Kaip bendrauti su vaiku siekiant pakeisti jo elgesį: patarimai tėvams ir pedagogams

Įvadas

Vaikų elgesio korekcija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir nuoseklumo. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su vaikų elgesiu, jo priežastis ir veiksmingus būdus, kaip bendrauti su vaiku siekiant pakeisti jo elgesį. Aptarsime bendratėvystės modelį po skyrybų, netinkamo elgesio priežastis ir kaip į jį reaguoti, savikontrolės ugdymą, ribų svarbą, melo ir vagystės atvejus, teigiamą ir neigiamą dėmesį, skatinimo sistemas ir muštynių problemą.

Bendratėvystė po skyrybų: vaiko emocinio stabilumo užtikrinimas

Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių išbandymų šeimos gyvenime, kuris paliečia ne tik partnerius, bet ir jų vaikus. Vaikai dažnai jaučia nerimą, nesaugumą ir praranda stabilumo jausmą, kai šeimos dinamika kardinaliai keičiasi. Tokiais momentais kyla klausimas: kaip tėvai gali padėti savo vaikui ar vaikams, užtikrinant vaiko emocinį stabilumą, nepaisant vykstančių pokyčių?

Bendratėvystės modelio svarba

Vienas veiksmingiausių sprendimų po skyrybų - bendratėvystės modelis. Šis požiūris skatina abu tėvus aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrinant, kad jų ryšys su vaiku išliktų stiprus ir palaikytų jo emocinę gerovę. Tačiau bendratėvystė reikalauja ne tik susitarimo tarp tėvų, bet ir atitinkamų įgūdžių - pagarbaus bendravimo, atsakomybės pasidalijimo ir gebėjimo spręsti konfliktus.

Skyrybų poveikis vaikams ir tėvams

Skyrybos neišvengiamai palieka pėdsaką ne tik tėvų gyvenime, bet ir vaikų emocinėje gerovėje. Tai yra vienas iš svarbiausių įvykių, galinčių sukrėsti vaiko suvokimą apie šeimos struktūrą, stabilumą ir saugumą. Vaikai, kurių šeimos išgyvena šį procesą, dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti jų psichologinį stabilumą, savivertę ir santykių su tėvais kokybę. Tokie pokyčiai gali būti ypač skausmingi, jei tėvų skyrybos lydimos konfliktų, nesutarimų dėl globos ar kitų situacijų, kurios dar labiau gilina vaiko nerimą.

Šios patirtys vaikams gali reikšti ne tik gyvenamosios vietos, kasdienės rutinos ar tėvų prieinamumo pasikeitimą, bet ir priverstinį prisitaikymą prie naujos tikrovės. Jie gali prarasti pasitikėjimą, kad tėvai, kuriuos jie myli, išliks kaip vieninga jėga jų gyvenime. Net jei skyrybos yra neišvengiamos, jų emocinis poveikis priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi šiuo sudėtingu laikotarpiu ir kokius sprendimus priima vaiko atžvilgiu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Skyrybos veikia ne tik vaikus, bet ir pačius tėvus, kurie susiduria su didžiuliais emociniais ir praktiniais iššūkiais. Tėvams šis procesas gali tapti vienu iš sudėtingiausių gyvenimo etapų, reikalaujančiu gebėjimo valdyti ne tik savo jausmus, bet ir priimti sprendimus dėl vaikų gerovės. Emocinis stresas, atsakomybės pasidalijimas ir santykiai su buvusiu partneriu tampa kasdienybe, kurią reikia įveikti, siekiant užtikrinti stabilumą šeimoje.

Pagrindiniai bendratėvystės privalumai

• Vaiko emocinio stabilumo palaikymas: Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kad abu tėvai yra įsitraukę į jo gyvenimą. Tai padeda jam įveikti nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris dažnai kyla po skyrybų.
• Nuoseklumas ir rutina: Bendratėvystė skatina tėvus suderinti kasdienę vaiko rutiną, užtikrinant, kad jis turėtų aiškų gyvenimo ritmą, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būna.
• Stipresnis tėvų ir vaikų ryšys: Vaikas turi galimybę kokybiškai praleisti laiką su abiem tėvais, o tai padeda išsaugoti artimą emocinį ryšį.
• Mažesnis konfliktų poveikis vaikui: Bendratėvystės modelis remiasi pagarba ir komunikacija tarp tėvų, kas padeda sumažinti konfliktų poveikį vaikui. Tai ypač svarbu, nes ilgalaikiai tėvų nesutarimai gali pakenkti vaiko psichologinei gerovei.
• Vaiko savarankiškumo ugdymas: Vaikai, matantys abu tėvus bendradarbiaujant, išmoksta svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip konfliktų sprendimas, pagarba ir gebėjimas išlaikyti sveikus santykius.

