Paroda „Iš Lito istorijos“ atskleidžia nacionalinės valiutos istoriją, nusidriekusią per XX amžių iki šių dienų. Šiame straipsnyje nagrinėjama 50 litų banknoto istorija, dizainas ir simbolika, atspindinti Lietuvos valstybingumo raidą.
Lito Istorija: Nuo Pradžios Iki Atkūrimo
1918 m. vasario 18 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, susidarė sąlygos ir būtinybė pakeisti Lietuvoje kursavusius Vokietijos okupuotiems kraštams skirtus pinigus (1916-1922) - ostrublius ir ostmarkes - nacionaline valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais. Tų pačių metų spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai.
1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė A. Haze spaustuvėje Prahoje atspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandenženklių. Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Ekspozicijoje pristatomi ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, projektai. Eksponuojami A. Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto piešinių albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu.
Išskirtinio dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-čiui skirtas 10 litų banknotas bei jo autoriaus A. Galdiko piešti projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybės vientisumo idėja. Monetų įstatymą teismas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 m. Didžiojoje Britanijoje: Londone - sidabrinės, Birmingeme - bronzinės. Nuo 1936 m. lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius - skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944). Šalia 1925 m. laidos 1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų, 1938 m. laidos 10 litų monetų eksponuojami muziejui perduoti 1939 m. uždarytos Kauno monetų kalyklos išlikę monetų spaudai, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai, ypač įdomūs ir vertingi 1938 m. 2 litų bandomųjų monetų spaudai, 1924 m.
Pinigai šalia savo pagrindinių funkcijų reprezentuoja tautą, jos valstybingumą, kultūros lygį. Tai nelengvai suderinami dalykai, todėl kurti XX a. pirmos pusės lietuviškus pinigus buvo pakviesti pajėgiausi dailininkai.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
1918 atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė savų pinigų neturėjo, cirkuliavo Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) išleisti nustatytu kursu Vokietijos markei prilyginti rubliai ir markės - vadinamieji ostpinigiai - ostrubliai, ostmarkės (1919 02 26 Lietuvos vyriausybės specialiu įsakymu ostmarkė pavadinta auksinu, jos šimtoji dalis - skatiku). Savų pinigų išleidimo klausimas pradėtas svarstyti 1919. Dėl Vokietijos markės hiperinfliacijos (1920 pabaigoje 1 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris kainavo 70, 1922 pradžioje - 200, metų viduryje - 650 markių) sutrikus Lietuvos ūkio veiklai skubiai imta rengtis pinigų reformai ir steigti savo emisijos banką. Vyriausybės projekte buvo siūloma nacionalinę valiutą pavadinti muštiniu. Steigiamojo Seimo posėdyje lito ir cento pavadinimus pasiūlė Vaclovas Vaidotas (pusmečiu anksčiau šiuos pavadinimus yra paminėjęs ekonomistas Alfonsas Moravskis). 1922 08 09 priimtas Piniginio vieneto įstatymas nustatė, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra litas (pavadinimas padarytas iš žodžio Lietuva trumpinio). Jo aukso turinys - 0,150462 gramo grynojo aukso (1/10 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio aukso turinio).
1922 10 02 pradėjusio veikti Lietuvos banko ir platų tinklą turėjusių valstybinių iždinių kasose auksinai pradėti keisti į litus oficialiai nustatytu dienos kursu - 1 litas už 175 auksinus. Apyvartoje esančius mokamuosius ženklus planuota pakeisti į litus per 3 mėn., vėliau terminas pratęstas. Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. Lietuvos bankui buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus ir kartu su Finansų, prekybos ir pramonės ministerija nustatyti kupiūrų formą, banknotų emisijos būdą, banknotų nominalų proporcijas ir spręsti kitus klausimus. Kol nebuvo parengti ir atspausdinti geros kokybės banknotai, į apyvartą išleisti O. Elsnerio spaustuvėje Berlyne atspausdinti laikinieji pinigai (pažymėti 1922 09 10 data). Tai buvo 6 nominalų litų ir centų banknotai, pagaminti iš prastoko popieriaus, naudojant spaustuvėje turėtus piešinius ir ornamentus, papildytus lietuviškais užrašais ir Vyčiu; tik 1 ir 5 litų banknotai buvo sunumeruoti ir pažymėti serijų raidėmis. Ant laikinųjų banknotų buvo finansų, prekybos ir pramonės ministro V. Petrulio, Finansų departamento direktoriaus Juozo Dulskio, Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijos vyriausiojo inspektoriaus Ipolito Jazdausko faksimiliniai parašai.
