Nerimas yra natūrali reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti nerimo sutrikimas. Paranoja, pasireiškianti persekiojimo pojūčiu ar įtarumu, taip pat gali būti susijusi su nerimo sutrikimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime nerimo sutrikimus, paranoją, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Nerimo sutrikimai: apžvalga
Nerimo sutrikimai yra psichikos sveikatos būklės, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą, fobijas ir obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS).
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
Panikos sutrikimas
Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jaučiami tokie simptomai: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
Socialinio nerimo sutrikimas
Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (obsesijos) ir rutina bei ritualai (kompulsijos, prievartinis jausmas kažką daryti). Obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytojas gali jus nusiųsti jus pas specialistą. Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems asmenims pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Įkyrios mintys (obsesijos) - pasikartojančios mintys, troškimai arba vaizdiniai, kurie sukelia nerimą. Nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) - pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis.
Potrauminio streso sindromas
Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimo priežastys
Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą.
Nerimo simptomai
Nerimo priepuoliai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs. Jie kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Svarbu atskirti juos nuo kitų sveikatos problemų, kurios gali sukelti panašius simptomus, pvz., širdies ligų, astmos, alergijų, cukrinio diabeto ir kt.
Fiziniai simptomai
- Dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
Emociniai simptomai
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
Paranoja: apžvalga
Paranoja (iš graikų kalbos parà - reiškia šalia, greta, o noûs - protas) - tai persekiojimo pojūtis, poveikio ar santykių iliuzija, sunkesniais atvejais persekiojimo kliedesiai ar net manija.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Paranojos priežastys
Mokslininkai šiuo metu tiria keletą versijų, dėl ko galėtų pasireikšti ši būklė. Kol kas yra išskirti keli paranojos atsiradimo riziką didinantys veiksniai. Tai - galvos traumos, ilgalaikis amfetamino vartojimas, didelės psichologinės, emocinės traumos. Neigiamos patirtys ir nuoskaudos padeda formuotis įsitikinimams, kad pasaulis yra nesaugus. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą. Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė.
Paranojos simptomai
- Nepasitikėjimas jokiais žmonėmis, įskaitant artimuosius
- Nuolatinis įtarumas, kad šalia esantieji rezga prieš juos visokius planus, nori jiems pakenkti
- Priešiškumas
- Sudirgimas
- Įtampa
- Baimės jausmas
Nerimo ir paranojos ryšys
Paranoja gali būti nerimo sutrikimo simptomas. Asmenys, kenčiantys nuo nerimo, gali patirti perdėtą įtarumą ar baimę, kad juos kažkas persekioja arba nori pakenkti. Taip pat, paranoja gali sustiprinti nerimą, sukeldama užburtą ratą, kuriame nerimas ir paranoja vienas kitą palaiko.
Nerimo ir paranojos gydymas
Nerimo sutrikimai ir paranoja reikalauja profesionalios pagalbos ir gydymo. Gydymo metodai gali apimti:
Psichoterapija
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
ją taikydamas, psichoterapeutas padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios (dažnai ir iracionalios) mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Jei žmogus nuolat galvoja „aš tikrai nesusitvarkysiu“, KET padės pakeisti šią mintį į „aš galiu tai padaryti ir pasitikiu savimi“. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Schemų terapija
tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Giluminiai įsitikinimai gali būti pavyzdžiui tokie: „aš nevykėlis“, „pasaulis yra pavojingas“, „niekas manęs nemyli“, „visi vyrai, kuriuos myliu, mane palieka” ir panašūs. Čia dažnai ir slypi nuolatinio nerimo ar panikos atakų „šaknys”, nes tokie įsitikinimai neleidžia matyti pasaulio objektyviai ir reaguoti adekvačiai, dėl to jaučiame nerimą, baimę, apima jausmas, kad nieko nekontroliuojame ir būtinai įvyks kažkas blogo. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterpeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
Vaistai
Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais.
Grupinė terapija
Metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti. Dažnai žmonėms atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs ir niekas kitas jų nesupranta, tad palaikymas jiems - itin svarbus.
Šeimos psichoterapija
Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
Savipagalbos strategijos
Be profesionalaus gydymo, yra keletas savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti nerimą ir paranoją:
- Kvestionuokite savo mintis: Nerimo priepuolio metu jūsų mintys gali būti nepagrįstos, perdėtos ir neigiamos. Pabandykite įvertinti savo baimę, paklauskite savęs ar ji yra tikra, o taip pat ieškokite būdų, kaip atgauti kontrolę.
