Įvadas
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas yra esminis teisės aktas, reglamentuojantis psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvoje. Naujausia įstatymo redakcija, paskelbta Žin., 1995, Nr. 53-1290, i. k. Nr. XIII-1906, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 1995 m. birželio 6 d. Nr. 1 straipsnis, siekia užtikrinti geresnes psichikos sveikatos priežiūros sąlygas, įvesti aiškesnį teisinį reguliavimą ir numatyti pagrindinius psichikos sveikatos priežiūros principus bei visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime svarbiausius naujosios redakcijos aspektus, aptarsime specialistų nuomones ir iššūkius, kylančius įgyvendinant įstatymo nuostatas.
Pagrindinės Sąvokos ir Apibrėžimai
Įstatyme pateikiamos svarbiausios sąvokos, būtinos tinkamam jo taikymui. Kai kurios iš jų yra:
- Gydytojas psichiatras: Medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją.
- Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras: Medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją.
- Hospitalizavimas: Paciento paguldymas tirti ir (ar) gydyti į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
Šie apibrėžimai padeda aiškiau suprasti įstatymo taikymo sritį ir užtikrina, kad paslaugas teiktų kvalifikuoti specialistai.
Priverstinis Gydymas: Dilemos ir Kontroversijos
Vienas iš labiausiai diskutuojamų klausimų, susijusių su psichikos sveikatos priežiūra, yra priverstinis gydymas. Šis klausimas kelia daug aistrų tarp psichikos sveikatos specialistų, visuomenės ir pacientų organizacijų. Vieni teigia, kad priverstinis gydymas pažeidžia žmogaus teises, o kiti mano, kad tai yra būtina medicininė pagalba, galinti padėti sergantiesiems pasveikti.
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė teigia, kad „priverstinis gydymas prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai, žmogus į ligoninę turi būti guldomas su tuo sutikęs. Kai pats žmogus dalyvauja gydyme, pasiekiami geriausi rezultatai. Be to, turėtų būti atskirtos sąvokos hospitalizacija ir gydymas.“
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Kita vertus, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė pažymi, kad pasaulyje nėra šalies, kurioje, esant tam tikroms aplinkybėms, nebūtų taikomas priverstinis psichikos ligomis sergančių žmonių gydymas. Ji teigia, kad naujajame įstatyme priverstinio hospitalizavimo ir gydymo tvarka reglamentuojama aiškiau, nors esama ir painiavos.
Įstatyme numatyta, kad priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo galimas iki trijų darbo dienų, o į teismą reikės kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į galimas problemas, pavyzdžiui, jei paciento būklė pablogėja po dviejų parų, o jo ilgiau laikyti gydymo įstaigoje negalima. Tokios situacijos rodo, kad įstatyme yra spragų, kurias reikia spręsti.
Nepilnamečių Teisės: Nauji Iššūkiai
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Anksčiau reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką, tačiau dabar situacija tapo sudėtingesnė. Atsirado nuostata, kad jei nepilnametis pacientas nėra teismo pripažintas emancipuotu, jis gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo.
O. Davidonienė atkreipia dėmesį į praktinius sunkumus, pavyzdžiui, jei tėvai yra išsiskyrę ir nežinoma, kur yra tėvas. Medikai turėtų bandyti susisiekti su tėvu ir klausti, ar jis neprieštarauja, tačiau įstatyme neapibrėžta, ką daryti, jei tėvo neranda. Be to, numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu. Tai reiškia, kad jei bent viena sąlyga neįgyvendinta (pvz., vienas iš tėvų nesutinka), guldyti į ligoninę negalima arba reikia hospitalizuoti priverstinai. Specialistai taip pat abejoja dėl reikalavimo atsižvelgti į vaiko iki 16 metų norus „protingumo ribose“, nes neaišku, kaip medikai turėtų interpretuoti „protingumą“.
Teismo Sprendimai ir Praktiniai Aspektai
Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Tačiau lieka neaišku, ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą. Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau tokios ryšio sistemos nėra. Tai kelia praktinių sunkumų įgyvendinant šią nuostatą.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Įgyvendinamieji Teisės Aktai ir Absurdiški Siūlymai
Seimui priėmus naująjį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, buvo numatyta parengti daug įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie detaliau aprašytų atskiras konkrečias tvarkas, tarp jų - priverstinio hospitalizavimo. Deja, apie tai prisiminta paskutiniu momentu ir jų parengti nespėta. Specialistai siūlo kai kurių įstatymo straipsnių įsigaliojimą laikinai atidėti, nes kitaip gali kilti painiava.
Pirminiame įstatymo įgyvendinamojo teisės akto variante buvo gana absurdiškų siūlymų, pavyzdžiui, kad dėl priverstinio gydymo gali kreiptis bet kas - pavyzdžiui, kaimynas. Tokiu atveju gydytojai psichiatrai, gavę kaimynų skundą, privalėtų per kelias valandas nuvažiuoti į vietą, susirasti besikreipusį kaimyną, paklausti jo, paskui jo kaimyno, ar tiesa, kad žmogus elgiasi neadekvačiai. Gydytojas būtų priverstas dirbti „detektyvu“. Tai rodo, kad teisės aktus kartais kuria tie, kurie nematė psichikos sutrikimą turinčių žmonių, nesusipažino nei su jų šeimomis, nei su gydymo įstaigomis.
