epizodai dažniausiai vystosi etapais, kurių kiekvienas pasireiškia skirtingais simptomais. Kiekvieno žmogaus patirtis gali būti unikali - tiek pagal trukmę, tiek pagal požymius.
Prodrominis Etapas: Pirmoje stadijoje dažnai pastebimos nežymios, bet nuosekliai besikeičiančios mintys ir emocijos. Šie požymiai gali apimti miego sutrikimus, jautrumą liūdesiui, nerimą, dėmesio ir motyvacijos stoką, poreikį vengti artimųjų ir draugų, iškylančius neįprastus įsitikinimus ar didėjantį įtarumą.
Ūmus Etapas: Vėlesniame etape atsiranda ryškūs psichozės simptomai, tokie kaip dezorientacija ir sumišimas, melagingi įsitikinimai (kliedesiai), haliucinacijos ir akivaizdūs elgesio bei asmenybės pokyčiai. Aplinkiniai dažniausiai pastebi šiuos pakitimus.
Atsistatymo Etapas: Gali pasitaikyti, kad kai kurie simptomai išlieka trumpam, tačiau su laiku dauguma jų išnyksta, leidžiant žmogui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Tinkamas gydymas padidina tikimybę atgauti gerą savijautą ir išvengti atsinaujinimo.
Diagnostika
Psichozės diagnozė nustatoma įvertinus simptomus ir pašalinus kitas galimas ligas. Nėra specifinio testo, kuris vienareikšmiškai patvirtina psichozę. Diagnozuojant psichozę, specialistai atlieka išsamią apklausą: domisi šeimos psichikos sveikatos istorija, vartojamais vaistais, galimu priklausomybės nuo medžiagų buvimu, dienos režimu bei patirtais nuotaikų pokyčiais. Gali būti atlikti narkotinių medžiagų ar kraujo tyrimai, kad būtų atmestos kitos galimos simptominės fizinės priežastys.
Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą: Palengvinantį simptomus. Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
- Socialines ir psichologines priemones: Padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Kiti Gydymo Metodai
- Reabilitacija ir užimtumo terapija: Padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir išmokti naujų, kurie yra būtini kasdieniame gyvenime. Užimtumo terapija gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip darbo įgūdžių mokymas, socialinių įgūdžių lavinimas, kūrybinės dirbtuvės ir kitos veiklos, kurios padeda pacientams jaustis naudingais ir produktyviais.
- Psichosocialiniai metodai: Tobulinami ir plėtojami psichosocialiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos intervencijos ir socialinė reabilitacija, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Pavyzdžiui, psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas. Šios intervencijos taip pat padeda mažinti stigmatizaciją ir skatinti pacientų integraciją į visuomenę.
Gyvenimo Būdo Veiksniai, Mažinantys Psichozės Riziką
- Subalansuota mityba: Kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
- Fizinis aktyvumas: Padeda išlaikyti fizinę sveikatą, mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
Prevencija ir Ankstyvas Nustatymas
Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Ankstyvieji Požymiai
Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, kai žmogus pradeda vengti bendravimo su artimaisiais ar draugais. Taip pat gali pasireikšti emocijų pokyčiai, pavyzdžiui, emocijų išblėsimas arba netinkamos emocinės reakcijos. Kiti ankstyvieji požymiai apima mąstymo sutrikimus, kai žmogui tampa sunku susikoncentruoti, logiškai mąstyti ar priimti sprendimus. Dažnai pastebimi ir elgesio pokyčiai, tokie kaip neįprasti įpročiai, motyvacijos stoka ar apatija. Kai kuriais atvejais gali atsirasti paranojiškų minčių ar neįprastų įsitikinimų, kurie neatitinka tikrovės. Šie požymiai gali būti nepastebimi iš pradžių, tačiau jų ignoravimas gali lemti ligos progresavimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Kreipimasis į Gydytoją
Pajutus psichozės simptomus arba pastebėjus pasikeitusią elgseną artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių ir pagerinti kasdienį gyvenimą. Reikia žinoti, kad asmuo, patiriantis psichozę, dažnai gali nesuvokti savo būklės.