Įvadas
Psichologinis brandumas - tai procesas, trunkantis visą gyvenimą, kurio metu asmuo tobulėja, įgyja naujų įgūdžių, mokosi valdyti emocijas ir priimti atsakingus sprendimus. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio darbinio brandumo apibrėžimą, jo požymius bei įtaką asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Taip pat aptarsime, kaip skirtingos psichologijos kryptys interpretuoja asmenybės brandos raidą.
Psichologinio Brandumo Apibrėžimas
Psichologinis brandumas - tai asmenybės savybių visuma, leidžianti žmogui efektyviai funkcionuoti socialinėje aplinkoje, priimti atsakingus sprendimus ir konstruktyviai spręsti problemas. Psichologiškai brandus žmogus geba valdyti savo emocijas, kritiškai mąstyti, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir gerbti kitų žmonių nuomonę. Vokiečių psichiatras ir psichoterapeutas Fricas Perlsas išskyrė du psichologinio brandumo požymius: psichologiškai nebrandus asmuo stengiasi pakeisti aplinkybes ir kitus žmones, o psichologiškai subrendęs prisitaiko prie aplinkybių ir keičiasi pats. Brandus žmogus ir nebrandus žmogus, nors ir toje pačioje vietoje, gyvena skirtinguose pasauliuose.
Psichologinio Brandumo Požymiai
Psichologinė branda neapsiriboja vien amžiumi - tai nuolatinis mokymasis, kuris priklauso nuo mūsų gyvenimo patirties ir vidinio darbo. Štai keletas pagrindinių psichologinio brandumo požymių:
- Gebėjimas valdyti emocijas: Brandus žmogus sugeba suprasti ir valdyti savo emocijas, o ne leisti joms valdyti jį. Jis nepasiduoda staigiems pykčio protrūkiams ar impulsyvioms reakcijoms, geba apmąstyti savo jausmus ir reaguoti sąmoningai.
- Kritinis mąstymas: Psichologinė branda pasireiškia gebėjimu analizuoti situacijas, atskirti emocijas nuo faktų ir priimti sprendimus, remiantis ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir kitų žmonių interesais.
- Atsakomybė: Brandus žmogus supranta savo veiksmų pasekmes ir prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Jis nebėga nuo atsakomybės, o suvokia, kad tik jis pats gali valdyti savo gyvenimą.
- Gebėjimas priimti kitus: Psichologiškai brandus žmogus leidžia kitiems būti savimi ir nesiekia nuolat keisti kitų. Jis gerbia kitų nuomonę ir suvokia, kad visi žmonės turi teisę turėti savo požiūrį.
- Prisitaikymas prie aplinkybių: Brandus žmogus prisitaiko prie aplinkybių ir keičiasi pats. Anksčiau jam rodėsi, kad jūroje šėlsta audra, dabar jis mato tik bangas.
- Susitelkimas ties veikla: Brandi asmenybė susitelkia ties pačia veikla, o ne tik galvoja apie rezultatą.
- Faktų rinkimas prieš sprendimą: Brandi asmenybė iš pradžių renka faktus, o paskui padaro sprendimą, remdamasi tais faktais.
- Mokymasis ir tobulėjimas: Brandi asmenybė mokosi ir tobulėja, o ne siekia aukštos padėties ir daug turėti.
- Profesinė sritis: Brandi asmenybė pirmiausia pasirūpina profesine sritimi ir tampa nepriklausoma. Brandžios asmenybės poreikiai išplaukia iš jos laimėjimų ir jos darbų.
Psichologinė Krizė ir Brandumas
Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimų būdų, nes turimų nebepakanka. E. Lindemann priėjo išvados, kad svarbiausi faktoriai, kurie įtakoja žmonių reakcijas krizinių išgyvenimų metu, krizinių išgyvenimų pasekmes, tai: asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu. Psichologinė krizė gali paskatinti individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą, jei ji yra įveikiama.
