Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami žmogaus ir gyvūno psichikos procesų skirtumai, apimant nervų ir humoralinį reguliavimą, elgsenos ypatumus bei narkotinių medžiagų poveikį žmogaus gyvenime. Siekiama suvokti aplinkos ir žmogaus gyvybinių procesų ryšį, taip pat atskleisti žalingų įpročių padarinius žmogaus sveikatai.
Nervinis ir Humoralinis Reguliavimas Gyvūnų ir Žmogaus Organizme
Nervinė Reguliacija
Nervinė reguliacija - tai nervų sistemos veikla, koordinuojanti organizmo fiziologinius procesus. Nervinė ir humoralinė reguliacija sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Nervų sistema gauna informaciją apie organizmo vidaus ir išorės pokyčius iš receptorių, tiesiogiai reaguodama į vidaus terpės pakitimus. Ši informacija nervinėmis skaidulomis ir smegenų laidais patenka į smegenų centrus.
Centrinė nervų sistema analizuoja ir integruoja iš jutimų organų gautą informaciją. Priklausomai nuo organizmo būsenos, reikmių ir aplinkos veiksnių (stimulinės situacijos), formuojamos ir išcentriniais nervais siunčiamos komandos efektoriniams (vykdomiesiems) organams: raumenims, vidaus ir išorės sekrecijos liaukoms, kai kurių gyvūnų švytėjimo aparatams.
Atskirą fiziologinę ar psichinę funkciją reguliuoja ne vienas smegenų centras, o visa jų sistema. Pavyzdžiui, raumenų veiklą reguliuoja nugaros smegenų, galvos smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių žievės neuronai, sudarantys judesių funkcinę sistemą. Aukštesniosios smegenų dalys išcentriniais nervais reguliuoja žemesniųjų centrų aktyvumą ir receptorių jautrumą. Susidaro uždari nerviniai žiedai, esantys ir pačiose smegenyse (pvz., tinklinio darinio ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievės sąveika lemia bendrą smegenų tonusą).
Nervinė reguliacija padeda palaikyti organizmo vidaus terpės pastovumą, atstatyti pusiausvyrą po nukrypimų, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai (pvz., infekcija, kiti kenksmingi faktoriai), kompensuoti pažeisto organo ar audinio funkcijas (pvz., regą, klausą). Per medžiagų apykaitos nervinę reguliaciją reiškiasi nervų sistemos trofinė funkcija.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Skiriama endogeninė nervinė reguliacija (ją lemia paveldimumas; pvz., vegetacinių funkcijų reguliacija) ir egzogeninė nervų reguliacija (ji susidaro nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, pvz., sąlyginiai refleksai).
Humoralinė Reguliacija
Humoralinė reguliacija (lot. humor - skystis) - tai organizmo fiziologinis ir cheminis procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. Ją reguliuoja hormonai, hormonoidai, mediatoriai, biogeniniai aminai (histaminas, serotoninas), kitos biologiškai aktyvios medžiagos (bradikininas), jonai ir medžiagų apykaitos substratai bei jų metabolitai.
Šios medžiagos veikia tiek vykdančius organus, tiek chemoreceptorius ir nervinius centrus, sukeldamos humoralines arba refleksines reakcijas. Humoralinė reguliacija padeda palaikyti organizmo homeostazę. Pavyzdžiui, dirbant fizinį darbą, kraujyje kaupiasi anglies dioksidas, kuris jaudina kvėpavimo centrą, dėl to kvėpavimas stiprėja ir anglies dioksido perteklius pašalinamas iš organizmo. Humoralinė reguliacija yra evoliuciškai seniausia ir paprasčiausia reguliacijos forma.
Žmogaus ir Gyvūno Elgsena
Elgsenos Prigimtis
Elgesys - tai tarpusavyje susijusių subjekto (individo, grupės) veiksmų sistema, kurios tikslas - sąveikaujant su aplinka realizuoti tam tikras funkcijas. Bendrosios gyvų organizmų elgesio prielaidos:
- Subjektas, turintis tam tikrą organizaciją, kuria jis formuoja tikslingą veiksmų sistemą.
