Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami asmenybės išsivystymo lygiai, ypatingą dėmesį skiriant neformalaus meninio ugdymo svarbai vaikų globos namuose. Straipsnyje analizuojama, kaip neformalus meninis ugdymas gali tapti efektyviu paauglių socializacijos veiksniu, padedančiu jiems integruotis į visuomenę, įgyti pasitikėjimo savimi ir atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Straipsnis remiasi moksliniais tyrimais, teorinėmis įžvalgomis ir empiriniais duomenimis, surinktais iš įvairių Lietuvos vaikų globos namų.
Neformalus meninis ugdymas kaip paauglių socializacijos veiksnys
Socializacija siaurąja prasme suprantama kaip specifinės pedagogiškai orientuotos programos, kurių metu ugdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar privatūs asmenys siekia padėti vaikams ir jaunimui įsisavinti socialines normas bei kultūrines vertybes.
Asmenybė - tai pastovi socialiai reikšmingų bruožų sistema, kuri charakterizuoja asmenybę. Tai visuomenės išsivystymo produktas ir žmogaus sugebėjimas įsijungti į socialinių santykių sistemą, kuri priklauso nuo aktyvios veiklos ir bendravimo.
Neformalusis švietimas - tai švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.
Meninis ugdymas suprantamas kaip kurios nors meninės veiklos (dailės, muzikos ir pan.) srities mokėjimų ir gebėjimų ugdymas. Meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui, nes meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa žmogaus asmenybė - jo kūrybinės, intelektinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimai, vertybinės nuostatos, todėl galima iš esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas - neatskiriama bendrojo kultūrinio ir socialinio ugdymo dalis, tolesnio mokymosi, gyvenimo bei darbo dabarties bei ateities visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida.
Taip pat skaitykite: Moralinio išsivystymo lygiai pagal Jovaišą
Neformalusis meninis ugdymas sudaro sąlygas ugdyti vaikų meninius sugebėjimus, puoselėti etninę kultūrą, kurti sąlygas asmenybės socializacijai.
Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas
Neformaliojo ugdymo bei vaikų ir jaunimo užimtumo pagrindiniai principai nusakomi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (1995), LR Vaiko teisių pagrindų ir apsaugos įstatyme (1996), funkcionavimo sistema numatoma Švietimo įstatyme (2005) ir Lietuvos švietimo koncepcijoje (1998).
Šiuolaikinės visuomenės kontekste, kai globalizacija ir socialinė atskirtis kelia vis didesnius iššūkius, neformalus meninis ugdymas tampa ypač svarbus vaikų globos namuose augantiems paaugliams. Šiems jaunuoliams, dažnai patyrusiems traumų ir netekčių, meninė veikla gali padėti atsiskleisti, išreikšti savo emocijas ir įgyti pasitikėjimo savimi.
Neformalus meninis ugdymas vaikų globos namuose suprantamas kaip permanentinio ugdymo dalis, skirta laisvalaikio kultūros plėtotei. Ugdant paauglius vaikų globos namuose, meninė kompetencija labai svarbi dėl neformalaus ugdymo vaidmens, kuris grindžiamas veikla, orientuota į vaikų individualius lavinimosi ir saviraiškos poreikius, asmens socializacijos tobulėjimą.
Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo ekonominės ir socialinės permainos, didelis nedarbas ir turtinė gyventojų diferenciacija neigiamai paveikė nemažą dalį šeimų, iš kurių vaikai dažniausiai netenka tėvų globos. Tad daugėja ir vaikų, kurie auga ne šeimoje. Daugeliui jų nesugeba įsitvirtinti visuomenėje, nes neturi tam reikalingų socialinių įgūdžių. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
Taip pat skaitykite: Leono Jovaišos edukologinis palikimas
Iki 2002 metų neformalusis vaikų ugdymas nebuvo aiškiai apibrėžtas. Iki tol egzistavo įvairios neformalios ugdymo formos, pavyzdžiui, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veikla. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, priimtame 2003 metais, iki tol buvusi „papildomojo ugdymo“ sąvoka buvo papildyta ir apibrėžta kaip neformalusis vaikų švietimas. Papildomasis ugdymas yra viena iš neformaliojo švietimo sudedamųjų dalių, organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose.
