Savivertė Paauglystėje: Vidiniai ir Išoriniai Konfliktai bei Sprendimo Būdai

Įvadas

Paauglystė - tai laikotarpis, kupinas iššūkių, pokyčių ir neramumų. Iš ramybe dvelkiančios vaikystės staiga patenkame į audringą etapą, kuriame tenka susidurti su kognityviniais ir biologiniais pokyčiais. Vienas svarbiausių iššūkių - savęs priėmimas ir savo vertės suvokimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra savivertė paauglystėje, kaip atpažinti žemą savivertę, kokie vidiniai ir išoriniai konfliktai kyla dėl savivertės problemų ir kaip juos spręsti. Taip pat pateiksime įrankius, kurie padės stiprinti savivertę ir sėkmingai įveikti paauglystės iššūkius.

Savivertė Paauglystėje

Savivertė - tai žmogaus nuomonė apie save, savo vertę ir gebėjimus. Paauglystėje savivertė tampa ypač svarbi, nes šiuo laikotarpiu jaunuoliai intensyviai formuoja savo tapatybę ir siekia pritapti prie bendraamžių grupės. Savivertė paauglystėje yra dinamiškas konstruktas, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai:

  • Asmeniniai pasiekimai: Sėkmė mokykloje, sporte, hobiuose ir kitose veiklose stiprina savivertę, o nesėkmės gali ją sumenkinti.
  • Santykiai su kitais: Palaikantys ir priimantys santykiai su šeimos nariais, draugais ir bendraamžiais didina savivertę, o atstūmimas, patyčios ir kritika ją žemina.
  • Išvaizda: Paauglių savivertę stipriai veikia jų kūno įvaizdis ir išvaizdos atitikimas visuomenės grožio standartams.
  • Socialinė aplinka: Kultūrinės normos, socialinė ekonominė padėtis ir priklausymas tam tikrai grupei taip pat turi įtakos savivertei.

Morris Rosenberg sukūrė klausimyną, kuris padeda nustatyti savivertės lygį. Štai keli klausimai, kurie leidžia įvertinti savivertę:

  • Ar gebu pastebėti gerąsias savo savybes?
  • Ar jaučiuosi vertingas ir kažką sugebantis?
  • Ar manau, kad esu vertingas lygiai tiek pat kiek kiti?

Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti suprasti, kaip paauglys vertina save ir ar jam reikalinga pagalba stiprinant savivertę.

Žemos Savivertės Atpažinimas

Žema savivertė paauglystėje gali pasireikšti įvairiais būdais. Svarbu atpažinti požymius, kurie rodo, kad paauglys turi savivertės problemų:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

  • Savikritiškumas: Žmogus linkęs nepastebėti savo talentų, pomėgių ir yra linkęs koncentruotis tik į tai, kas jame sau pačiam nepatinka arba į tuos dalykus, dėl kurių neretai susilaukia kritikos.
  • Lyginimasis su kitais: Norėdami patvirtinti tas savo neigiamas mintis, nuostatas, paaugliai ieško įrodymų, kad būtent tos mintys yra teisingos. Jie tai daro lygindami save su kitais, nuolat už gryną pinigą priimdami kritiką.
  • Neigiamų komentarų priėmimas: Tas lyginimasis su kitais, išklausymas ir neigiamų komentarų priėmimas nuolat atsispindi paauglio emociniame fone.
  • Vengimas: Paauglys vengia naujų iššūkių, bijo nesėkmių ir vengia situacijų, kuriose gali būti kritikuojamas.
  • Kaltės jausmas: Vidiniai konfliktai apima daugybę neigiamų minčių, potyrių ir tai gali pasireikšti per kaltės jausmą, sunkumą nusistatyti realistiškus tikslus ir jų siekti.
  • Baimė būti nepriimtu: Bijau būti nepriimtu, bijau būti nesuprastu. Šis vidinis konfliktas, kuomet susiduriame su baime pasakyti ne, yra labai sudėtingas procesas paauglio viduje.

Vidiniai Konfliktai

Žema savivertė sukelia įvairius vidinius konfliktus, kurie apsunkina paauglio gyvenimą:

  • Savęs priėmimo stoka: Paauglys negali priimti savęs tokio, koks yra, nuolat save kritikuoja ir jaučiasi nevertas meilės ir pripažinimo.
  • Perfekcionizmas: Paauglys kelia sau nerealistiškai aukštus reikalavimus ir jaučiasi blogai, jei jų nepasiekia.
  • Baimė būti atstumtam: Paauglys bijo išreikšti savo nuomonę, nes bijo būti atstumtas ar pašieptas.
  • Negebėjimas pasakyti "ne": Kartais reikėtų pasikartoti sau savo ribas, jas nusistatyti ir laikytis. Ir jeigu paauglystėje jaučiame spaudimą daryti kažką, kas peržengia mūsų ribas, ar priešgyniauja mūsų vertybėms, mūsų nusistatymams, galbūt netgi mūsų moralei, vertėtų tų ribų neperžengti ir stengtis gerbti save labiau nei tą poreikį būti priimtam.