Praktiniai patarimai tėvams

Įgyvendinti bendratėvystę po skyrybų nėra lengva - tai reikalauja abiejų tėvų pastangų, bendravimo, geranoriškumo ir lankstumo. Štai keli praktiniai patarimai, kurie padės kurti vaiko emocinį stabilumą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp tėvų:

1. Pagarba ir bendravimas tarp tėvų: Net jei skyrybos buvo ar yra sudėtingos, svarbu išmokti bendrauti pagarbiai. Vaikai pastebi tėvų santykius, todėl konfliktai ar įtampa tarp tėvų gali neigiamai paveikti jų savijautą. Susitarkite, kad bendrausite ramiai ir konstruktyviai, sutelkdami dėmesį į vaiko gerovę. Jei tiesioginis bendravimas sudėtingas, galite naudoti rašytines žinutes ar specialias bendravimo programas.
2. Sudarykite labai aiškų ir lankstų tvarkaraštį: Laikykitės susitarimų. Vaikams svarbus aiškumas ir stabilumas. Kartu sudarykite tvarkaraštį, kuris leistų vaikui praleisti laiką su abiem tėvais. Taip jis žinos, kada ir su kuo bus, o tai mažina nerimą. Taip pat sutarime numatykite lankstumą - kartais gali tekti tvarkaraštį koreguoti dėl vaiko poreikių ar nenumatytų situacijų.
3. Venkite kalbėti neigiamai apie buvusį partnerį: Vaikai dažnai jaučiasi įstrigę tarp tėvų, kai vienas ar abu tėvai kalba apie kitą neigiamai. Stenkitės nesidalinti savo asmeninėmis nuoskaudomis ar pykčiu dėl buvusio partnerio. Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Tavo tėtis/mama visada vėluoja“, geriau sakykite: „Kartais žmonės vėluoja“.
4. Suderinkite taisykles ir vertybes: Vaikams svarbu jaustis, kad abu tėvai laikosi vienodų taisyklių ir vertybių. Jei vienas tėvas leidžia per daug laisvės, o kitas laikosi griežtų ribų, vaikas gali jaustis sumišęs ir nesaugus. Kartu aptarkite pagrindines taisykles, pavyzdžiui, miego laiką, ekranų naudojimą ar namų darbus.
5. Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą: Leiskite vaikui išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo pokyčių. Nors pagrindinius sprendimus priimate jūs, vaikui svarbu jausti, kad jo nuomonė yra girdima. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Kaip Tu manai, kur Tau būtų patogiau mokytis, kai esi pas mamą ar pas tėtį?“
6. Išlaikykite emocinį ryšį su vaiku: Praleistas laikas su vaiku turėtų būti kokybiškas. Pasistenkite, kad bendravimas nebūtų tik apie kasdienius reikalus, bet ir apie emocijas. Klausinėkite, kaip jam sekasi, žaiskite kartu, eikite pasivaikščioti ar kalbėkite apie jo pomėgius. Tai padeda vaikui jaustis svarbiam ir mylimam.
7. Spręskite konfliktus atvirai ir ramiai: Konfliktai tarp tėvų ko gero neišvengiami, bet svarbu, kad jie būtų sprendžiami ne vaikų akivaizdoje. Susitarkite, kad diskusijos dėl nesutarimų vyks privačiai, o ne per vaiką. Jei konflikto išvengti nepavyksta, galite kreiptis į mediatorius ar šeimos konsultantus.
8. Nenaudokite vaiko kaip tarpininko: Vaikas neturėtų tapti žinianešiu ar „tiltu“ tarp tėvų. Jei tėvai perduoda vienas kitam žinutes per vaiką, tai gali kelti jam stresą ir priversti jaustis atsakingam už tėvų santykius. Bendraukite su buvusiu partneriu tiesiogiai, nesvarbu, ar tai būtų žinutės, skambučiai ar specialios bendravimo platformos.
9. Atsisakykite materialinio „varžymosi“ dėl vaiko dėmesio: Kartais tėvai, norėdami pelnyti vaiko meilę, stengiasi jį „palepinti“ dovanomis ar privilegijomis. Tačiau vaikui svarbiausia ne materialinės gėrybės, o laikas, dėmesys ir meilė.
10. Venkite per dažnai klausinėti apie kitą tėvą: Vaikas neturėtų jaustis kaip informacijos šaltinis apie kitą tėvą ar būti verčiamas atsakyti į klausimus, kurie gali būti nepatogūs ar perteikti suaugusiųjų konfliktus. Suteikite vaikui laisvę dalintis tik tiek, kiek jis nori.
11. Ieškoti pagalbos, jei konfliktai tarp tėvų nepraeina: Jei tėvai nesugeba efektyviai spręsti konfliktų ar bendradarbiauti, verta kreiptis į psichologą ar mediatorių. Tai padės ne tik sumažinti įtampą, bet ir išmokti efektyviai bendrauti dėl vaiko gerovės.