- Praktikuokite fokusuotą, gilų kvėpavimą: Sukoncentruotas kvėpavimas gali padėti susitvarkyti su nerimo simptomais. Pabandykite kvėpuoti įkvėpdami 4 sekundes ir iškvėpdami 4 sekundes 5 minutes. Taip jūs susilyginsite savo kvėpavimą, sumažinsite širdies ritmą ir nuraminsite save.
- Sportuokite: Kartais geriausias būdas sustabdyti nerimą yra palikti situaciją ir pajudėti. Susitelkimas į savo kūną, o ne į savo mintis, gali padėti sumažinti nerimą. Mažesnio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti žmonėms sumažinti stresą ir valdyti nerimo simptomus. Intensyvus sportavimas gali pagerinti jūsų nuotaiką ir nuraminti protą.
- Bendraukite: Kai ištinka nerimo priepuolis, jūs galite jaustis vieniši, izoliuoti ir nesuprasti. Tačiau jūs nesate vieni ir yra daug žmonių, kurie gali jums padėti ir jus palaikyti. Pabandykite pasikalbėti su draugu, šeimos nariu, kolega ar konsultantu apie tai, kas jus neramina. Jie gali jums suteikti emocinę paramą, patarimų, perspektyvų ar tiesiog jus išklausyti. Bendravimas gali padėti jums išreikšti jausmus, sumažinti įtampą ir rasti sprendimus.
- Medituokite: Meditacija yra praktika, kuri padeda žmonėms susikoncentruoti į dabartį ir atsiriboti nuo savo minčių. Ji gali padėti nuraminti savo protą, sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti savijautą ir savivertę.
- Naudokite savo pojūčius: Kai ištinka nerimo priepuoliai, jūsų protas gali būti perpildytas neigiamomis mintimis ir emocijomis. Tačiau jūs galite naudoti savo pojūčius, kad atitrauktumėte savo dėmesį nuo nerimo ir susigrąžintumėte ramybę. Bandykite pasitelkti savo regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą, kad suaktyvintumėte savo smegenis ir paskatintumėte savo teigiamus jausmus.
- Praktikuokite dėkingumą: Kasdieniu dėkingumo dienoraščio rašymu. Pavyzdžiui, galite parašyti tris dalykus, už kuriuos būtent tądien esate dėkingi, net jei tai - maloniai kavinėje paduotas kavos puodelis ar pirštinė, kurią būtumėtę pametę, jei ne dėmesingas praeivis.
- Japonų filosofija wabi sabi: Wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo. Pavyzdžiui, išgyvendami panikos priepuolį, galime greičiau nurimti, priminę sau, kad ši nemaloni akimirka taip pat yra laikina, net jei dabar atrodo itin dramatiškai.
Nerimas paaugliams
Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas- perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai.
Paauglių nerimo priežastys
- Genetinis komponentas
- Skaudūs patyrimai
- Socialinis spaudimas
- Kūno pokyčiai
- Akademinis spaudimas
- Identiteto krizė
- Technologijos ir socialiniai tinklai
Kaip padėti paaugliams, kenčiantiems nuo nerimo
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą
- Bendrauti su mokytojais
- Skatinti fizinį aktyvumą
- Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką
Kada kreiptis į specialistą
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus.
Nerimas ir onkologinės ligos
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują - medicinos terminų - kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau.
Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson, medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc. Antroji svarbi žinia: susirgo kūnas, ne siela. Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas.
Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu. Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą.
Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai. Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link. Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės. Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas.
Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Poreikis atlikti ostomiją, t. y. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip galima palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Atsižvelgiant į jūsų diagnozę ir gydymo planą, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi. Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse. Ar jau teko bendrauti su POLA Pacientų gidais? Tai POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai Jūsų nenustebintų. 8 605 88 191 arba parašius el. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo. Jei taip, kada šie pokyčiai gali įvykti?
Kaip susidoroti su nežinomybe
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Būtinybė atidėti planus. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais. Vėžys sugrįš. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą. Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime.
Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Kaip suvaldyti stresą
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos.
Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate.
Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Planuokite socialinę veiklą. Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
#