- Objektas, į kurį nukreiptas elgesys.
- Tam tikra elgesio programa ir jos vyksmo kontrolės mechanizmas.
Elgesio mokslinių tyrimų pradžia laikoma XIX a. pabaiga. Iš pradžių buvo tirtas gyvūnų elgesys, dažniausiai jų sąveikos su aplinka mechanizmas, kuris buvo aiškinamas klasikine reflekso teorija. Ši teorija teigia, kad elgesio aktas - organizmo reakcija į išorinį stimulą. Buvo atskleisti elgesio fiziologiniai pagrindai ir nervinės reguliacijos principai.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Elgsena plačiausiai imta traktuoti etologijoje ir genetikoje. Etologiniais tyrimais nustatyta, kad bendroji elgesio schema susideda iš dviejų komponentų: santykinai griežtos paveldėtos elgesio struktūros (instinkto) ir įgyjamų funkcijų elgesio schemų (išmokimo). Funkcinę elgesio schemą daugiausiai sudaro situacijos subjektyvaus įvertinimo elementai (aukštesnieji gyvūnai sugeba perkelti ankstesnį patyrimą į naujas situacijas).
Svarbi biologinės analizės sritis - aukštesnių nei organizmo elgesio lygmenų tyrimai (populiacinis elgesys, rūšinis elgesys ir t. t.), padėję nustatyti, kad elgesys yra biologinės evoliucijos objektas ir kartu stipriai ją veikiantis faktorius.
Biheviorizmas visą psichikos tyrimą pakeitė elgesio analize, ignoruodamas žmogaus elgesio specifiką, kylančią iš jo visuomeninės prigimties. Dabartinėje psichologijoje elgesys dažniausiai apibūdinamas kaip daiktiškos veiklos išorinis komponentas. Elgesio aktai laikomi veiklos sistemos grandimis, formomis. Tų grandžių vaidmuo svarbus tuo, kad jos akumuliuoja savyje subjekto vidinį santykį (emocinį, vertybinį) su pačia veikla ir dėl to įtakoja bendrą jos įvertinimą.
Elgesys ir veiklos skirtumas dar ryškesnis sociologinėje kategorijoje, o elgesio sąvoka apibūdina ne visada įsisąmonintas individo psichikos saviraiškos formas, atsirandančias socializacijos procese.
Elgsenos Socialinė Raida
Žmogaus elgsena yra ne tik biologinis, bet ir socialinis reiškinys. Socialinė raida apima mokymąsi iš kitų, kultūros perėmimą ir prisitaikymą prie socialinių normų. Gyvūnų elgsena taip pat gali būti paveikta socialinio mokymosi, tačiau žmogaus socialinės elgsenos sudėtingumas yra nepalyginamai didesnis.
Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai
Elgesio Svarba Žmogaus Gyvenime
Elgesys atlieka esminį vaidmenį žmogaus gyvenime. Jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, siekti tikslų, bendrauti su kitais ir išreikšti save. Elgesys gali būti sąmoningas ir nesąmoningas, racionalus ir emocingas. Žmogaus elgesio įvairovė yra didžiulė ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, patirtį ir kultūrą.
Narkotinių Medžiagų bei Alkoholio Įtaka Žmogaus Gyvenime
Priežastys, Kodėl Vartojami Narkotikai
Polinkį narkotikams gali sukelti įvairūs psichiniai stresai, aštrūs ir ilgalaikiai konfliktai su tėvais, nesėkmės mokykloje ir kiti veiksniai, sąlygojantys nepilnavertiškumo kompleksą. Tai veda į neurozę, kuriai būdinga baimės jausmas, psichinė įtampa, situacijos beviltiškumas ir savęs nevertinimas. Kai atsiranda tokie žmogaus specifiniai psichikos bruožai, toliau seka stiprus silpnumo ir nusivylimo jausmas, noras išvengti bet kokių sunkumų, užsimiršti. Štai tokie žmonės griebiasi narkotikų, lyg tai būtų vienintelė išeitis.