Šiuo metu, norint paruošti mokinius gyventi ir veiksmingai dirbti XXI amžiuje, turi funkcionuoti neformalus ugdymas, kaip neatsiejama nenutrūkstamo ugdymo dalis, nes formalus privalomasis ugdymas vienas negali išspręsti tų uždavinių, kurie jam keliami bendrojo lavinimo mokyklų koncepcijoje. Būtent: laiduoti kuo visapusiškesnį fizinį, psichinį ir dvasinį jėgų plėtotę, sudaryti sąlygas atsiskleisti vaiko individualybei ir t.t.
Neformalusis ugdymas Europoje yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, padedanti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemas, verslumą, skatinti mokymosi motyvaciją, įveikti mokyklos baimę, ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių. Švietimo ir mokslo ministerija nuolat atlieka sociologinius tyrimus, kurie skirti neformalaus ugdymo būklei nustatyti.
Neformalusis meninis vaikų ugdymas kaip reikšminga pedagoginė problema Lietuvos mokslininkų tyrinėjama įvairiais socializacijos aspektais. Neformaliojo ugdymo reikšmę asmenybės socializacijai tyrinėjo B. Bitinas (2004), J. Laužikas (1998), L. Jovaiša (1995). Vaikų skirtingų meninių gebėjimų ugdymo raidą nagrinėjo K. Kaluinaitė (2002), K. Musteikienė (2001), H. Škuvienė (2001), V. Kazragytė (2000), A. Prakurotienė (2000), D. Šiaulytienė (2000), V. Žalys (2000) ir kt.
Tyrimo metodologija ir organizavimas
Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro humanistinės C. Rogers (1991) ir A. Maslow (1989) teorijos - padėti jaunam žmogui tapti žmogumi apskritai, t.y. viena vertus išmokti gyventi, remiantis bendražmogiškomis vertybėmis, antra vertus - atskleisti ir realizuoti savo paties galimybes. A. Maslow poreikių piramidėje aukščiausias lygmuo yra saviraiška, kai iškyla poreikis būti tuo, kuo norime. Save išreiškusio žmogaus poreikiais laikomi: būti atviram, kūrybiškam, smalsiam, nuoširdžiai bendrauti su aplinka. C. Rogers (1991) skelbia, kad vaikai patys intuityviai žino, ko jiems reikia išmokti, kokias žinias įgyti, o ugdytojai tik turi sudaryti tinkamas sąlygas, kuriomis prasmingas mokymasis vyktų optimaliausiai.
Taip pat skaitykite: Jovaišos ugdymo aspektai
Mokslininkė K. Kaluinaitė (2002) teigia, jog neformalusis meninis ugdymas - tai humanistinio ugdymo sąlyga, leidžianti suvokti, jog humanistinis yra toks ugdymas, kuris sujungia du pažinimo būdus: logiką (mokslą) ir kilnius jausmus (meną). Neformaliuoju meniniu ugdymu sudaromos prielaidos ugdyti paauglio asmenybę, tarpasmeninį bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius; ugdyti tuos paauglių asmenybės aspektus, kurie ateityje jam padės siekti tikslų ir integruotis į visuomenę.
Tyrimas buvo atliktas 2009m. kovo - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 4 vaikų globos namai (Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“, Raseinių vaikų globos namai, Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“, Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“). Tyrime dalyvavo 185 respondentai: 42 ugdytojai ir 143 paaugliai.
Tyrimo rezultatai ir analizė
Tyrimo rezultatai parodė, kad neformalus meninis ugdymas turi teigiamą poveikį paauglių socializacijai vaikų globos namuose. Ugdytojai ir paaugliai vieningai teigė, kad meninė veikla padeda jaunuoliams atsiskleisti, įgyti pasitikėjimo savimi, lavinti socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenę.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai:
- Neformalus meninis ugdymas sudaro sąlygas paaugliams išreikšti savo emocijas ir patirtis, kurias sunku verbalizuoti.
- Meninė veikla skatina kūrybiškumą, saviraišką ir individualumą, padeda paaugliams atrasti savo stipriąsias puses.
- Dalyvavimas meninėse grupėse ir projektuose moko bendradarbiauti, dalintis idėjomis ir prisiimti atsakomybę.
- Meninis ugdymas padeda paaugliams įgyti socialinių įgūdžių, tokių kaip bendravimas, konfliktų sprendimas ir gebėjimas dirbti komandoje.
- Meninė veikla suteikia paaugliams galimybę patirti sėkmę ir pripažinimą, kas stiprina jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją siekti tikslų.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad neformalus meninis ugdymas padeda paaugliams integruotis į visuomenę. Dalyvaudami įvairiuose miesto ir mokyklos renginiuose, mugėse, parodose ir kitose veiklose, paaugliai turi galimybę parodyti savo kūrybinius darbus ir meninius gebėjimus, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis ir tapti matomiems visuomenėje.
Išvados ir rekomendacijos
Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad neformalus meninis ugdymas yra svarbus ir efektyvus paauglių socializacijos veiksnys vaikų globos namuose. Siekiant užtikrinti kuo didesnį teigiamą poveikį jaunų žmonių raidai, rekomenduojama:
- Skirti daugiau dėmesio ir investicijų į neformalų meninį ugdymą vaikų globos namuose.
- Užtikrinti, kad visi paaugliai turėtų galimybę dalyvauti įvairiose meninėse veiklose, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir interesus.
- Skatinti vaikų globos namų bendradarbiavimą su menininkais, kultūros organizacijomis ir vietos bendruomenėmis, siekiant praturtinti meninio ugdymo programas ir suteikti paaugliams daugiau galimybių.
- Organizuoti ugdytojams mokymus ir seminarus apie neformalaus meninio ugdymo metodus ir jų taikymą vaikų globos namuose.
- Užtikrinti, kad vaikų globos namuose būtų tinkamos materialinės ir techninės sąlygos meninei veiklai.
Tautinis auklėjimas ir meninis ugdymas
Tautinis auklėjimas - tai vaikų ir suaugusiųjų ugdymas, remiantis vienos kurios tautos kultūra, siekiant diegti pagarbą ir meilę gimtajai kalbai, tautos istorijai ir dvasinėms vertybėms.
Meninis ugdymas gali būti puiki priemonė tautiniam auklėjimui įgyvendinti. Per meninę veiklą paaugliai gali susipažinti su savo tautos istorija, tradicijomis, papročiais ir dvasinėmis vertybėmis. Dalyvaudami tautinių šokių, dainų, amatų ir kitose veiklose, paaugliai gali pajusti ryšį su savo tauta ir kultūra, ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą.
Komanda ir bendradarbiavimas
Komanda - tai kai keletas tarpusavyje susijusių žmonių daro vienas kitam įtaką, sujungia pastangas, siekdami bendro tikslo; kiekvienas turi aiškiai apibrėžtas funkcijas. Kooperacija - tai vieningumas, derinimas, sutikimas ir pan. Koordinacija - tai elementų jungimas į bendrą veiklą, sinchronizavimas, derinimas, reguliavimas, pasidalinimas tikslais, žiniomis ir veiklos planu bei bendras proceso modeliavimas.
Sėkmingam neformalaus meninio ugdymo įgyvendinimui vaikų globos namuose būtina komanda ir bendradarbiavimas tarp ugdytojų, paauglių, menininkų, kultūros organizacijų ir vietos bendruomenės. Tik bendromis pastangomis galima sukurti palankią aplinką, kurioje paaugliai galėtų atsiskleisti, įgyti pasitikėjimo savimi ir integruotis į visuomenę.
Konsultacijos ir parama
Konsultacija apibūdinama, kaip patarimas, rūpinimasis, svarstymas, diskutavimas, informavimas.
Vaikų globos namų ugdytojams ir paaugliams reikalinga nuolatinė konsultacija ir parama iš specialistų, tokių kaip psichologai, socialiniai darbuotojai, menininkai ir kultūros ekspertai. Konsultacijos gali padėti ugdytojams geriau suprasti paauglių poreikius ir interesus, parinkti tinkamas meninio ugdymo programas ir metodus, spręsti iškylančias problemas.
Kultūra ir meninis ugdymas
Kultūra - tai visa, ką sukūrė žmonija praeityje ir dabar. Meninis ugdymas yra neatsiejama kultūros dalis. Per meninį ugdymą paaugliai susipažįsta su įvairiomis kultūromis, jų istorija, tradicijomis ir vertybėmis. Meninis ugdymas skatina toleranciją, supratimą ir pagarbą kitoms kultūroms, padeda paaugliams tapti atvirais ir tolerantiškais pasaulio piliečiais.
tags: #a #jovaisa #asmenybes #issivystymo #lygiai