4 metų vaiko psichologinė raida: emocijos, raida ir patarimai tėvams

Vaiko raida yra nuolatinis procesas, kupinas įvairių etapų ir iššūkių. Ypač svarbus laikotarpis yra 4 metai, kai vaikas patiria didelius emocinius, socialinius ir pažintinius pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime 4 metų vaiko psichologinę raidą, emocijas, įskaitant pykčio priepuolius, ribų nustatymo svarbą ir praktinius patarimus tėvams, kaip padėti vaikui augti ir tobulėti.

Vaiko emocijos ir emocinė raida

Vaiko emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios vaiko organizmo reakcijos į situaciją. Žmogaus veidas geba sukurti virš 7000 veido išraiškų ir egzistuoja dešimtys įvairių emocijų. Vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą.

Kaip lavinti vaiko emocinį raštingumą?

Yra įvairių būdų, kaip lavinti vaikų emocinį raštingumą:

• Apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis.
• Paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose.
• Palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius.
• Savo pavyzdžiu rodyti, kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.

Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.

Pirminės ir antrinės emocijos

Kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas. Antrinės emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai ypatumai

Emocinio lavinimo priemonės

Vaikiškos knygos yra vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai.

Vienos populiariausių knygų vaikams Lietuvoje apie emocijas - Trace Moroney knygelių serija. Vaikus taip pat labai sudomina interaktyvios knygelės, pavyzdžiui, „Jausmų karuselė“ (Edita Kazakevičienė) arba knygelės su judančiais elementais bei atvartėliais - „Emocijos: pajudink ir pažadink“.

Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją. Galima aptarti, kaip elgtis jaučiant intensyvius jausmus, kad padėti juos išgyventi sau komfortiškiau ir nekeliant grėsmės fiziškai sau bei kitiems.

Ašaros ir pykčio priepuoliai: vaiko isterijos

Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę). Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja.

Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz., nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz., neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais). Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.

Taip pat skaitykite: Krizės ir septynmečiai

Ką daryti, kai vaikas „isterikuoja“?

Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“.

Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau. Norintiems išmokti lengviau išgyventi vaiko emocijas ir geriau suprasti verksmo psichologiją, gali patikti knyga „Ašaros ir pykčio priepuoliai“ (Aletha Solter).

Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus. Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos.

Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje, ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.

Klausimai ir atsakymai apie pykčio priepuolius

• Kokiame amžiuje prasideda pykčio priepuoliai? Stipresnis pyktis pradeda reikštis 1 - 4 metų vaikams, vieniems vaikams tai gali būti kartas per savaitę, o kitiems ir keli kartai per dieną.
• Ką reiškia „trejų metų krizė“? Vadinamoji „trejų metų krizė“ gali pasireikšti ir anksčiau, ir vėliau, tai priklauso nuo konkretaus vaiko. Šiuo etapu vaikai mokosi pažinti savo ir kitų ribas, todėl dažnai jas nori patikrinti.
• Dėl kokių priežasčių kyla pykčio priepuoliai? Priežasčių gali būti labai daug. Visų pirma, maži vaikai ne visada gali aiškiai išsakyti, ko jie nori, todėl kai kiti jų nesupranta ir negali patenkinti jų poreikių, mažyliai pradeda pykti.
• Ar įmanoma išvengti pykčio priepuolių, nuo ko jie priklauso? Pykčio priepuolių išvengti neįmanoma, tai yra vaikų vystymosi dalis, todėl galima tik dirbti su priepuolių intensyvumo ir dažnumo mažinimu bei kaip mes patys reaguojame į protrūkius.
• Kaip vaikas elgiasi pykčio priepuolio metu? Vaikai gali kristi ant žemės ir verkti, klykti, rėkti, pradėti mėtyti ar laužyti daiktus.
• Kaip elgtis tėvams prasidėjus vaiko „ožiukams“? Sumažinti vaiko pykčio priepuolio pasireiškimo galimybę padeda žinojimas, kokiomis situacijomis jis paprastai reiškiasi, tarkim, jei vaikas parduotuvėje dažniausiai pratrūksta, nes nenuperkamas žaisliukas, tai svarbu iš anksto susitarti, ką vaikelis galėtų įsigyti sau arba tiesiog vengti tam tikrų parduotuvių.
• Kaip tėvams nederėtų elgtis prasidėjus vaiko staigiam įniršiui? Tėvai neturėtų juoktis ir šaipytis iš vaiko rodomų emocijų, gėdyti vaiko.
• Kaip reaguoti į aplinkinių spaudimą, kai nepažįstami žmonės pradeda auklėti ar mokyti vaiką? Ne visada aplinkiniai būna neteisūs, kartais pasitaiko gerų pavyzdžių, kaip galima nukreipti vaiko dėmesį ir jį nuraminti.
• Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu.
• Ar visi tantrumai vienodi, kai kalbame apie vaiko amžių? Pykčio priepuolių būna įvairių dydžių ir formų. Tai gana dažnai sutinkamas reiškinys, ypač tarp vaikų iki 3 metų.
• Kas turi įtakos tantrumams atsirasti? Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, neatsiejamas nuo vaiko temperamento, nes pastarasis lemia, kaip greitai ir kaip stipriai mes reaguojame į tam tikrus pokyčius aplinkoje, jausmų bangas viduje.
• Kaip reikėtų elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis? Pirmiausia tėvus ir pedagogus raginu suvokti savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu. O jei tantrumas taip įsisiautėjo, kad apskritai nebežinia, ką daryti? Priminkite sau, kad tai nėra asmeniška. Ši būsena - vaiko, ne jūsų. O kaip jūs reaguosite - tai jau yra apie jus.