Tačiau yra kita grupė žmonių, ypač paauglių, kurie nori sužinoti to „uždrausto vaisiaus“ skonį. Dar kiti pradeda naudoti todėl, kad bendrauja su abejotinos reputacijos žmonėmis, arba svaiginimasis narkotinėmis medžiagomis tampa mados požymiu.
Narkotinių Medžiagų Vartojimo Pasekmės Nervų Sistemos Veiklai
Narkotikai veikia centrinę nervų sistemą (CNS), keisdami neurotransmiterių (cheminės medžiagos, perduodančios signalus tarp nervinių ląstelių) veiklą. Tai gali sukelti įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų, įskaitant euforiją, haliucinacijas, nerimą, depresiją ir priklausomybę.
Antikos medikai įspėdavo, kad hašišas plaučiams pavojingesnis už tabaką, o ilgai vartojamas sukelia chronišką bronchitą ir impotenciją. Nors žinoma, kad hašišas padeda gydyti astmą ir glaukomą, jis sukelia malonumą, susijaudinimą, po to prasideda haliucinacijos. Jis žaloja CNS, dėl to asmenybė gan sparčiai degraduoja. Daugiau jo pavartojus, žmogus miršta nuo gyvybiškai svarbių galvos smegenų centrų paralyžiaus.
Opijaus grupės preparatai yra nervų nuodai. Jie slopina ir paralyžiuoja skausmo, jutimo, kvėpavimo, kosulio bei kitus CNS centrus. Kita vertus, jie lėtina žarnyno peristaltiką ir sutraukia vyzdžius. Pavartojus opijaus, atbunka žmogaus pojūčiai, pasireikia haliucinacijos, nebesuvokiama aplinka. Narkomanas, negaudamas vis naujos morfijaus dozės, išgyvena labai nemalonią abstinencijos fazę, kuriai būdingi tokie reiškiniai: slogi nuotaika, kankina liūdesys, silpnumo jausmas, dreba rankos ir kojos, dažnas pulsas, depresija. Jeigu narkomanas kasdien vartoja morfijų, po kelių mėnesių jis degraduoja ir fiziškai, ir psichiškai. Ilgainiui tokio žmogaus organizmas išsenka, sutrinka virškinimas, atsiranda neuralgijos, dreba rankos, krinta dantys, slenka plaukai, nuolat silpnėja emocijos ir intelektas. Toks asmuo savo gyvenimą dažnai baigia savižudybe arba miršta, perdozavęs morfijaus komos būsenoje dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.
Heroinas - vienas nuodingiausių vietiškai nuskausminančių preparatų, pasižymintis apetitą mažinančiu, simpatomimetiniu veikimu, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų jėga ir dažnų deguonies poreikį širdies raumenyje, stimuliuoja CNS. Kokainistai dažnai esti agresyvūs, linkę į lytinius ekscesus, iškrypimus. Ilgai vartojantys kokainą vyrai tampa impotentais. Kokainas - rimta psichozės priežastis. Pažeisdamas smegenų ląsteles, kokainas sukelia ūmias psichozes, kartais net silpnaprotystę. Padidėjęs arterinis kraujospūdis gali būti insulto priežastis, o dėl padidėjusio deguonies poreikio širdies raumenyje gali ištikti miokardo infarktas, sutrikti širdies ritmas, įvykti staigi mirtis. Kokaino derinys su alkoholiu ir kitais narkotikais - mirtingas.
Narkotinių Medžiagų Vartojimo Pasekmės Vidinių ir Išorinių Organų Veiklai
Narkotikai gali pažeisti daugelį vidinių ir išorinių organų, įskaitant širdį, plaučius, kepenis, inkstus ir smegenis. Jie taip pat gali sukelti odos problemas, dantų ėduonį ir kitas sveikatos problemas.