Asmenybės Brandos Lygmenys
Brandos lygmenys skiriasi ne tik amžiumi, bet ir požiūriu į pasaulį, aplinkinius žmones bei savęs suvokimu. Panagrinėkime psichologinę brandą per šiuos gyvenimo etapus:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Vaiko lygmuo: emocinis impulsyvumas ir savanaudiškumas. Vaikystėje pagrindinis dėmesys skiriamas saviems poreikiams. Vaikas dažniausiai veikia pagal savo emocijas ir akimirkos impulsus, be gilesnio situacijos supratimo ar analizės.
- Paauglio lygmuo: maištas ir savos tiesos primetimas. Paauglystėje kyla noras maištauti prieš esamas taisykles ir normas. Paauglys dažnai jaučiasi esantis teisus ir siekia primesti savo nuomonę kitiems.
- Jaunuolio lygmuo: idealizmas be veiksmų. Jaunystėje atsiranda stiprus idealizmas ir didelės svajonės apie ateitį. Jaunuoliai daug fantazuoja apie geresnį gyvenimą, pasiekimus ir laimėjimus, tačiau dažnai pritrūksta realių ir konkrečių veiksmų siekti šių tikslų.
- Suaugusiojo lygmuo: sąmoningumas ir stabilumas. Suaugusiojo gyvenime atsiranda sąmoningumas ir priėmimas. Tai lygmuo, kuriame žmogus ne tik supranta save, bet ir kitus.
Asmenybės Brandos Apibūdinimas Įvairių Psichologijos Teorijų Kontekste
Skirtingos psichologinės kryptys siūlo įvairias teorijas, interpretuojančias asmenybės brandos raidą.
Psichoanalitinė Asmenybės Teorija - Z. Freudas
Sigmund Freud (1856-1939) sukūrė psichologijos teoriją, žinomą psichoanalizės vardu. Z. Froidas laikėsi deterministinių pažiūrų. Todėl žmogaus organizmą laikė sudėtinga energetine sistema, kuri semiasi energijos iš suvartoto maisto ir eikvoja ją įvairiems tikslams, tokiems kaip kvėpavimas, raumenų judėjimas, suvokimas, mąstymas ir pan.
Z. Froidas išskyrė tris pagrindines asmenybės struktūras:
- Id (tai): Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės.
- Ego (aš): Tai asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui.
- Superego (aukščiau nei aš): Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų.
Psichosocialinė Raida - E. Eriksonas
Psichosocialinės raidos koncepciją 1950 pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas E. Eriksonas. E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka.
E. Eriksonas išskyrė aštuonias psichosocialinės raidos stadijas:
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis.
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti arba ima abejoti savo gebėjimais.
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): Vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti.
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
- Integracijos ir nevilties (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.
Psichologinis Smurtas Darbe ir Emocinė Branda
Psichologinis smurtas darbe, dar vadinamas mobingu, yra rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmeniui, tiek organizacijai. Emocinė branda yra svarbi priemonė, padedanti užkirsti kelią psichologiniam smurtui ir sukurti saugią bei pagarbos kupiną darbo aplinką.
Emocinės Brandos Ir Lyderystės Ugdymas
Mokymo programa "Emocinė branda ir lyderystė: saugios ir pagarbios darbo aplinkos kūrimas" skirta vadovams ir specialistams, siekiantiems tobulinti emocinio intelekto ir lyderystės įgūdžius. Programos tikslas - ugdyti dalyvių gebėjimus kurti saugią ir produktyvią darbo aplinką. Ji apima psichologinio smurto prevenciją, efektyvų bendravimą, emocinę lyderystę, konfliktų valdymą, komandos emocijų reguliavimą, grįžtamojo ryšio kultūros kūrimą ir darbo-gyvenimo balanso užtikrinimą.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
tags: #psichologinis #darbinis #brandumas