Nuolatiniams banknotams spausdinti vyriausybė pasirinko A. Haase’s spaustuvę Prahoje. Banknotų projektus sukūrė dailininkas A. Varnas. Naujieji banknotai (pažymėti 1922 11 16 data) buvo geresnės kokybės už laikinuosius, pagaminti pagal grafinius projektus, bet atspausdinti ant popieriaus be vandens ženklų, todėl neišvengta jų padirbinėjimo. Dėl šios priežasties 5 litų banknotai buvo atnaujinami net tris kartus. 1924 06 20 priimtas Monetų įstatymas Valstybės iždui suteikė išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus iš aukso, sidabro bei vario ir aliuminio lydinio. Bronzinių monetų kaldinimo sutartis buvo pasirašyta su Birminghamo bendrove King’s Norton Metal Works, sidabro - su Didžiosios Britanijos karališkaisiais monetų rūmais Londone. Monetų gipsinius modelius sukūrė dailininkas J. Zikaras.
1925 02 02 į apyvartą išleistos 1, 5, 10, 20, 50 centų vario ir aliuminio lydinio, 11 26 - 1, 2, 5 litų sidabro (buvo nustatyta žema praba - tik 50 % grynojo sidabro) monetos, jos pakeitė cirkuliuojančius to paties nominalo banknotus. 1925 pabaigoje apyvartoje jau buvo 2 mln. litų sidabro monetomis ir 2,5 mln. litų vario ir aliuminio lydinio monetomis (daugiau kaip 5 % visų apyvartoje cirkuliuojančių pinigų). Labai padaugėjus apyvartoje pinigų, 1924 Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo - 500 ir 1000 litų - banknotus, juos nutarta spausdinti pagal A. Galdiko (1000 litų) ir Viliaus Jomanto (500 litų) projektus. 500 litų vertės banknotai apyvartoje pasirodė 1925 09 28, 1000 litų - 1926 02 23. Šie banknotai buvo geros kokybės, ant jų - Lietuvos banko vadovų V. R. Jurgučio, A. Prūso, Pijaus Grajausko, J. Paknio ir Juliaus Kaupo faksimiliniai parašai. Įsitikinus gera banknotų kokybe, nutarta visus kitus banknotus spausdinti toje pačioje bendrovėje.
1927 nutarta pagal dailininko A. Žmuidzinavičiaus projektą spausdinti naujus 10 litų, 1928 pagal A. Galdiko projektus - 50 ir 100 litų, 1929 - 5 litų, 1930 - 20 litų banknotus. 10, 50 ir 100 litų banknotai apyvartoje pasirodė 1928, 5 litų - 1930 pradžioje, 20 litų - 1931. Naujieji banknotai buvo skirstomi serijomis ir numeruojami pagal slaptą specialų kodą, todėl kasininkas iš numerio galėjo nustatyti, ar banknotas yra tikras, ar padirbtas. Vyriausybė ir Lietuvos bankas stengėsi išlaikyti litą susietą su auksu. 1936 priimtas naujas Monetų įstatymas ir monetos pradėtos kaldinti Kaune, akcinės bendrovės Spindulys patalpose įsteigtoje monetų kalykloje Spindulys (vedėjas J. Karys‑Kareckas). Kalykla nukaldino daugiau kaip 23 mln. 1936 laidos 5 ir 10 litų bei 1, 2 ir 5 centų monetų (visų modelių autorius J. Zikaras). 10 litų monetų su Vytauto Didžiojo portretu buvo nukaldinta apie 720 000. 1938 minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį Spindulys pagal J. Zikaro sukurtą modelį nukaldino 10 litų apyvartines jubiliejines monetas su prezidento A. Smetonos portretu ir Gediminaičių stulpais. Neoficialiai buvo nukaldinta 10 litų monetos auksinė kopija ir įteikta prezidentui A. Smetonai (moneta saugoma ALKA muziejuje Putname, Jungtinėse Amerikos Valstijose).