Išoriniai Konfliktai

Vidiniai konfliktai, susiję su žema saviverte, dažnai persikelia į išorinius santykius. Paauglys gali susidurti su konfliktais šeimoje, mokykloje ir tarp draugų:

  • Konfliktai su tėvais: Paauglys gali maištauti, nesilaikyti taisyklių ir nesutarti su tėvais dėl skirtingų nuomonių ir vertybių.
  • Konfliktai su draugais: Paauglys gali jaustis nesaugus tarp draugų, bijoti būti išduotas ar pašieptas.
  • Patyčios: Paauglys, turintis žemą savivertę, gali tapti patyčių auka arba pats tyčiotis iš kitų, siekdamas pasijusti pranašesnis.

Vienas iš veiksnių lemiančių didesnį konfliktų skaičių ir sunkumą juos spręsti yra negebėjimas priimti savęs. Kadangi konfliktai kyla išsiskyrus asmenų poreikiams, nuomonei ar įsitikinimams, o paaugliui gana sunku suprasti savuosius ir juos prioritetizuoti, tai tampa labai sunku suprasti ir objektyviai įvertinti ir kito žmogaus poreikius. Visa tai dažniausiai pasibaigia ypatingai siautulingu konfliktu. Žinoma, paaugliui bręstant ir paauglystės eigoje praktikuojant savivertės auginimo praktikas, lengvėja ir išorinių konfliktų sprendimas.

Konfliktų Nauda ir Vertė

Nors konfliktai tarp žmonių yra ypač nemalonūs, vis dėlto tai yra labai naudingas ir svarbus žmogaus raidos aspektas. Tiek pačiam asmens vidiniam augimui, tiek tarpusavio santykių tobulinimui, kadangi konflikto metu yra auginamos naujos idėjos, sprendžiamos pasikartojančios problemos ir tyrinėjami nauji sprendimai. Konfliktų metu yra iškomunikuojami poreikiai, o konflikto sprendimo paieškos netgi ugdo kūrybiškumą.

5 Konfliktų Sprendimo Strategijos

Paprastai, esant išoriniam konfliktui, pasirenkama viena iš penkių konflikto sprendimo strategijų:

Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai

  1. Vengimas: Vengimas pasižymi pasitraukimu iš konflikto ir savo poreikių, nuomonės ar įsitikinimų neiškomunikavimu.
  2. Konkuravimas: Pasirinkus konkuravimo konflikto sprendimo strategiją, tikslas yra laimėjimas bet kokia kaina. Šiuo atveju manoma, kad laimėtojas konflikte gali būti tik vienas, o visiems kitiems tenka susidoroti ir susigyventi su visapusišku pralaimėjimu. Ši strategija gali būti naudinga sporte, tačiau dažniausiai santykiuose su kitais žmonėmis ji yra neveiksminga, nes poreikiai lieka nesuderinti ir susikaupia labai daug neigiamų emocijų.
  3. Prisitaikymas: Tuo tarpu prisitaikymas pasižymi pasidavimu kitos pusės poreikiams. Vis dėlto, nors ir iškomunikuojame savo poreikius, jie lieka nepatenkinti. Ir galiausiai tai gali išaugti į dar didesnes problemas.
  4. Kompromisas: Kompromisas pasižymi ne tik abipusiu atkaklumu ir savo poreikių iškomunikavimu, bet ir siekiu, kad šie poreikiai būtų suderinami. Taigi, abi arba visos pusės yra linkusios bendradarbiauti, todėl kompromiso rezultatas yra abiejų pusių dalinis pasitenkinimas.
  5. Bendradarbiavimas: Ir galiausiai veiksmingiausia ir labiausiai siektina konfliktų sprendimo strategija yra laikoma bendradarbiavimas. Bendradarbiauti pavyksta, kuomet visi konflikto dalyviai yra ir komandiški, ir linkę iškomunikuoti savo poreikius. Rezultate lieka patenkinti visų pusių poreikiai, išklausytos visų nuomonės. Šiame rezultate visi gauna 100 procentų norėto rezultato.