Sąvokų Keitimas ir Visuomenės Požiūris
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis mano, kad, kalbant apie priverstinį gydymą, derėtų keisti kai kurias sąvokas. Jis siūlo žodį „priverstinis“ keisti į „būtinoji psichosocialinė pagalba“, tuomet visuomenė į ūmios būsenos psichikos sutrikimą turinčių žmonių gydymą žiūrėtų pozityviau.
Psichoterapijos Svarba ir Medikamentinis Gydymas
Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų, be kurio neįmanoma reali pacientų teisių apsauga ir jų gyvenimo kokybės gerinimas. Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija.
O. Davidonienės teigimu, tai išties labai teisinga nuostata, bet nereiškia, kad medikamentai tampa nebesvarbūs gydant sunkių psichikos sutrikimų turinčius žmones. Vaistai nuolat tobulėja, jų šalutinis poveikis mažėja. Svarbu, kad žmonėms būtų teikiama kompleksinė pagalba - socialinė, psichologinė ir psichofarmakologinė.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
D. Juodkaitė sutinka, kad psichoterapijos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikia daugiau, tik, pasak jos, lieka neaišku, kaip veiks įstatyme numatytas minimalios intervencijos principas. „Tai priklausys nuo finansavimo. Kas garantuos, kad iš inercijos ir toliau nebus gydoma vaistais, o kitokių pagalbos priemonių trūks? Tam, kad taip nenutiktų, turėtų atsirasti daugiau paslaugų bendruomenėse“, - teigia LNF prezidentė.
Pacientų Teisių Suvaržymas ir Vaizdo Stebėjimas
Naujajame įstatyme detaliau aptartos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių teisės ir jų suvaržymo pagrindai, reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
O. Davidonienė pažymi, kad būna situacijų, kai reikia suvaržyti žmogaus judėjimą. Naujajame įstatyme numatyta, kad suvaržymą gali paskirti tik gydytojas, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą, gydomą psichiatrijos stacionare, pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas. Tačiau tai galioja tik psichiatrijos stacionarams. Daug klausimų kyla socialinės globos įstaigų darbuotojams, kurie klausia, kaip elgtis, jei žmogaus būklė staiga paūmėja, jis tampa agresyvus, sujaudintas. Į šį klausimą atsakymo nėra.
Nuostata dėl fizinio suvaržymo kelia daug nerimo pacientų teisių gynėjams. D. Juodkaitė kategoriškai tam nepritaria, nes tai labiausiai riboja žmogaus teises. O. Davidonienė teigia, kad dažniausiai žmonės fiksuojami ne psichiatrijos skyriuose, bet reanimacijos, intensyviosios terapijos palatose, tačiau niekas nereikalauja, kad šių pacientų būtų atsiklausiama dėl gydymo, nekalba apie tai, kad fiksuoti ligonių negalima.
Naujai priimtame įstatyme apibrėžta ir tai, kurios patalpos psichiatrijos stacionare gali būti stebimos vaizdo kameromis. O. Davidonienė teigia, kad prevencijai tai labai svarbu, nes neseniai buvo atvejis, kai pacientas palatoje ėmė smaugti slaugytoją. Jei nebūtų vaizdo kamerų, viskas galėjo baigtis tragiškai.
Atstovavimas Asmeniui ir Nepriklausomi Ekspertai
Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui. Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu.
Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti. Vis dėlto, pasak O. Davidonienės, ir ši nuostata nėra tinkamai reglamentuota. Niekas negali pasakyti, ką reiškia „nepriklausomi ekspertai“, iš kur juos paimti, kiek turėtų kainuoti šių ekspertų darbas ir kodėl už tai turėtų mokėti pats pacientas.
D. Juodkaitė įsitikinusi, kad galimybę gauti nepriklausomų ekspertų išvadas turėtų užtikrinti valstybė, nes antraip užkertama galimybė pacientams ieškoti kitokios nuomonės, nepriklausomo vertinimo.
Narkologinė Pagalba ir Dėmesys Psichikos Sveikatai
Nuo gegužės 1-osios panaikintos nuostatos dėl narkologinės įskaitos, nustoja galioti Narkologinės priežiūros įstatymas, visa narkologinė pagalba apibrėžta Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
O. Davidonienė pasidžiaugia, kad naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti. Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį. Priemonės turėtų būti vykdomos tiek savivaldybių, tiek valstybės biudžeto lėšomis.
Bendrieji Principai ir Įgyvendinimas
Pasak O. Davidonienės, naujajame įstatyme aprašyti tik bendrieji psichikos sveikatos priežiūros principai. Įstatymas nustato pagrindinius principus, o tai, kaip juos interpretuoti ir įgyvendinti, numato įvairūs aprašai, įgyvendinamieji teisės aktai. Dalis jų jau patvirtinta, deja, ne visi.
tags: #6 #psichikos #sveikatos #prieziuros #istatymas #nauja