Narkotinių Medžiagų Vartojimo Socialinės Priežastys
Narkotikų vartojimas turi didelių socialinių pasekmių, įskaitant nusikalstamumą, smurtą, skurdą ir šeimų iširimą. Narkotikai taip pat gali paveikti žmogaus gebėjimą dirbti, mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Daugelyje alių tarp 10 - 15 metų amžiaus vaikų ir paauglių paplito pramonėje ir buityje vartojamų lakiųjų medžiagų (tirpiklių, klijų, benzino, acetono) uostymas. Atsiranda psichinis potraukis. Toks vaikas būna pablyškęs, išsiblaškęs, labai jautrus, irzlus, blogai mokosi. Ilgainiui vaikas gali mirti arba tampa silpnaprotis.
Jei motina rūko, tai ir jos kūdikis kartu su ja rūko - jis neturi pasirinkimo. Todėl, jų vaikai dažnai tampa rūkančiais. Taigi, nikotino vartojimo kenksmingi padariniai žinomi: jis siaurina kraujagysles, didina infarkto riziką, gadina plaučius. Kita vertus, padeda susikaupti ir ivaduoti adrenaliną. Rūkoma nikotino ne tik dėl psichologinių priežasčių. Nors rūkant padažnėja širdies dūžiai, pablogėja kraujotaka, bet nikotinas dar pagerina trumpalaikę atmintį ir padeda susikaupti.
Kaip Įveikti Save?
Kai Vartoji Narkotines Medžiagas
Paaugliui didžiausią įtaką daro mokykla ir tėvai, būtent šie žmonės turi formuoti jų psichiką. Pirmiausia paauglius reikėtų informuoti apie narkotikų žudantį poveikį. Tačiau nereikėtų konkrečiai vardinti kaip kokios medžiagos veikia organizmą, o reikėtų supažindinti su narkotikų medžiagų poveikio organizmui pasekmes, bet ne jų pavadinimais, gamyba ir vartojimo būdais. Pašnekesio nereikėtų grįsti vien baidymo- baimės, rizikos įteigimu, nes paaugliui rizika yra svaiginantis ir malonus dalykas , o baimė labai greitai praeina. Būtina paaiškinti, kaip narkotinės medžiagos veikia smegenis, kad sutrinka viso organizmo fiziologinės funkcijos. Kad narkotikai padaro žmogų lyg robotu, valdomu tik jų.
Tačiau tai ne tik mokyklos rūpestis, nes vaiko auklėjimu labiausiai turėtų užsiimti tėvai. Tėvai padės vaikams išvengti narkotikų, jei mylės ir bus prisirišę prie augančio jauno žmogaus, bus jam dėmesingi, daugiau laiko skirs jam, o ne karjerai, įves griežtą, tačiau teisingą drausmę, suteiks jaunuoliui galimybę išreikšti jausmus ir mintis, sukurs stabilią atmosferą šeimoje ir formuos priešiškas nuostatas į alkoholį ir narkotikus.
Tačiau kai žmogus jau pradėjęs naudoti narkotikus, pats svarbiausias dalykas yra rasti vartojimo priežastį ir sudaryti sąlygas, kad žmogus neturėti motyvų vartoti narkotikus. Pats naujausias ir efektyviausias gydymo metodas yra metadono programa.
Nors kai kurie medikai į tai žiūri skeptiškai, tačiau i dviejų blogybių verta pasirinkti vieną mažiau kenksminga žmogui ir visuomenei. Metadonas turi keletą savybių, kurių dėka jis, ypač tinka gydymui. Esminis pranaumas yra tas kad jis daug higieniškesnis nei injekcijos ir daug lengviau dozuojamas. Viena standartinė šio medikamento dozė veikia 24h, todėl jį galima vartoti vieną kartą per dieną, jis nesukelia žymesnių elgesio pokyčių. Gydimas metadonu apsaugo nuo ūmios abstinencijos, visas organizmas apsaugomi nuo infekcijų, gera prevencija nuo ŽIV ar AIDS, nes nereikia dalintis virktais, daugiau ar mažiau kontroliuojami pacientai, bei jų savijautos.