Kiekvienas iš mūsų susiduriame su konfliktais, todėl tikriausiai esame jautę stiprias emocijas, pyktį, galbūt net beviltiškumą šios akistatos metu. Gali pasirodyti, kad labai sudėtinga siekti bendradarbiavimo, kai valdo visos tos emocijos, tačiau norint šį procesą palengvinti ir pasiekti geriausio rezultato konflikto akistatoje, svarbu pirmiausia atsitraukti. Pavyzdžiui, man asmeniškai padeda tvarkymasis, savo daiktų dėliojimas į vietas. Galbūt kam nors kitam tai gali būti kūrybinė veikla, ar pasivaikščiojimas. Tačiau prieš pradedant spręsti konfliktą ir užvaldžius emocijoms, pirmiausia labai svarbu atsitraukti ir leisti emocijoms nurimti. Derėtų tiksliai sau tai įvardinti, galbūt net užsirašyti, kad būtų randamas tikslus atsakymas ir aiškumas. Verta pradėti nuo kito asmens poreikių išklausymo, nuomonės ar jausmų pasidomėjimo būtent šiais aspektais. Ir, žinoma, tuomet verta pasidalinti savo poreikiais, savo jausmais ir galiausiai kartu patyrinėti, kaip šiuos poreikius galima suderinti.

Įrankiai Savivertei Stiprinti

Norint savo savivertę auginti ir lavinti, labai rekomenduoju pasinaudoti veiksmingais įrankiais:

  1. Palaikantys žodžiai: Vienas iš tų įrankių galėtų būti - sakyti sau palaikančius žodžius. Tą, beje, gali daryti ir šeimos nariai, draugai ar kiti aplinkiniai. Pasakyti sau gražų žodį, palaikyti save, per daug savęs nespausti ir netgi nebijoti sau padėkoti. Galbūt gerai parašiau kontrolinį darbą, galbūt man buvo tiesiog puiki diena, galbūt padėjau kitam žmogui, galbūt tiesiog buvau geras draugas?
  2. Stipriųjų pusių atpažinimas: Taip pat labai svarbu atpažinti savo stipriąsias puses ir nepatingėti jas vystyti. Labai rekomenduoju pasidaryti mėgstamų veiklų sąrašą ir stengtis savo laisvalaikį investuoti į tas džiaugsmingas emocijas keliančias veiklas. Galbūt tai piešimas, galbūt pasivaikščiojimas ar sportas, galbūt tai yra būrelis, kurį lankote po pamokų? Būtent tos veiklos, kurios teikia didžiausią džiaugsmą ir malonumą.
  3. Komplimentų priėmimas: Labai kviečiu priimti komplimentus, nesiginti naudojant gražius žodžius, nes nuneigdami kito žmogaus pagyrimą mes ne tik nesutinkame su pozityviu žodžiu, kurį mums pasakė, bet taip pat sumenkiname komplimentą pasakiusio žmogaus autoritetą, sumenkiname jo žodžius. Siūlau patyrinėti priėmimą ir pasakymą ačiū.
  4. Žinių plėtimas: Taip pat labai smagu yra auginti savo žinias, auginti savo domėjimąsi su tuo, kas intriguoja. Tikrai kviečiu tyrinėti, atrasti ir pasidomėti dalykais, kuriems dažniausiai pritrūksta laiko, bet yra tokie viliojantys.
  5. Teigiamas emocijas suteikiantys žmonės: Ir galiausiai labai svarbu atsirinkti aplink save teigiamas emocijas suteikiančius žmones. Be to, labai rekomenduoju su šiais žmonėmis aktyviai leisti laisvalaikį, užsiimti fizine veikla, išeiti pasivaikščioti. Ypatingai gerai visa tai daryti gryname ore.

Kviečiu auginti savo gėlytes ir nepamiršti, kad didžiausia dovana yra priėmimas savęs tokio, koks esu.

Pagalba Paaugliams

Jei paauglys susiduria su savivertės problemomis, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus:

  • Psichologai: Psichologai gali padėti paaugliui suprasti savo jausmus, įveikti vidinius konfliktus ir išmokti veiksmingų savivertės stiprinimo strategijų.
  • Psichoterapeutai: Psichoterapeutai gali padėti paaugliui išspręsti gilesnes emocines problemas, kurios lemia žemą savivertę.
  • Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse leidžia paaugliams pasidalinti savo patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašius sunkumus, ir gauti palaikymą. Pavyzdžiui, Asmens sveikatos klinikoje vyksta grupiniai užsiėmimai paaugliams, išgyvenantiems emocijų, elgesio, nuotaikos ir nerimo sutrikimus. Ne mažiau svarbu, kad paauglys galėtų su specialistu dirbti ne tik individualiai, bet ir pajustų bendrumą panašias problemas išgyvenančių paauglių grupėse.

"Jaunimo linija" siūlo galimybę pasikalbėti su savanoriu tau patogiu būdu: tai psichologinė pagalba telefonu ar internetu, suteikiama be vertinimo ir spaudimo. Kalbėtis su kitu žmogumi gali padėti geriau suprasti savo jausmus, nusiraminti ar atrasti sprendimą.

Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“

"Pasikalbėk" platformoje galima rasti daugiau nei 110 kvalifikuotų ir kruopščiai atrinktų specialistų. Pirmoji konsultacija su bet kuriuo "Pasikalbėk" specialistu tau visada bus nemoka.

tags: #jaunimo #psichologas #temos