Kaip suvaldyti vaiko pyktį: 8 patarimai

1. Išlikite ramūs: Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems.
2. Pasiūlykite apkabinimą: Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus.
3. Priimkite emocijas: Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
4. Suteikite pasirinkimo galimybę: Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį.
5. Mokykite nusiraminti: Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
6. Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
7. Dalinkitės savo emocijomis: Modeliluokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
8. Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.

Svarbu suprasti, kad visiškai normalu, jog vaiko nuotaika dažnai keičiasi, o emocinės reakcijos yra intensyvios, ypač ankstyvoje vaikystėje. Šiuo laikotarpiu gebėjimas reguliuoti emocijas vis dar ugdomas, vaikai mokosi jas suvokti ir išreikšti savo jausmus žodžiais.

Taip pat skaitykite: 9 metų vaiko krizės

Ribų nustatymas

Kai vaikas pradeda tyrinėti pasaulį, dėl jo paties ir kitų saugumo labai svarbu tinkamai nubrėžti ribas. Liberalus auklėjimas, kai vaikui leidžiama viskas ir jo augimas paliekamas visiškai savieigai, yra toks pat žalingas kaip ir visiška vaiko kontrolė, kai neleidžiama rinktis beveik nieko, todėl kaip ir visur, taip ir nustatant ribas, idealus variantas yra aukso viduriukas.

Kitaip tariant, nereikia persistengti nustatant nereikalingas ribas, tačiau nereikia varžytis ir drąsiai nustatyti tas, kurios yra iš tiesų būtinos - negali būti kompromisų, kai ribos reikalingos dėl pačių vaikų gyvybės ir sveikatos saugumo, kitų vaikų ir asmenų saugumo bei gerovės, tačiau būtina gerai apgalvoti tas, kurios labiau patogios mums, tėvams, nei reikalingos patiems vaikams.

Kaip ribas nustatyti išliekant besąlygiškai mylintiems?

Jei jau atsitiko (o tikrai atsitiks šimtus kartų!), kad brėžiant vieną ar kitą ribą, susilaukėte tikro mažylių (ir didesnių vaikų) emocijų „uragano“, žemiau pateiksiu esminius principus, kaip jį išgyventi greičiau ir produktyviau, t.y. kad vaikas net ir labiausiai stresinėje situacijoje jaustų jūsų besąlyginę meilę, empatiją ir supratimą:

• Kalbėkite vaiko akių lygyje.
• Naudokite ramų toną.
• Neignoruokite vaiko isterijos.
• Pripažinkite vaiko jausmus.
• Leiskite emociją, bet drauskite veiksmą.
• Leiskite verkti.
• Neginčykite emocijos.
• Negąsdinkite vaiko.

Vaiko raida: ką svarbu žinoti tėvams

Šeimoje atsiradęs naujas narys, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala.

Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. O tėvų bei jį supančių auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusių žmonių pareiga jam padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais.

Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.

Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų.

Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius.

Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.

Kaip ugdyti vaiko empatiją ir emocinį intelektą?

1. Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
2. Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.

Motorikos ir pojūčių vystymas

Šių dienų vaikai, natūraliai judantys mažai, turi silpnai išvystytą motoriką. Dėl šios priežasties mamos vis dažniau kreipiasi į logopedus dėl vaiko kalbos sutrikimų - šie du dalykai glaudžiai susiję tarpusavyje. Motorikos, o ypač smulkiosios, išsivystymas įtakoja ir vaiko rankytės koordinaciją, akies-rankos ryšį, o tai svarbu išvystyti ruošiantis mokyklai ir rašymui. Todėl labai svarbu, kad vaiko žaidimo erdvėje būtų kuo daugiau natūralių, neišbaigtų smulkių ir įvairių detalių (stiklo rutuliukų, karoliukų vėrimui, medžio pagaliukų su skylutėmis jų jungimui viena su kita, medžiagos skiaučių, juostelių rišimui). Kuo daugiau vaikas turės ką su tomis medžiagomis veikti (rišti, atmazgyti, verti, tvirtinti ir pan.), tuo labiau lavės jo motorika (per tai - ir kalba).

Žaidimų nauda

Jei iki 2,5-3 metų vaikas paprastai žaidžia su savimi, aplinka, daiktais, tai nuo 3-3,5 metų jis pradeda žaisti su kitais vaikais. Žaidimai tampa įdomūs, vaidmeniniai, vaikai žaidžia įsijautę, negailėdami tam jėgų. Žaidžiama visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės, tačiau daugiausia žaidžia 3-6 metų vaikai (kaip daugiausia mokosi mokyklinio amžiaus vaikai, dirba jauni ir vidutinio amžiaus žmonės). Pirmiausia žaisti vaikui yra labai įdomu. Žaidimo metu kylantys sunkumai yra malonūs, juk juos vaikas įveikia, todėl žaidimas nepabosta. Tačiau kartu tai nekelianti įtampos ugdymo priemonė.

Iki 3 metų vaiko žaidimai dažniausiai yra sutelkti į pasaulio pažinimą, atradimą per pojūčius (todėl jiems įdomu žaisti su sagomis, kaštonais, pilstyti vandenį, nardyti muilo putose, žarstyti smėlį, miltus). Apie trečiuosius metus vaikas jau pradeda žaisti vaizduotės-vaidmeninius žaidimus. Tai sutampa su jo besivystančiu priešoperaciniu intelektu bei abstraktaus mąstymo užuomazgomis. Vaikas jau gali įsivaizduoti save skirtinguose vaidmenyse: lyg būtų mama, tėtis, vairuotojas, gydytojas. Geba apsimesti katyte, šuniuku ar zuikučiu. Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus. Atkuria ne tik čia pat patirtus, bet ir anksčiau matytus, išgyventus įspūdžius. Tai - naujas etapas, juk žaidžiant drauge labai prasiplečia žaidimo galimybės.

Žaisdamas vaidmeninius žaidimus 4-5 metų vaikas mokosi žodžiais reikšti savo mintis, idėjas, susitarti su kitais vaikais. Tai labai lavina jo kalbą, didina motyvaciją naudoti vis sudėtingesnes kalbos išraiškos formas. Kartu tai lavina ir vaiko mąstymą. Naujų idėjų generavimas, gebėjimas įsivaizduoti neegzistuojančius dalykus (žaidime vaikui medžio gabaliukas gali tapti viskuo, jis gali atrasti šimtus jo panaudojimo būdų) lavina ne tik mąstymą, bet ir vaizduotę. Visi šie trys pažinimo procesai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Siekiant lavinti vaiko mąstymą ir vaizduotę, labai rekomenduojama neperkrauti vaikų žaidimo erdvės žaislais. Geriausi - įvairios gamtos medžiagos, neišbaigti žaislai.

Bendraudamas su kitais vaikais, trimetis-keturmetis mokosi ieškoti kompromiso, leidžiančio jam turėti, ko jis nori (žaislą ar žaisti jo norimą žaidimą), bet kartu ir pasiūlyti kažką, kas skatintų kitą vaiką bendradarbiauti su juo.

#

tags: #4 #metu #vaiko #psichologija