Šiame straipsnyje panagrinėsime Kėdainių pagalbos šeimai centro psichologės Jūratės Žuravliovienės įžvalgas ir veiklą, skirtą šeimos gerovei, vaikų ugdymui bei smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Straipsnyje remiamasi įvairiais renginiais, diskusijomis ir projektais, kuriuose dalyvavo psichologė, taip pat jos komentarais aktualiomis temomis.
Profesionalios psichologų konsultacijos “Tėvų linijoje”
Nuo 2017 m. rudens Paramos vaikams centre veikia „Tėvų linija“, kurioje profesionalios psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais, teikiamos ne tik telefonu, bet ir el. paštu. Ši iniciatyva atsirado pastebėjus, kad kai kuriems tėvams sunkiau išsakyti savo rūpesčius telefonu, todėl jie mieliau renkasi rašytinę formą. Be to, konsultacijos el. paštu suteikia galimybę pasitarti ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos tėvams. Į „Tėvų liniją“ galima kreiptis įvairiais klausimais, susijusiais su pozityvios tėvystės principais paremtu, nesmurtiniu vaikų ir paauglių auklėjimu, jų savijauta, elgesiu ir poreikiais.
Smurto artimoje aplinkoje prevencija: diskusijos ir įžvalgos
Psichologė J. Žuravliovienė aktyviai dalyvauja diskusijose, skirtose smurto artimoje aplinkoje prevencijai. Vienoje iš diskusijų, kurią ji moderavo, dalyvavo įvairūs specialistai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie smurto priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus.
Smurto suvokimas ir Stambulo konvencija
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi žmonės supranta, jog prieš juos smurtaujama. Moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė teigė, kad dažnai tenka susitikti su asmenimis, nukentėjusiais nuo smurto, kurie net nesuvokia, kad patiria smurtą. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė inicijavo diskusiją apie Stambulo konvenciją, kuri, pasak jos, buvo tendencingai netinkamai pristatoma visuomenėje. Konvenciją ratifikavusios valstybės įsipareigoja užsiimti smurto artimoje aplinkoje prevencija.
Smurto statistika ir aukų portretas
Kalbėdama apie smurto statistiką, J. Juškaitė pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo klausimu sulaukiama maždaug 60 tūkst. skambučių per metus, tačiau tai - tik ledkalnio viršūnė. Dažniausiai pagalbos kreipiasi žemesnės socialinės padėties žmonės, o iš visų skambučių apie 80 proc. sudaro moterys. Taigi, likę 20 proc. yra smurtas prieš vyrus.
Taip pat skaitykite: Informacija apie psichiatrijos skyrių
Smurto priežastys ir pasekmės
Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė sielovadai Fausta Palaimaitė pasidalino istorijomis apie nuteistuosius už smurtinius nusikaltimus. Jos teigimu, smurtas artimoje aplinkoje prasidėjo nuo Kaino ir Abelio. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad smurtą patyrę vaikai dažnai patys tampa smurtautojais. D. Mykolaitienė pasakojo apie savo patirtį dirbant policijoje ir susiduriant su smurto atvejais. Jos teigimu, svarbu mokyti žmones padėti, netoleruoti ir suprasti, kad smurtas nėra norma.
Vaikas su negalia - išbandymas šeimai
Asociacijos „Mes kitokie vaikai“ vadovė J. Gasiūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas su negalia į šeimą įneša daug pokyčių, o tokia situacija gali tapti terpe psichologiniam ar net fiziniam smurtui. Santykiai šeimoje gali pablogėti, o psichologinis smurtas gali peraugti į fizinį.
Asmeninė patirtis ir pagalbos svarba
Kėdainietė L. Šlamienė pasidalino savo asmenine patirtimi apie patirtą diskriminaciją dėl odos ligos. Ji pabrėžė, kad svarbu turėti stiprią valią ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui. Apibendrindama diskusijos dalyvių pasisakymus, psichologė J. Žuravliovienė pastebėjo, kad smurto pasitaiko visur, nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties. Ji pabrėžė, kad svarbu nebijoti apie tai kalbėti, prisipažinti, kad taip gali nutikti ir su mumis. Taip pat svarbu būti sąmoningiems ir siūlyti pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Gabūs vaikai: atpažinimas ir ugdymas
J. Žuravliovienė taip pat domisi gabių vaikų atpažinimu ir ugdymu. Ji teigia, kad gabūs vaikai skiriasi nuo bendraamžių geresniais samprotavimo gebėjimais, lankstesniu matematiniu loginiu mąstymu, talpesne atmintimi ir kūrybingumu. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad ne visada lengva atpažinti gabų vaiką, nes jam nebūtinai puikiai sekasi visi dalykai. Be to, gabūs vaikai gali pasižymėti socialinės-emocinės raidos ypatumais, tokiais kaip raidos netolygumas arba asinchroniškumas.
Gabumų slėpimas ir prieštaravimas sistemai
Psichologas Gintautas Katulis pastebėjo, kad gabūs vaikai kartais slepia savo gabumus, kad nepatirtų socialinio spaudimo. Kiti gabūs vaikai eina prieš sistemą, nes jaučia, kad jų potencialas neatsiskleidžia. Tokie vaikai gali prieštarauti mokytojams, priešgyniauti ir varyti ant sistemos.
Taip pat skaitykite: Psichologinė parama specialiųjų poreikių turintiems vaikams
Patarimai tėvams ir mokytojams
G. Katulis pataria tėvams atsižvelgti į vaiko interesus ir nespausti jo būti gabiu, jei jis to nenori. Taip pat jis rekomenduoja kreiptis į specialistus, kad objektyviai įvertinti vaiko gabumus. L. Graželienė teigia, kad mokykla gali parengti gabiam mokiniui individualaus ugdymo planą ir juo vadovaudamasi organizuoti jo ugdymą. Ji taip pat siūlo praturtinti paprastą pamoką įdomiomis užduotimis gabiems vaikams.
Kiti projektai ir veiklos
J. Žuravliovienė dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose vaikų ir šeimų gerovei. Ji skaitė paskaitėles vaikams apie geros psichinės ir emocinės sveikatos įgūdžių ugdymą sveikatos projekte „Rask kelią į sveikatos šalį“. Taip pat ji dalyvavo susitikime, skirtame moterų emocinei sveikatai ir pogimdyminės depresijos prevencijai.
Ekonominis smurtas: atpažinimas ir prevencija
J. Žuravliovienė atkreipia dėmesį į ekonominį smurtą, kuris yra viena iš sudėtingiausių smurto formų. Ekonominį smurtą patiriančios moterys jaučiasi labai nesaugios, nes yra materialiai priklausomos nuo vyro. Ji pabrėžia, kad svarbu šviesti jaunimą apie savarankiškumą, profesiją ir gebėjimą pačiam užsidirbti.
Taip pat skaitykite: Programos Kėdainių rajone