Sausio 13-osios išvakarėse, artėjant prie atminimo laužų, mintyse susipynė dvi dainos: Romo Lileikio „Imk mano ranką, brolau“ ir Davido Bowie „Heroes“. Šios dainos, nors ir sukurtos skirtingu metu bei skirtingomis aplinkybėmis, apdainuoja tą patį - žmogaus gebėjimą pakilti virš baimės ir tapti didvyriu.
Pergalė prieš save: baimės įveikimas
Romo Lileikio daina „Imk mano ranką, brolau“ tapo savotišku Laisvės gynėjų dienos himnu, įkūnijančiu svarbiausią pergalę. Tačiau ši pergalė nėra nukreipta prieš išorinį priešą. Tai - pergalė prieš save patį, prieš mumyse slypinčią ir paralyžiuojančią baimę. Ši baimė buvo įdiegta ir suvešėjo sovietmečiu, skatinant bijoti valdžios, laisvo žodžio, net laisvos minties, savo kaimyno ir savęs paties. Baimė vertė žmones susitaikyti su esama padėtimi ir laukti malonės.
"Mes galime būti didvyriais bent vienai dienai"
Davido Bowie daina „Heroes“, išleista 1977 metais, skelbia trapią, bet galingą žinią: didvyriai niekur nedingo. D. Bowie metė iššūkį pesimistinei nuotaikai, kurią tų pačių metų dainose atspindėjo „The Sex Pistols“ („There is no future“) ir „The Stranglers“ („No More Heroes“). Jis teigė, kad nereikia dairytis į tolimus mesijus - didvyriais galime būti mes patys, kad ir vienai dienai.
Didvyriais tampama: pareigos šauksmas
Didvyriais negimstama - jais tampama. Tai įvyksta per vieną naktį, atsiliepiant į pareigos šauksmą, pamirštant save. Abejoju, ar tie, kurie 1991 m. sausio 13-ąją rinkosi prie Seimo, televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos, galvojo tapsią didvyriais. Greičiausiai jie tiesiog jautė pareigą ten būti, suvokdami, kad kitaip negalės atsakyti sau į klausimą, kur ir kodėl jie buvo, kai viskas kabėjo ant plauko.
Asmeniškai nebuvau ten. Gulėjau savo devynaukščio buto kambaryje ir stebėjau, kaip Eglė Bučelytė praneša apie į televiziją įsiveržusius okupantų karius. Vėliau vaizdas televizoriaus ekrane dingo. Bijojau… Todėl žinau, kam turiu būti dėkingas, kad tada, dar būdamas vaikas, mano baimės neišsipildė.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Mirtis ir atminimas: neprarasti dėmesio esmei
Tokiomis dienomis, atmindami žuvusius laisvės gynėjus, natūraliai kalbame apie mirtį. Tačiau svarbu neleisti mirčiai užgožti viso dėmesio. D. Bowie dainoje „Heroes“ skamba žodžiai: „I, I can remember (I remember) / Standing, by the wall (by the wall) / And the guns shot above our heads / (over over heads) / And we kissed / as though nothing could fall / (nothing could fall) / And the shame was on the other side / Oh we can beat them, for ever and ever / Then we could be Heroes, / just for one day.“ Ši daina primena, kad net mirties akivaizdoje galime išlikti žmonėmis, mylėti ir kovoti už tai, kas mums svarbu.
Laisvės kova tęsiasi
Sausio 13-osios įvykiai - tai ne tik istorija, bet ir pamoka ateičiai. Laisvės kova nesibaigia vieną dieną. Ji tęsiasi kasdien, kiekvienu mūsų pasirinkimu. Turime būti budrūs, saugoti savo laisvę ir niekada nepamiršti tų, kurie už ją paaukojo savo gyvybes. Turime prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų gali būti didvyriu, kad ir vienai dienai, - tereikia atsiliepti į pareigos šauksmą ir nugalėti savo baimę.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas