Šiame straipsnyje nagrinėjami 2010 m. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) teksto suvokimo atsakymai, siekiant išanalizuoti to meto mokinių pasiekimus, iššūkius ir tendencijas. Taip pat aptariama PUPP reikšmė ir kontekstas Lietuvos švietimo sistemoje.
Įvadas
PUPP yra svarbus ugdymo proceso etapas, skirtas patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus po tam tikro mokymosi periodo. Teksto suvokimo užduotys PUPP metu leidžia įvertinti mokinių gebėjimą suprasti, analizuoti ir interpretuoti įvairius tekstus. 2010 m. PUPP teksto suvokimo atsakymai atspindi to meto mokinių pasirengimo lygį ir gali būti naudingi tobulinant ugdymo programas bei mokymo metodus.
PUPP: bendras kontekstas
PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas) - tai standartizuotas testas, skirtas patikrinti mokinių žinias ir gebėjimus, įgytus baigus tam tikrą ugdymo etapą. Lietuvoje PUPP paprastai vykdomas pagrindinės mokyklos pabaigoje.
PUPP tikslai ir uždaviniai
Pagrindiniai PUPP tikslai:
- Įvertinti mokinių pasiekimus pagal nacionalinę ugdymo programą.
- Nustatyti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Suteikti informaciją mokykloms ir mokytojams apie ugdymo kokybę.
- Padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi kryptį.
2010 m. PUPP teksto suvokimo užduotys: analizė
2010 m. PUPP teksto suvokimo užduotys apėmė įvairių žanrų ir stilių tekstus, siekiant patikrinti mokinių gebėjimą suprasti skirtingo pobūdžio informaciją.
Taip pat skaitykite: Įveikos strategijos pagal Valicką, Želvienę ir Grakauską
Tekstų tipai ir temos
2010 m. PUPP teksto suvokimo užduotyse galėjo būti naudojami šie tekstų tipai:
- Literatūriniai tekstai (ištraukos iš grožinės literatūros kūrinių).
- Informaciniai tekstai (straipsniai, esė, publicistika).
- Moksliniai tekstai (populiarūs mokslo straipsniai).
Nagrinėtos temos galėjo apimti įvairias sritis, pavyzdžiui:
- Literatūrą ir kultūrą.
- Istoriją ir visuomenę.
- Mokslą ir technologijas.
- Gamta ir aplinką.
Užduočių tipai
Teksto suvokimo užduotys paprastai apima įvairius klausimų tipus, skirtus patikrinti skirtingus mokinių gebėjimus:
- Atvirojo tipo klausimai: reikalaujantys pateikti išsamų atsakymą, pagrįstą tekstu.
- Uždaro tipo klausimai: siūlantys pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių variantų.
- Klausimai, reikalaujantys rasti informaciją tekste: nurodyti konkretų faktą, detalę ar teiginį.
- Klausimai, reikalaujantys interpretuoti tekstą: suprasti teksto prasmę, autoriaus poziciją, numanomas reikšmes.
- Klausimai, reikalaujantys įvertinti tekstą: išreikšti savo nuomonę apie tekstą, jo aktualumą, vertę.
Mokinių atsakymai: tendencijos ir iššūkiai
Analizuojant 2010 m. PUPP teksto suvokimo atsakymus, galima pastebėti tam tikras tendencijas ir iššūkius, su kuriais susidūrė mokiniai:
- Teksto supratimo sunkumai: kai kuriems mokiniams buvo sunku suprasti sudėtingesnius tekstus, ypač tuos, kuriuose buvo daug abstrakčių sąvokų ar specifinės terminologijos.
- Informacijos paieškos problemos: kai kurie mokiniai sunkiai orientavosi tekste ir negalėjo greitai rasti reikiamą informaciją.
- Interpretavimo sunkumai: kai kuriems mokiniams buvo sunku interpretuoti teksto prasmę, suprasti autoriaus poziciją ar numanomas reikšmes.
- Atsakymų formulavimo problemos: kai kurie mokiniai turėjo sunkumų formuluojant aiškius ir pagrįstus atsakymus.
- Raštingumo klaidos: kai kurių mokinių atsakymuose buvo pastebėta rašybos, gramatikos ir skyrybos klaidų.
Viešosios nuomonės įtaka viešajai politikai
Ryšys tarp viešosios nuomonės ir viešosios politikos yra labai svarbus atstovaujamosios demokratijos valstybėse. Išrinktiesiems atstovams turėtų rūpėti, ką galvoja šalies gyventojai. Šioje apžvalgoje analizuosime, kokios problemos laikomos svarbiausiomis Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Vertinsime korupcijos, vartotojų nuomonių tyrimų ir gyventojų pasitikėjimo institucijomis rodiklius bei valdžios sektoriaus išlaidas pagal sektorius. Vienas iš tyrimo tikslų yra poveikio, kurį Lietuvos visuomenės nuomonė turi viešajai politikai, vertinimas.
Taip pat skaitykite: Pavyzdžiai ir vertinimas
Duomenų ŠaltiniaiŠioje apžvalgoje naudojami šie duomenų šaltiniai:
- Eurobarometro apklausos (2004-2023 m.)
- Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos
- Rinkos ir visuomenės nuomonių tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausos
- „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) (1999-2023 m.)
- Vartotojų nuomonių tyrimai (2001-2023 m.)
- Valdžios sektoriaus išlaidos (2000-2023 m.)
- UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ (SEC) ir VšĮ „European institute of health and Sustainable developmemtet“ (EIHSD) atliktos apklausos
Eurobarometro Apklausos: Svarbiausios Problemos Lietuvoje ir ES
Eurobarometro apklausos yra oficiali Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų ES institucijų bei agentūrų priemonė, naudojama reguliariai visuomenės nuomonės dėl su Europos Sąjunga susijusių klausimų stebėsenai. Apklausų ataskaitose šalių narių piliečių atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus yra analizuojami ir lyginami su visų Europos Sąjungos piliečių atsakymų vidurkiais. Be to, analizuojami įvairių socialinių ir demografinių respondentų grupių nuomonių skirtumai.
Remiantis Eurobarometro apklausomis, Lietuvos gyventojų nuomone infliacija ir kylančios kainos tarp pagrindinių problemų išliko beveik visą 2004-2023 m. laikotarpį. 2023 m. 52 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų infliaciją ir dėl to kylančias kainas laikė svarbiausia problema šalyje, o 62 proc.
2004 m. 50 proc. Lietuvos respondentų nedarbą įvardijo tarp 2 pagrindinių problemų, o 2009 m. taip galvojo jau 58,5 proc. Lietuvos respondentų. Po 2010 m. gerėjanti užimtumo situacija šalyje atsispindi nedarbo kaip esminės problemos reikšmingumo mažėjime.
2004 m. 42,5 proc. Lietuvos apklaustųjų nusikalstamumą nurodė tarp dviejų pagrindinių šalies problemų ir tai buvo beveik 2 kartus daugiau nei ES vidurkis (24,5 proc.). Nuo 2007 m. nusikalstamumo santykinis reikšmingumas nuosekliai smuko ir 2023 m. nusikalstamumą tarp dviejų pagrindinių Lietuvos problemų įvardino tik apie 2 procentai Lietuvos apklaustųjų.
Taip pat skaitykite: Žurnalai apie nervų sistemos ligas
Lietuvos gyventojai infliaciją, ekonominę situaciją, mokesčius, nedarbą ir nusikalstamumą laiko pagrindinėmis pastarųjų dešimtmečių problemomis. 2023 m. tarp prioritetinių įvardintos imigracijos (28 proc. apklaustųjų), karo Ukrainoje (28 proc.), tarptautinės situacijos (24 proc.) problemos. Kainų kilimą tarp pagrindinių problemų nurodė 20 proc., o aplinkos ir klimato kaitą 16 proc.
Klausimas apie sveikatą į Eurobarometro apklausas buvo įtrauktas tik 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai). Nuo 2020 m. vasaros iki 2022 m. žiemos Eurobarometro apklausos sveikatos problemą fiksavo arba pagrindine (38 proc., 2020 m. žiema), arba viena iš pagrindinių.
EIHSD Apklausa: Kainos ir Ekonominė Padėtis
Sociologinių duomenų apie Lietuvos gyventojų požiūrį į nūdienos problemas bazė neapsiriboja vien Eurobarometro generuojama informacija. 2022 m. didžiausiomis problemomis Lietuvos respondentai įvardino kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.) bei ekonominę padėtį (33 proc.). Svarbiausia problema - kylančios kainas ir infliacija (asmeninė patirtis - 71 proc., problemos Lietuvos mastu - 64 proc., EIHSD - 57 proc.). Didžiausi skirtumai vertinant ekonominę padėtį (asmeninė patirtis - 13 proc., problemos Lietuvos mastu - 23 proc., EIHSD - 33 proc. ), mokesčius (asmeninė patirtis - 25 proc., problemos Lietuvos mastu - 14 proc., EIHSD - 12 proc. ) ir sveikatos apsaugą / sveikatą (asmeninė patirtis - 20 proc., problemos Lietuvos mastu - 11 proc., EIHSD - 12 proc.).
Pagrindinėmis problemomis, kaip ir atsakydami į pirmąjį klausimą, gyventojai įvardina brangias elektros, dujų (55 proc.) kainas, didelę infliaciją (42 proc.) ir brangų centralizuotą šildymą (37 proc.). Gana svarbi ir viena iš sveikatos sistemos problemų - sunku patekti pas gydytoją (32 proc.). Korupciją savivaldybėje, kaip svarbią problemą, įvardijo 15 proc., o valdžios atstovų nesiskaitymą su gyventojų norais - 12 proc.
Pasitikėjimas Institucijomis: Tendencijos ir Dinamika
Pasitikėjimas institucijomis reiškia, kiek žmonės pasitiki, kad valstybinės įstaigos, mokyklos, ligoninės ir kitos visuomenei tarnaujančios organizacijos yra sąžiningos, kompetentingos ir skaidrios. Pasitikėjimas institucijomis stiprina stabilumą, socialinę sanglaudą ir veiksmingą valdymą, nes viešosios institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje ir yra atsakingos už daugelio esminių paslaugų teikimą. Kai žmonės pasitiki savo Vyriausybe ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, jie labiau linkę laikytis šių institucijų nustatytų taisyklių ir nuostatų bei remti jų vykdomą politiką ir priimtus sprendimus geriau tenkinant visuomenės poreikius. Pasitikėjimas taip pat gali paskatinti aktyvesnį dalyvavimą demokratiniame procese, nes kai žmonės pasitiki jiems atstovaujančiomis institucijomis, labiau tiki, kad bus išgirsti.
Lietuvos piliečiai šalies valstybės institucijomis pasitiki mažiau nei visos Europos Sąjungos piliečiai vidutiniškai. 2023 m. duomenimis Lietuvos Vyriausybe pasitiki 29 proc. apklaustųjų, vidutiniškai ES - 32 proc. Lietuvos parlamentu (Seimu) pasitiki 18 proc. Tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis Lietuvos gyventojai pasitiki kur kas labiau nei Lietuvos valdžios institucijomis. 2023 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga siekė 65 proc. Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių lieka stabiliai aukštas pasitikėjimas NATO organizacija. Ja pasitiki 75 proc. Lietuvos piliečių, 50 proc. - visų ES šalių gyventojų.
Palyginti su 2023 m. pavasariu pasitikėjimas tiek Lietuvos Vyriausybe, tiek ES šalių Vyriausybėmis padidėjo (Lietuva - 32 proc., ES vidurkis - 36 proc.).
Pasitikėjimas Žiniasklaida
Demokratinėse valstybėse akcentuojama žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, pozityvioji informavimo, kritikos ir kontrolės funkcija. 2023 m. kaip pagrindinį žinių šaltinį naudojo televiziją (ES - 71 proc., Lietuva - 69 proc.) bei internetinės spaudos ir (arba) naujienų platformas (ES - 42 proc., Lietuva - 50 proc.) tiek Lietuvos, tiek visų ES šalių gyventojai. Lietuvoje labai populiarios socialinės žiniasklaidos platformos - 50 proc. (ES - 37 proc.). Radijas, kaip žinių šaltinis svarbus 31 proc. Lietuvos gyventojų, o rašytinė spauda - tik 12 proc.