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą rugpjūtį nacionalizuotas Lietuvos bankas, spalį paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, lapkritį greta litų į apyvartą išleistas sovietinis rublis (litas prilygintas 90 kapeikų, arba 0,9 rublio). Perkant prekes, mokant mokesčius ir vykdant kitas finansines operacijas litai suplaukdavo į bankų kasas, o iš ten į apyvartą buvo išleidžiami tik rubliai. 1941 03 25 lito apyvarta visiškai uždrausta. SSRS valstybinio banko pirmininko įsakymu sudaryta litų sunaikinimo komisija, 1941 04 01-30 sudeginti visi saugyklose laikyti litų banknotai. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui Lietuvos laikinosios vyriausybės nutarimu atkurta Lietuvos banko veikla, bet Vokietijos karinė valdžia nesuteikė Lietuvos bankui emisijos banko funkcijų ir neleido lito grąžinti į apyvartą.
1989 05 18 LSSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų. Jame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 12 14 paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. 1990 03 01 vėl įsteigus Lietuvos banką ir 1990 03 11 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisija nutarė litų banknotus spausdinti Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėje US Banknote Corporation, monetas - Didžiosios Britanijos Birminghamo kalykloje. 1990 12 10 įsteigta Lietuvos monetų kalykla (veiklą pradėjo 1992). 1991 11 05 priimtas Pinigų išleidimo įstatymas ir sudarytas Lito komitetas, kuris turėjo nustatyti lito išleidimo į apyvartą datą.
1993 06 14 Lito komiteto nutarimu 1993 06 25 į apyvartą išleisti 1991 laidos 10, 20, 50, 100 litų banknotai ir 1, 2, 5 litų monetos, t. p. centai, šiek tiek vėliau - 1993 laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų banknotai, 1994 - 1 lito banknotai. 1, 2, 5, 10 litų banknotų autorius - dailininkas Giedrius Jonaitis, 20 litų - dailininkas Justas Tolvaišis, 50 litų - dailininkas R. Bartkus, 100 litų - dailininkas Rytis Valantinas, lito monetų - skulptorius A. Žukauskas (adaptuoto Vyčio - dailininkas A. Každailis). 1993 07 20 talonai nustojo galioti (100 jų buvo keičiama į 1 litą). 1994 Lito patikimumo įstatymas numatė, kad išleisti litai turi būti 100 % padengti auksu ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. 1994 04 01 litas susietas su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu santykiu 4:1, 2002 02 02 persietas su euru santykiu 3,4528:1. Lietuvos monetų kalykloje 1997 pradėtos kaldinti 1 lito (iš vario ir nikelio lydinio) bei 2 ir 5 litų (iš vario ir nikelio bei vario, aliuminio ir nikelio lydinių) monetos. Nuo 2007 03 01 apyvartoje nebecirkuliavo 1993 laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų ir 1994 laidos 1 lito banknotai. Cirkuliavo 10 ir 20 (1997, 2001, 2007 laidos), 50 (1998, 2003 laidos), 100 (2000, 2007 laidos), 200 (1997 laidos), 500 (2000 laidos) lito banknotai ir 1 (1997-2002, 2004, 2005 laidos), 2 (1998-2002, 2008 laidos), 5 (1998-99 laidos) lito monetos. 2008 pradžioje apyvartoje buvo daugiau kaip 82 mln. įvairaus nominalo lito banknotų (daugiausia 100 litų - 22,4 mln. vienetų). 2015 01 01 litą pakeitė euras (santykiu 3,4528:1).