Vaikų netinkamas elgesys: priežastys ir reagavimo būdai

Vaikų netinkamas elgesys grupėje yra opi problema, su kuria susiduria tėvai, auklėtojai ir specialistai. Svarbu suprasti, kad bet koks netinkamas vaiko elgesys turi priežastį, o tinkamas reagavimas į jį gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir spręsti problemas.

Dažniausios netinkamo elgesio priežastys

• Stresiniai įvykiai šeimoje: Tam tikri stresiniai įvykiai šeimoje arba svarbūs ir nerimą keliantys pokyčiai vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimas, persikraustymas, tėvų nesutarimai ar naminio gyvūnėlio netektis.
• Per didelis tėvų nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje.
• Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka: Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
• Nepagarba autoritetui: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje.
• Netinkamas auklėjimas: Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“.
• Vaikų patyčios: Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.
• Kitos priežastys: Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis.

Kaip reaguoti į netinkamą elgesį

• Būkite ramus ir nesikarščiuokite: Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
• Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus: Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę.
• Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį: Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą.
• Būkite nuoseklūs: Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
• Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais: Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą.
• Kreipkitės į specialistus, jei reikia: Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus.

Patarimai, kaip ugdyti vaiko savikontrolę

• Neakcentuoti netinkamo elgesio.
• Pakeisti aplinką.
• Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
• Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
• Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
• Buvimas šalia vaiko.
• Švelnus prisilietimas.
• Perspėjimas.
• Pavyzdžio rodymas.
• Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
• Supratingumas.

Ribų svarba vaiko gyvenime

Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Kaip elgtis, kai vaikai bando ribas ir nesilaiko nustatytų taisyklių?

Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Melas ir vagystės: ką daryti?

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Kaip susikalbėti su vaiku: efektyvios komunikacijos principai

Vienas iš opiausių tėvams iškylančių klausimų - kaip susikalbėti su savo vaiku? Nors atrodo, kad visada kalbame naudodami tą pačią kalbą, ilgainiui, tai vis tiek nepadeda išvengti nesusikalbėjimų. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, tačiau ir kaip tai yra pasakoma.

Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais?

Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis.

Kaip kalbėtis su skirtingo amžiaus vaikais?

Pradėkime nuo to, kad maždaug iki 3 metų amžiaus, vaikai labai daug dėmesio skiria savo artimiausiems žmonėms: juos nuolat stebi, klausinėja, nori kartu žaisti. Šio amžiaus vaikai jau geba atskirti emocijas iš veido išraiškų ir pastebi, kad emocijos gali kisti priklausomai nuo situacijos, tačiau jiems vis dar sunku suprasti emocijų priežastis ar pačių emocijų pokyčių procesą. Todėl labai svarbu, kad suaugusiųjų elgesys būtų tinkamas, pasikartojantis ir adekvatus, moralės supratimui ir elgesio formavimuisi susidaryti.

Siekiant sukomunikuoti su šio amžiaus vaiku, pirmiausia reikėtų pasistengti vaiką nuraminti, veido išraiškomis ir kūno judesiais parodyti, kad esate atviras, priimantis ir tuomet užduoti atvirus klausimus, siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas supranta situaciją. Surinkus šią informaciją, pokalbį galima pakreipti norima linkme, siekiant pakeisti vaiko supratimą, o tuomet ir elgesį.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Vis dėlto, ne visuomet pavyksta pasiekti vaiko širdį, ypač tuomet, kai vaikas išgyvena savo amžiaus krizę. Tiesioginė kritika gali tik dar labiau apsunkinti bendravimą, todėl siekiant padėti vaikui suprasti, ar siekiant pakeisti jo elgesį, siūloma į pagalbą pasitelkti pasakas. Kita alternatyva - tai žaidimas.

7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą - susiduria su sistemingo mokymosi pradžia.

Kaip kurti gerą santykį su vaiku?

Šeimoje vaikas mokosi bendrauti, sužino pagrindines socialines taisykles. Remiantis prevencijos teorijomis, pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią įvairioms problemoms ir negandoms, yra tėvų meilė ir ryšys su vaiku. Kokybiškas laiko leidimas - tai domėjimasis. Kai kalbamės su vaiku, norime sužinoti, ką jis galvoja, jaučia, apie ką fantazuoja, kokių rūpesčių turi.