Keičiasi skirtingų žiniasklaidos priemonių santykinis populiarumas. Palyginti su 2010 m., 2023 m. mažiau ES šalių respondentų bent kartą per savaitę žiūrėjo TV (apie 8 proc.), klausėsi radijo (beveik 13 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 37 proc.), tačiau apie 2 kartus daugiau naudojosi socialiniais tinklais.
2023 m. rudens Eurobarometro tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida nėra didelis. Tik maždaug 4 iš 10 ES ir Lietuvos respondentų atsakė, kad pasitiki žiniasklaida.
Pavyzdinės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys, parengtos pagal 2010 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ISAK Nr. 2011 m.
Naujoje PUPP programoje numatyta vertinti gebėjimą spręsti kontekstinius uždavinius, todėl dalį PUPP užduoties turi sudaryti kontekstiniai uždaviniai, t. y. 2. Naujoje programoje nurodyta, kad realaus turinio uždavinių taškų suma turi sudaryti iki 70 proc. 3. Keičiasi matuojamų gebėjimų svoriai: žinių ir supratimo vertė sudaro 50 proc. (buvo 60), matematinio mąstymo ir problemų sprendimo - 50 proc. 4. Šiek tiek koreguotas paskirstymas veiklos sritimis ir procentinė šių sričių išraiška. 5. Naujoje PUPP programoje greta matematinės kompetencijos pagrindų numatyta vertinti ir bendrąsias kompetencijas - komunikacinę ir darbo kultūros.
Keičiamas atskiriems patikrinimo sandams (sudedamosioms dalims) skirtas laikas: rašymui dabar skiriama 150 min. (buvo 120), teksto suvokimui, literatūros žinių ir kalbos žinių taikymui - 60 min. 2. Keičiasi ir šių sandų svoriai: rašymo vertė sudaro 40 proc. (buvo 30), teksto suvokimo, literatūros žinių ir kalbos žinių taikymo - 40 proc. 3. Keičiama teksto suvokimo ir literatūros žinių sando užduotims pateiktų tekstų apimtis: dabar ji yra 400-500 žodžių (buvo 500-800). 4. Naujoje PUPP programoje nurodyta, kad 30 proc. užduoties turi sudaryti minimalius reikalavimus tikrinantys punktai. Įvardyta ir minimali PUPP išlaikymo riba: kad patikrinimą mokinys išlaikytų, jam reikia surinkti ne mažiau kaip 30 proc.
Keičiamas atskiriems patikrinimo sandams (sudedamosioms dalims) skirtas laikas: skaitymui dabar skiriama 50 min. (buvo 40), rašymui - 120 min. (buvo 50), kalbos vartojimui - 30 min. 2. Keičiasi šių sandų svoriai: skaitymo vertė sudaro 20 proc. (buvo 15), kalbos vartojimo - 15 proc. 3. 4. Įvardyta minimali kuriamo rašymo teksto apimtis - 200 žodžių. 5. Naujoje PUPP programoje nurodyta, kad 30 proc. užduoties turi sudaryti minimalius reikalavimus tikrinantys punktai. Įvardyta ir minimali PUPP išlaikymo riba: kad patikrinimą mokinys išlaikytų, jam reikia surinkti ne mažiau kaip 30 proc.
Iš kur imti pavyzdį?
Jei turite literatūros vadovėlių iš Anglijos, galite pavyzdžius imti iš ten - jie jau seniai dirba pagal gebėjimų ir kompetencijų ugdymo programą. 2008 m. pagrindinio ugdymo programa irgi buvo sukurta pagal kompetencijas - joje yra metodinė dalis, kur tikrai yra pamokų pavyzdžių ( kūriau pamokų aprašymus temai „Laiškas”). Manau, kad daugeliui to reikėtų. Būtų tikrai malonu, kad kas nors pasidalintų. Gal kas turite planą lietuvių kalbos pamokai pagal UTA (nei klasė, nei tema nėra svarbu) ir galėtumėte pasidalinti? Ieškau pavyzdžio tolimesnei kūrybai 🙂 Būsiu be galo dėkinga už pagalbą.