Nuo 1993 buvo kaldintos ir proginės litų monetos. Pirmoji proginė vario ir nikelio lydinio 10 litų moneta skirta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 60 m. sukakčiai (dailininkas P. H. Garška), pirmoji poliruota vario ir nikelio 10 litų moneta skirta 1994 Pasaulio lietuvių dainų šventei (dailininkas P. Gintalas). 1995 išleista pirmoji poliruota sidabrinė 50 litų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui (dailininkas A. Žukauskas), 1997 - pirmoji proginė auksinė 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75 m. sukakčiai (dailininkas Rimantas Eidėjus). 1998 pagal Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) programą išleista proginė sidabrinė 5 litų moneta (dailininkas A. Žukauskas), pradėta leisti vario ir nikelio lydinio 10 litų monetų serija Lietuvos miestai (pirmoji skirta Vilniui, dailininkas A. Bosas), 1999 - pagal tarptautinę programą Mažiausios monetos pasaulyje. Aukso istorija - auksinė 10 litų moneta (dailininkas Giedrius Paulauskis), 2003 - pirmoji auksinė ir sidabrinė 200 litų moneta, skirta Mindaugo karūnavimo 750 m. 200 litų proginė moneta, skirta Mindaugo karūnavimo 750 m. 50 litų proginė moneta, skirta Vilniaus universiteto 425 m.
2000 išleista sidabrinė 50 litų moneta, skirta XXVII olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje (dailininkas A. Žukauskas), konkurse Osakoje, kurį surengė katalogų leidėjas Krause Publications, buvo pripažinta meniškiausia metų moneta; 2004 išleista sidabrinė 50 litų moneta, skirta Vilniaus universiteto 425 m. sukakčiai (dailininkas Rytas Jonas Belevičius), pelnė Italijos tarptautinės numizmatikos parodos Vicenza Numismatica apdovanojimą už architektūros vaizdavimą.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
50 Litų Banknotas 1928 m.: Istorija ir Dizainas
1928 metų 50 litų banknotas yra viena svarbiausių ir retų Lietuvos banknotų serijų, išleista minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Šis banknotas yra ne tik piniginė vertybė, bet ir istorinis simbolis, atspindintis tarpukario Lietuvos siekį įtvirtinti savo valstybingumą ir ekonominį stabilumą. Banknotas yra vertinamas ne tik dėl savo finansinės vertės, bet ir dėl gilaus simbolinio ryšio su tuo laikotarpiu, kai Lietuva siekė sustiprinti savo tautinę tapatybę po ilgų nepriklausomybės kovų.
Dizainas ir Simbolika
50 litų banknoto dizainas atspindi ne tik ekonominį, bet ir kultūrinį šalies augimą. Banknoto priekinėje pusėje pavaizduotas didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo portretas, kuris simbolizuoja Lietuvos didybę ir valstybingumą. Vytautas Didysis, valdęs Lietuvą XIV amžiaus pabaigoje ir XV amžiaus pradžioje, yra viena iš svarbiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, žinomas dėl savo kovų už Lietuvos valstybingumą ir sėkmingų karinių žygių. Jo atvaizdas banknote primena didingą Lietuvos praeitį ir šlovingus laikus, kai Lietuva buvo viena galingiausių valstybių Rytų Europoje.
Banknoto reversas taip pat pasižymi turtinga simbolika. Jame vaizduojamas Lietuvos herbas - Vytis, kuris nuo seno buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių. Vytis banknote simbolizuoja šalies laisvę, nepriklausomybę ir kovą už laisvę, kuri buvo ypač aktuali tuo metu, kai Lietuva šventė savo dešimtmetį kaip nepriklausoma valstybė.
Banknoto dydis yra standartinis to meto litų banknotams - 170 x 85 mm, su kruopščiai sukurtu ornamentu, kuris suteikia banknotui ne tik estetinę, bet ir apsauginę funkciją. Spalvinė gama yra subtili, bet išraiškinga, dominuoja šviesios ir tamsios atspalvių kombinacijos, kurios pabrėžia banknoto eleganciją ir jo istorinę svarbą.