Tėvai turėtų užsiimti veikla, kuri yra tinkama ir įdomi atitinkamo amžiaus vaikui. Požymių, kad vaiku stinga bendravimo yra be galo daug. Vienas akivaizdžiausių - pasikeitęs elgesys.

Kokie kasdieniai patarimai padeda vaikams atsiverti?

• Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką.
• Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos.
• Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti.
• Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį.
• Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.

Kaip teisingai drausminti vaiką?

Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, vienos dažniausių situacijų, su kuriomis susiduria tėvai ir vaikai - tai žodžiai „ne” ir „negalima”. Tomis sunkiomis akimirkomis labai svarbu prisiminti derybas.

Štai keletas patarimų, kaip geriau komunikuoti drausminant:

• Užmegzkite akių kontaktą.
• Kalbėkite trumpai ir aiškiai.
• Įsitikinkite, kad vaikas Jus suprato.
• Suteikti galimybę rinktis.
• Prieš pradėdami kritikuoti ar drausminti iš pradžių tiesiog pasakykite kokia yra situacija.
• Vietoje neiginio naudokite teiginį.
• Pasitelkite „Aš kalbą“.

Kaip elgtis, kai vaikus aplanko ožiukai?

Anksčiau buvo priimta nepaklusnius vaikus auklėti mušimu, gąsdinimu, bausmėmis, draudimais, baime ir jėga. Manyta, kad tėvai yra tie, kurie iš vaiko, lyg iš molio, turi nulipdyti žmogų pagal savo įsivaizdavimą, o jei nesiseka - panaudoti rykštę.

Pagaliau praregėta ir suvokta, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas yra unikalus, turintis savo prigimtines savybes ir paskirtį. Tėvams nereikia iš jo lipdyti žmogaus - jis jau yra žmogus, tik dar labai mažas. Kad užaugtų psichiškai ir fiziškai sveikas, jam reikia mylinčių ir atsidavusių tėvų.

Teigiamas ir neigiamas dėmesys: balanso svarba

Informacija apie neigiamą ir teigiamą dėmesį vaikų ir tėvų bendravime padarė tikrą revoliuciją mano pačios vaikų auklėjime. Dabar, kai matau, kad kažkas negerai mano ir vaikų santykiuose arba ima kardinaliai netenkinti vienoks ar kitoks vaikų elgesys, pirmiausia pradedu mąstyti ir analizuoti teigiamą ir neigiamą dėmesį mūsų bendravime.

Neigiamas dėmesys - viskas, kas mums komunikuojant su vaiku kelia jam neigiamas emocijas. O čia jau viskas lyg ir labai paprasta - kokiu elgesiu vaikui pavyks gauti tėvų dėmesio, toks elgesys ir pasidarys jam būdingas.

Jei jūs galite sutikti su teiginiu, kad jūsų vaikas elgiasi blogai, tenka jį nuolat bausti ir barti, vadinasi jūsų santykiuose įsigalėjo neigiamas dėmesys ir reikia skubiai kažką daryti. Na o receptas yra toks - neigiamas dėmesys turi būti pakeistas teigiamu dėmesiu ir dėmesio vakuumu.

Visų pirma dėl to, kad, kaip jau minėjau, tokiu būdu vaikas gauna neigiamą dėmesį ir tai pajautęs pasąmoningai toliau elgsis taip, kad ir toliau jį gautų. Einant ar parėjus namo tiesiog labai trumpai ir aiškiai pasakyti „Mama pikta, nes nuskriaudei berniuką, nenoriu dabar su tavimi kalbėtis“.

Visgi, kaip minėjau, tėvų reakcija į neigiamą vaiko elgesį turėtų būti adekvati, t.y. jei vaikas pasielgė blogai, tėvai turi jam leisti tai suprasti.

Kitas svarbus dalykas šioje situacijoje - mama galėtų duoti ir kitokio teigiamo dėmesio - kurį laiką pasivaikščiojimų metu daugiau žaisti su dukra pati. Bendra veikla bus ne tik labai maloni vaikui, bet ir neleis pasireikšti neigiamam elgesiui.

Trečiųjų (antrųjų, ketvirtųjų, penktųjų) metų krizė - tai laikotarpis, kada yra itin didelis pavojus įsigalėti neigiamam dėmesiui. Vaikas bando ribas, o tėvai į destruktyvų elgesį, nepaklusnumą, natūralu, reaguoja neigiamu dėmesiu. Tai laikas, kai itin sunku sukaupti jėgas ir atrasti kantrybės neigiamą dėmesį pakeisti teigiamu.

