Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Daugiausia dėmesio skiriama šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
1. Bendrieji socializacijos pagrindai## 1.1. Socializacijos samprata ir esmė
Socializacija yra procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Tai nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą, tačiau vaikystėje jis yra ypač svarbus. Pozityvioji socializacija - tai procesas, kurio metu asmuo įgyja teigiamų socialinių įgūdžių ir vertybių, leidžiančių jam sėkmingai integruotis į visuomenę ir kurti harmoningus santykius su kitais žmonėmis.
1.2. Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija
Socializacija apima adaptaciją (prisitaikymą prie aplinkos) ir interiorizaciją (vidinių vertybių ir normų perėmimą). Socializacija gali būti organizuota (pvz., ugdymas mokykloje) arba neorganizuota (pvz., bendravimas su draugais).
2. Socializacijos esmė vaikystėje## 2.1. Socialinis statusas ir vaidmuo
Vaikystėje socializacija yra ypač svarbi, nes vaikas mokosi socialinių vaidmenų ir statusų, kurie vėliau turės įtakos jo gyvenimui. Socialinis statusas - tai individo padėtis socialinėje sistemoje, o socialinis vaidmuo - tai elgesio modelis, kurio tikimasi iš individo, užimančio tam tikrą statusą.
2.2. Vaiko kaip asmenybės socializacija
Socializacijos procese vaikas tampa asmenybe, įgyjančia individualias savybes, vertybes ir įsitikinimus. Šeima, draugai, mokykla ir žiniasklaida yra svarbūs socializacijos agentai, darantys įtaką vaiko raidai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje: globos įstaigos
3. Socializacijos procesų vaikystėje specifika
Vaikystėje socializacija vyksta keliais etapais, kurių kiekvienas pasižymi savita specifika. Kiekviename etape vaikas susiduria su skirtingais socialiniais iššūkiais ir mokosi skirtingų įgūdžių.
- Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių, tokių kaip bendravimas, bendradarbiavimas ir emocijų reguliavimas.
- Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.): Vaikas plečia savo socialinį ratą, mokosi žaisti su kitais vaikais ir laikytis taisyklių.
- Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.): Vaikas įgyja naujų žinių ir įgūdžių mokykloje, mokosi bendrauti su bendraamžiais ir autoritetais.
- Paauglystė (13-18 m.): Paauglys ieško savo tapatybės, eksperimentuoja su skirtingais vaidmenimis ir bando suprasti savo vietą pasaulyje.
4. Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje
Globos institucijose augančių vaikų socializacija skiriasi nuo vaikų, augančių šeimose, socializacijos. Globos namų auklėtiniai dažnai patiria emocinį nepriežiūrą, nepastovumą ir socialinės sąveikos trūkumą, o tai gali neigiamai paveikti jų socialinių įgūdžių raidą.
4.1. Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.)
Ankstyvoje vaikystėje globos namų vaikai gali patirti sunkumų formuojant saugų prieraišumą su globėjais. Dėl personalo kaitos ir individualaus dėmesio trūkumo vaikai gali jaustis nesaugūs ir nesugebėti pasitikėti kitais.
4.2. Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.)
Ikimokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su bendraamžiais. Dėl ribotos socialinės patirties jie gali nežinoti, kaip užmegzti draugystę, spręsti konfliktus ir dalintis žaislais.
4.3. Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.)
Jaunesniame mokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų mokykloje. Dėl emocinių ir socialinių problemų jie gali turėti mokymosi sunkumų, elgesio problemų ir sunkumų pritapti prie bendraamžių.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų bendradarbiavimas
4.4. Socialinių įgūdžių ugdymas globos namuose
Siekiant pagerinti globos namuose augančių vaikų socializaciją, svarbu ugdyti jų socialinius įgūdžius. Socialinių įgūdžių ugdymas gali apimti:
- Bendravimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus efektyviai bendrauti, išreikšti savo jausmus ir klausytis kitų.
- Bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus dirbti komandoje, dalintis atsakomybe ir spręsti konfliktus.
- Emocijų reguliavimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus atpažinti ir valdyti savo emocijas, įveikti stresą ir nerimą.
- Socialinių problemų sprendimo įgūdžių ugdymą: Mokyti vaikus spręsti socialines problemas, rasti kompromisus ir priimti atsakingus sprendimus.
Tyrimo rezultatai
Atliktas tyrimas parodė, kad globos namų vaikų socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Tyrimas atskleidė globos namų vaikų bendravimo (percepcinių, komunikacinių, interakcinių), veiklos ir bendradarbiavimo (veiklos planavimo, veiklos organizavimo bei vertinimo, dalyvavimo grupės veikloje) įgūdžių ypatumus. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji. Faktorinė analizė patvirtino skirtų bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžių reikšmingumą.Tyrimas buvo organizuotas 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. ir jame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų.
Išvados
Globos institucijose augančių vaikų socializacija yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs veiksniai. Siekiant užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją į visuomenę, svarbu skirti dėmesį jų socialinių įgūdžių ugdymui.
Taip pat skaitykite: Darbo struktūra: psichologas senelių namuose
tags: #globos #institucijoise #auganciu #vaiku #socializacijos #ypatumai