Istorinis Kontekstas
Šis banknotas buvo išleistas 1928 metais, minint svarbią Lietuvos istorijos datą - nepriklausomybės dešimtmetį. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai teko įtvirtinti šį statusą sudėtingomis geopolitinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. 1928 metais, po dešimtmečio nepriklausomybės, Lietuva buvo stabilizavusi savo ekonomiką ir valiutą, o šio banknoto išleidimas tapo reikšmingu įvykiu, simbolizuojančiu šalies augimą ir stabilumą.
Banknotas buvo leidžiamas kaip dalis tarpukario Lietuvos ekonominės reformos, kurios metu buvo siekiama užtikrinti Lietuvos litų stabilumą ir patikimumą. 1928 metų banknotai taip pat turėjo stiprią simbolinę reikšmę, nes jie buvo skirti parodyti tautos vienybę ir ryžtą išlaikyti savo valstybingumą per sudėtingus laikus.
Kolekcinė Vertė ir Retumas
Šis 1928 metų 50 litų banknotas yra itin retas ir vertingas kolekcijose. Dėl riboto tiražo ir to meto ekonominių bei politinių iššūkių, gerai išsilaikę šios serijos banknotai yra labai ieškomi numizmatikos kolekcininkų. Banknotas yra ne tik istorinė relikvija, bet ir meno kūrinys, kuriame suderinti sudėtingi grafiniai elementai, saugos priemonės ir išraiškinga simbolika.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šio banknoto būklę. Dėl savo amžiaus daug šių banknotų turi nusidėvėjimo žymių, tačiau išsaugoti egzemplioriai, kurie yra geros būklės, vertinami ypatingai aukštai. Tokie banknotai gali būti ne tik puiki kolekcinė retenybė, bet ir ilgalaikė investicija, nes jų vertė rinkoje laikui bėgant dažniausiai kyla.
Investicija į Lietuvos Istoriją
50 litų 1928 metų banknotas yra daugiau nei tiesiog kolekcijos dalis - tai tiesioginė sąsaja su svarbiu Lietuvos istorijos etapu. Šis banknotas atspindi ne tik Lietuvos ekonominę raidą, bet ir šalies politinius siekius išlaikyti nepriklausomybę sudėtingais tarpukario metais. Jo dizainas, simbolika ir istorinis kontekstas daro jį vienu iš vertingiausių Lietuvos tarpukario banknotų.
Įsigydami šį 50 litų banknotą, jūs gaunate ne tik vertingą kolekcinį objektą, bet ir gabalėlį Lietuvos istorijos, kurio vertė laikui bėgant tik didės.
50 Litų Banknotas Atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, 50 litų banknotas vėl tapo apyvartos dalimi. Banknoto averse pavaizduotas vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų Jonas Basanavičius. Banknoto viršuje - užrašas „LIETUVOS BANKAS“, po juo atspausdinimo metai „2003“, o apačioje - nominalas „PENKIASDEŠIMT LITŲ“. Centre pavaizduotas nominalas „50“, o po juo Lietuvos banko valdybos pirmininko parašas.
Banknoto reverse pavaizduota Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika - svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje, o už jos medžių apsupta Gedimino pilis, Trijų kryžių kalnas. Dešiniajame viršutiniame kampe pavaizduotas Lietuvos valstybės herbas.
Architektūra ant Litų Banknotų
Moneta ar banknotas taip pat yra puikus istorijos šaltinis, vaizduojantis ne tik valdovų kaitą, bet ir valstybės architektūros raidą. Vienas pirmųjų architektūros vaizdavimų pasirodė 1922 m. lapkričio 16 d. Adomo Varno kurtuose banknotuose. Jų averse pavaizduoti trys herbai: per vidurį Vilniaus (Lietuvos istorinės sostinės), kairėje - Kauno (laikinosios sostinės) ir dešinėje - Klaipėdos herbas (tuo metu miestas dar priklausė Vokietijai).