Palaikomojo gydymo metadonu tikslas yra sumažinti arba visai atpratinti narkomanus nuo narkotinių medžiagų, duodant jiems metadoną tiek laiko, kiek būtina, kad būtų išsaugota jų gyvybė ir išvengta grįžimo prie ankstesnių narkotikų. Gydantis pagal metadono programą daug lengviau atprasti nuo narkotikų, nes palaipsniui mažinant metadono dozę, nejaučiama tokių ryškių abstinencijos reikšmių, kaip nutraukus opiatų vartojimo. Besigydantiems, gydytojos metadoną skiria labai atidžiai, kad jis nesukeltų euforijos ir kad narkomanas nejaustų narkotikų bado. Nėštumo metu, matadonas nekenkia vaiko fiziniam ir protiniam vystymuisi.
Prie nikotino priprantama fizikai ir dvasikai, kadangi nikotinas maloniai veikia: smegenyse skatina hormonų gamybą, ramina streso metu arba suteikia energijos. Nikotinas padeda geriau susikoncentruoti, jaustis kūrybiškesniam. Rūkantysis paprastai jaučiasi puikiai, galbūt todėl tiek daug žmonių susigundo šia legalia narkotine medžiaga. Daugelis rūkančiųjų žino nikotino poveikį ir nori mesti rūkyti, tačiau tai padaryti yra nelengva. Yra labai daug būdų: galima mesti iš karto, bet tam reikia labai daug valios pastangų, o jų „užkietėję“ rūkaliai netiek jau daug ir turi, o be to toks staigus nutraukimas gali sukelti abstinenciją. Mesti rūkyti galima palaipsniui, skaičiuojant, kiek cigarečių surūkoma ir mažinti jų kiekį, tačiau tuo metu negalima naudoti nikotino pleistro. Labiausiai priimtinas būdas daugeliui rūkalių ir efektyvus yra nikotino pleistras. Jis pakeičia nikotiną, kurio organizmas gauna iš pleistro. Prie pleistro negalima priprasti, nes yra įvairių stiprumo pleistrų, kas savaitę naudojant vis silpnesnį, organizmas palengva be abstinencijos požymių pripranta gyvenimo be nikotino. Šis būdas yra geras tuo, kad net ir po kelių metų buvę rūkaliai nebegrįžta prie žalingo įpročio.
Kaip Atsispirti Pagundai Vartoti Narkotines Medžiagas
Svarbu ugdyti atsparumą stresui, konfliktams ir kitoms neigiamoms emocijoms. Taip pat svarbu turėti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir pakankamą miegą.
Kiti patarimai:
- Labai naudinga pradėti sportuoti.
- Visiems savo draugams pranešti, kad šis etapas jau baigėsi.
- Joks alkoholikas, kad ir labiausiai degradavęs nėra linkęs savęs priskirti prie alkoholikų. Jie paprasčiausiai neigia, ar ignoruoja liguistą potraukį alkoholiui. Pagrindinis geriančiojo argumentas: jeigu nori, jis gali negerti savaitę ar dvi arba net kelis mėnesius. Tačiau kai jis pakelia taurelę, užgėrimas tęsiasi kelias dienas ar net savaites. Toks psichologinis ligos neigimas gali tęstis 10-15 metų, todėl, kad gydimasis būtų sėkmingas, būtina, kad alkoholikas bent formaliai nusileistų ir sutiktų eiti gydytis.
- Padedant medikams psichologams ir anoniminių alkoholikų bendrijoms daug lengviau galima suprasti savo nesėkmių priežastį ir visiškai atsisakyti žalingo įpročio. Buvusioje Tarybų Sąjungoje buvo labai populiarus būdas- kodavimas. Kodavimu besigydančio smegenyse sudaromas vyraujantis prie alkoholinis židinys. Toks židinys net ir nuo nedidelės alkoholio dozės gali sukelti audriną organizmo reakciją, kartais net mirtį, paralyžių, apakimą.