Skatinimo sistemos: motyvacija keisti elgesį

Kiekvienoje šeimoje ar darželio grupėje galima pastebėti, kaip suaugusieji tam tikrus dalykus kartoja šimtus kartų ir vis tiek lieka neišgirsti. Teigiamas dėmesys gali daug kuo pagelbėti tėvams, auklėjantiems vaikus. Vaikai yra linkę labai aktyviai reaguoti į pagyrimą ar paskatinimą - jie siekia būti pastebėti, o skaudžiausia jiems, kai jų pastangos lieka neįvertintos.

Skatinimo sistema - tai viena iš pasaulyje dažniausiai naudojamų strategijų, padedančių vaikams įgyti naujų įgūdžių ir keisti elgesį. Tai sistema, kai suaugusieji (tėvai arba auklėtojai) už tam tikrą pageidaujamą vaiko elgesį ar naują įgūdį paskatina pagal iš anksto nustatytą susitarimą, arba sistemą. Dažniausiai tokiose sistemose naudojamos elgesio lentelės, žetonai ar kitos priemonės, kurios vaikui padeda suprasti, kokį paskatinimą jis pelnė.

Susėskite kartu su vaiku ir aptarkite, kokio elgesio jūs tikitės. Svarbu pasirinkti ne daugiau kaip tris siektinus išugdyti įgūdžius ir sutelkti dėmesį į juos. Stenkitės pageidaujamą elgesį suformuluoti teiginiais, nevartodami žodelio „ne“. Būtinai labai aiškiai apibūdinkite, koks elgesys bus skatinamas, užrašykite tai, o dar nemokantiems skaityti vaikams pageidaujamas veiklas pavaizduokite piešiniais.

Kai tik pastebite pageidaujamą elgesį - suteikite vaikui atlygį. Tai gali būti lipdukas, žetonas, stiklinis rutuliukas, dėlionės ar konstruktoriaus detalė ar kitas paskatinimą simbolizuojantis daiktas. Atlygį parinkite kūrybingai - tai gali būti bet koks daiktas, kuris pradžiugins vaiką ir motyvuos stengtis toliau.

Svarbu, kad vaikas turėtų ir tam tikrą būdą, kaip stebėti savo pasiekimus. Galite pakabinti lentelę, kurioje kiekvieną dieną nupiešiate žvaigždutę ar kitą pasiekimo simbolį, arba pats vaikas gali užklijuoti gautą lipduką.

Jei jūsų sūnus ar dukra pageidaujamo elgesio nedemonstruoja, tiesiog nesuteikite atlygio. Apgalvokite visas detales, kaip skatinsite vaiką: kada pradėsite įgyvendinti sistemą, už ką ir kur skatinsite vaiką: ar tik namuose, ar ir viešose vietose, svečiuose, kaip įteiksite atlygį, kada turi būti demonstruojamas pageidaujamas elgesys ir kokie veiksmai jį sudaro.

Kai apgalvosite visas detales, paaiškinkite sistemą vaikui. Neakcentuokite „blogo“ ir nepageidaujamo elgesio ar kas nutiks, jei jis nesistengs, tiesiog paaiškinkite. Pagrindinis šios sistemos tikslas - padėti vaikui įgyti motyvaciją pačiam atlikti pageidaujamas užduotis ar demonstruoti išmoktus įgūdžius.

Jei neišliksite nuoseklūs ir nesilaikysite sistemos, vaikas gali greitai prarasti motyvaciją stengtis. Susitarkite ir kartu nuspręskite, kiek taškų - žvaigždučių, žetonų ar lipdukų vaikas turi surinkti, kad galėtumėte paskelbti, jog tikslas pasiektas ir tai kartu atšvęsti.

Būkite pozityvūs: pastebėkite tai, kas vaikui sekasi, o ne kas nesiseka; kaip jis stengiasi, o ne kaip pamiršta susitarimus. Būkite nuoseklūs: ši skatinimo sistema pareikalaus nemažai energijos ir iš suaugusiųjų - yra labai svarbu laikytis susitarimų ir apdovanoti vaiką pastebėjus kiekvieną pageidaujamo elgesio apraišką.

Skatinimo sistema padeda ne tik išmokti naujų elgesio būdų, bet ir stiprinti tėvų ir vaikų ryšį. Vaikai patys užsidirbdami privilegijas mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savarankiškai kontroliuoti elgesį. Taip pat vaikams svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems, tai didina jų pasitikėjimą savimi ir savivertę.

tags: #2 #kaip #bendrauti #su #vaiku #siekiant