Dešinė banknoto pusė skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Reverse pavaizduota Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. 1928 m. laidos 50 litų banknotas, sukurtas Adomo Galdiko, jau kitoks, nors pagrindiniu akcentu išliko arkikatedra. Reversas subtilesnis, jame mažiau tautinių raštų. Kraštovaizdyje matyti medžiais apaugęs Gedimino kalnas su bokštu. Taip pat šio dizaino banknote matyti ir arkikatedros bazilikos šiaurės ir pietų koplyčios kupoliniais stogais. Atkūrus nepriklausomybę ir 1991 m. vėl pradėjus spausdinti litų banknotus (jie apyvartoje atsirado tik nuo 1993 m. birželio 25 d.), Vilniaus arkikatedra buvo vaizduojama dar kitu kampu: matyti varpinė, bet nėra Gedimino pilies bokšto.
Nors pačios katedros vaizdas litų banknotuose nekito, architektūrinį skirtumą galima įžvelgti Gedimino bokšte. 1922 ir 1928 m. laidų banknotuose šio ryškaus Vilniaus simbolio tik du pirmi aukštai buvo mūriniai, o optinio telegrafo antstatas medinis. Šis antstatas buvo nugriautas 1930 m., o vietoje jo pastatytas trečias mūrinis stogas, toks yra ir šiais laikais. Nuo 1997 m.
1930 m. išleistas 20 litų banknotas, skirtas kunigaikščiui Vytautui. Ir ne be reikalo - tais metais buvo minimos Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinės. Banknoto averso kairėje pavaizduotas Vytauto portretas, dešinėje - Vytauto laikų monetose vaizduojamas simbolis, o centre - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, dar kitaip vadinama Vytauto Didžiojo bažnyčia. Didžiausią architektūros kaitos skirtumą galima pamatyti žvelgiant į bažnyčios bokšto formą. XIX a. vid. jis iš pirminės formos buvo pakeistas į neaukštą aštuonšlaitį stogą. Per 1982 m. Tarpukariu leistame 20 litų banknoto reverse yra viena detalė - 1928 m. atidengta „Laisvės“ skulptūra, sukurta Juozo Zikaro. Ši skulptūra pavaizduota ir atkūrus nepriklausomybę leistų 20 litų nominalo banknotų reverse. Tik šiuo atveju jau vietoje Klaipėdos miesto panoramos su garlaiviu centre vaizduojamas Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kartais ši miesto panorama yra maišoma su Kaunu, kadangi tarpukariu Kaunas irgi buvo svarbus uostamiestis. Vis dėlto, sprendžiant iš kai kurių detalių, nesunku išsiaiškinti, kad čia tarpukario Klaipėdos vaizdas. Panoramos dešinėje pusėje vaizduojamas šviesaus mūro Locų bokštas, nugriautas Antrojo pasaulinio karo metu.
1928 m. 100 litų banknoto reverse vaizduojamas dar vienas labai svarbus objektas - Lietuvos banko pastatas Kaune, baigtas statyti būtent šio banknoto išleidimo metais. Pastatas nuo pat pastatymo pradžios savo išvaizdos beveik nekeitė. Vis dėlto galima pamatyti kitas smulkias architektūros detales, kurios šiais laikais atrodo kitaip. Lyginant su 2012 m. pastato nuotrauka, matyti, kad ant kupolo yra vėliava, kurios tarpukario banknote nėra. Kitas skirtumas - aplinkiniai namai. Šalia banko buvę dviaukščiai namai buvo nugriauti, o jų vietoje pastatyti tolygaus su banku aukščio modernūs pastatai.
Banknotuose buvo pasirinkta vaizduoti ne tik to meto architektūros simbolius, bet ir prarastus pastatus. 1997 m. išleistame 200 litų banknoto reverse vaizduojamas Baltasis švyturys, šviečiantis kelią jūreiviams. Pastatytas 1884 m. ir, deja, sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu.
tags: #50 #litai #popieriniai #asmenybe